Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kurėnas arba Kurnų valtis Korno valtis vok Kurenkahn dvistiebė burinė plokščiadugnė valtis laivas daugiausia naudota kur
Kurnų valtis
Kurėnas arba Kurnų valtis, Korno valtis (vok. Kurenkahn) – dvistiebė, burinė, plokščiadugnė valtis (laivas) daugiausia naudota kuršininkų (kopininkų) gyvenusių Rytprūsių, vėliau Lietuvos pamario, įskaitant Kuršių neriją gyvenvietėse iki XX a. vidurio. Dažnai šiuo vardu klaidingai vadinamos visos kuršvaltės. Kurėnai pavaizduoti didžiajame Mažosios Lietuvos herbe.
Pamario gyventojams kurėnas buvo vienas svarbiausių buities atributų: jais plaukdavo žvejoti, gabendavo prekes ir gyvulius, taip pat kurėnus naudojo kaip keleivinio transporto priemones. Kurėnais plaukiodavo ne tik mariomis, bet ir jūra. Unikalių įvairių tipų plokščiadugnių, mažos grimzlės kurėnų, pritaikytų sekliam marių vandeniui, iki karo pamario kaimuose buvo šimtai, vien Nidoje – 65, bet einant Antrajam pasauliniam karui į pabaigą ir pokariu išsikėlus seniesiems žvejams kuršininkams, naujieji atsikėlę gyventojai, tarp kurių daugiausia buvo lietuviai, jų nebevertino, nestatė, tad senieji laiveliai supuvo.
Istorija
IX–X a. Kuršių marios dar nebuvo visiškai susiformavusios, būta protakų, Kuršių nerija taip pat dar nebuvo vientisa, apsaugota nuo jūros. Tarp XIII a. įvairioms paskirtims naudotų burvalčių buvo ir kurėnų: kryžiuočių kronikose minima, kad šiais laiveliais kėlėsi kariai. Piešiniuose ir aprašymuose kurėnai randami jau XVII a.
Konstrukcija
Kurėnas – tai paprastai dvylikos metrų ilgio medinė valtis (laivas), kuriai būdingas iškeltas ir storas, iš ąžuolinių lentų suręstas bei vidun išlenktas korpusas. Laivo ilgis galėjo siekti iki 14 m, plotis – iki 4 m. Dugnas plokščias, grimzlė maža (apie 40 cm), o tai reiškia, kad juo buvo lengva laviruoti sekliose marių vietose ir švartuotis prie žemų krantų viena laivo dalimi užplaukiant ant žemės (ko kiliniais laivais padaryti neįmanoma). Kadangi švartavimuisi nebuvo reikalinga prieplaukos krantinė, į šį laivą buvo lengva suvaryti gyvulius, pakrauti medieną, šieną ar kitokias medžiagas iš netoliese esančių dirbamų laukų.
Turėjo vieną pagrindinį , prie kurio buvo tvirtinama 25–40 m² pagrindinė, špritinė burė (didburė) ir viena ar dvi trikampės arba trapecinės burės. Taip pat galėjo būti dar vienas mažesnis stiebas priekinėje dalyje. Prie jo buvo tvirtinama mažburė (raginis). Galėjo plaukti pučiant šoniniam ir priešiniam jūros vėjui. Dreifui mažinti, stabilumui didinti ir jūros bangoms slopinti kurėnas turėjo šoninę nuleidžiamąją lentą – šliužę, išmetamą pavėjinėje pusėje. Valtis buvo eikli, plūdri, lengvai valdoma. Joje vienu metu galėjo tilpti 4–5 žmonės. Valties priekyje medinėje būdelėje () žvejai laikydavo savo mantą, prie gero oro užsikurdavo atvirą ugniakurą (pelenę), ilsėdavosi.
Kurėnų buvo tik buriuojamų. Žūklė Kuršių mariose buvo draudžiama iš esmės siekiant apsaugoti išteklius. Žvejyba buvo svarbus vietos žvejų pragyvenimo šaltinis, tad tai paaiškina didžiulį šio tipo laivų paplitimą regione iki Antrojo pasaulinio karo. Kurėnų statyta dar ir pokario metais.
Kurėnų vėtrungė
Kurėnų vėtrunges ir vėjalentes ant valčių (laivų) imta tvirtinti nuo XIX a. antrosios pusės. Be paskirties – nustatyti vėjo kryptį, jos taip pat tarnavo ir kaip puošybinis įrengimas, žymintis valties regioninę kilmę. Vėtrungės buvo dažomos įvairiomis spalvomis, dekoruojamos raižiniais (naudoti erelio, inkaro, briedžio, širdies, saulės kryžiaus, laivo ir kitokie ornamentai), savo išvaizda neretai nupasakodavo savininko šeimos istoriją, gyvenamąją vietą, atspindėdavo turtinę padėtį.
Kurėnų vėtrungių gimimo diena galima laikyti 1844 m., kuomet buvo priimtas tvarkos žvejybos versle įsakymas. Sukontroliuoti aibę mariose plaukiojusių žvejybinių burvalčių ir taip užtikrinti suteiktų žvejybos teisių laikymąsi pasirodė sudėtinga. Tad valdžia priėmė įsakymą, pagal kurį visi (ne tik žvejybiniai laivai) turėjo turėti iš tolo gerai pastebimą identifikacinį ženklinimą. Taip atsirado ant laivo stiebo iškeliamos 2 pėdų ilgio ir 1 pėdos pločio vėjalentės. Kiekvienai konkrečiai gyvenvietei prie marių buvo paskirta po specifinę vėliavą, o regionui – po spalvą. Be šio ženklo, laivo paskirtį nurodydavo ir ženklo gale tvirtinama audeklinė uodegėlė.
Atkūrimas
2000 m. Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyva buvo pradėtas statyti kurėnas, o 2001 m. liepą nuleistas į Kuršių marias. Atstatyto kurėno korpuso ilgis siekia 9,8 m, plotis – 2,8. Grimzlė siekia 0,3 m. Pagrindinis stiebas iškilęs į 9 m aukštį. Turi tris bures: trikampę raginę (stakselis) ir šprintines – mažburę ir didburę ant stiebų.
2019 m. liepos 2 d. nuskendo Kuršių mariose.
Šaltiniai
- Kurėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- Žiemytė, Ivona (2004-07-24). „Kurėnas – marių žvejo namas“. ve.lt. Nuoroda tikrinta 2018-08-20.
- Sereika, Remigijus (2021). Vadovas po Kuršių neriją (PDF). Vilnius: Didakta. p. 25. ISBN 978-609-442-148-8.
- Jaeger, p. 140.
- Jaeger: Die Fischerkähne auf dem kurischen Haff, p. 104 (r. u.)
- Fischer aus dem Memelland, umfangreicher Artikel über die Fischerei am Kurischen Haff
- „Kuršių mariose nuskendo istorinis kurėnas, jo dingęs kapitonas garsus istorikas laikomas žuvusiu – paieška nutraukta“. 15min.lt. 2019-07-02. Nuoroda tikrinta 2024-03-05.
Literatūra
- Werner Jaeger: Die Fischerkähne auf dem kurischen Haff ISBN 3-895-34160-6.
- Hans Woede: Die Wimpel der Kurenkähne. Geschichte – Bedeutung – Brauchtum. Würzburg 1966.
- Martin Kakies: Die Kurische Nehrung in 144 Bildern. Rautenberg 2002, ISBN 3-8003-3009-1.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kurnų valtis, Kas yra Kurnų valtis? Ką reiškia Kurnų valtis?
Kurenas arba Kurnu valtis Korno valtis vok Kurenkahn dvistiebe burine ploksciadugne valtis laivas daugiausia naudota kursininku kopininku gyvenusiu Rytprusiu veliau Lietuvos pamario įskaitant Kursiu nerija gyvenvietese iki XX a vidurio Daznai siuo vardu klaidingai vadinamos visos kursvaltes Kurenai pavaizduoti didziajame Mazosios Lietuvos herbe Kurenas Pamario gyventojams kurenas buvo vienas svarbiausiu buities atributu jais plaukdavo zvejoti gabendavo prekes ir gyvulius taip pat kurenus naudojo kaip keleivinio transporto priemones Kurenais plaukiodavo ne tik mariomis bet ir jura Unikaliu įvairiu tipu ploksciadugniu mazos grimzles kurenu pritaikytu sekliam mariu vandeniui iki karo pamario kaimuose buvo simtai vien Nidoje 65 bet einant Antrajam pasauliniam karui į pabaiga ir pokariu issikelus seniesiems zvejams kursininkams naujieji atsikele gyventojai tarp kuriu daugiausia buvo lietuviai ju nebevertino nestate tad senieji laiveliai supuvo IstorijaIX X a Kursiu marios dar nebuvo visiskai susiformavusios buta protaku Kursiu nerija taip pat dar nebuvo vientisa apsaugota nuo juros Tarp XIII a įvairioms paskirtims naudotu burvalciu buvo ir kurenu kryziuociu kronikose minima kad siais laiveliais kelesi kariai Piesiniuose ir aprasymuose kurenai randami jau XVII a KonstrukcijaKurenas tai paprastai dvylikos metru ilgio medine valtis laivas kuriai budingas iskeltas ir storas is azuoliniu lentu surestas bei vidun islenktas korpusas Laivo ilgis galejo siekti iki 14 m plotis iki 4 m Dugnas plokscias grimzle maza apie 40 cm o tai reiskia kad juo buvo lengva laviruoti sekliose mariu vietose ir svartuotis prie zemu krantu viena laivo dalimi uzplaukiant ant zemes ko kiliniais laivais padaryti neįmanoma Kadangi svartavimuisi nebuvo reikalinga prieplaukos krantine į sį laiva buvo lengva suvaryti gyvulius pakrauti mediena siena ar kitokias medziagas is netoliese esanciu dirbamu lauku Turejo viena pagrindinį prie kurio buvo tvirtinama 25 40 m pagrindine spritine bure didbure ir viena ar dvi trikampes arba trapecines bures Taip pat galejo buti dar vienas mazesnis stiebas priekineje dalyje Prie jo buvo tvirtinama mazbure raginis Galejo plaukti puciant soniniam ir priesiniam juros vejui Dreifui mazinti stabilumui didinti ir juros bangoms slopinti kurenas turejo sonine nuleidziamaja lenta sliuze ismetama pavejineje puseje Valtis buvo eikli pludri lengvai valdoma Joje vienu metu galejo tilpti 4 5 zmones Valties priekyje medineje budeleje zvejai laikydavo savo manta prie gero oro uzsikurdavo atvira ugniakura pelene ilsedavosi Kurenu buvo tik buriuojamu Zukle Kursiu mariose buvo draudziama is esmes siekiant apsaugoti isteklius Zvejyba buvo svarbus vietos zveju pragyvenimo saltinis tad tai paaiskina didziulį sio tipo laivu paplitima regione iki Antrojo pasaulinio karo Kurenu statyta dar ir pokario metais Kurenu vetrungePagrindinis straipsnis Kurenu vetrunge Kurenu vetrunge Kurenu vetrunges ir vejalentes ant valciu laivu imta tvirtinti nuo XIX a antrosios puses Be paskirties nustatyti vejo kryptį jos taip pat tarnavo ir kaip puosybinis įrengimas zymintis valties regionine kilme Vetrunges buvo dazomos įvairiomis spalvomis dekoruojamos raiziniais naudoti erelio inkaro briedzio sirdies saules kryziaus laivo ir kitokie ornamentai savo isvaizda neretai nupasakodavo savininko seimos istorija gyvenamaja vieta atspindedavo turtine padetį Kurenu vetrungiu gimimo diena galima laikyti 1844 m kuomet buvo priimtas tvarkos zvejybos versle įsakymas Sukontroliuoti aibe mariose plaukiojusiu zvejybiniu burvalciu ir taip uztikrinti suteiktu zvejybos teisiu laikymasi pasirode sudetinga Tad valdzia prieme įsakyma pagal kurį visi ne tik zvejybiniai laivai turejo tureti is tolo gerai pastebima identifikacinį zenklinima Taip atsirado ant laivo stiebo iskeliamos 2 pedu ilgio ir 1 pedos plocio vejalentes Kiekvienai konkreciai gyvenvietei prie mariu buvo paskirta po specifine veliava o regionui po spalva Be sio zenklo laivo paskirtį nurodydavo ir zenklo gale tvirtinama audekline uodegele Kurenas Kursis NidojeAtkurimas2000 m Lietuvos juru muziejaus iniciatyva buvo pradetas statyti kurenas o 2001 m liepa nuleistas į Kursiu marias Atstatyto kureno korpuso ilgis siekia 9 8 m plotis 2 8 Grimzle siekia 0 3 m Pagrindinis stiebas iskiles į 9 m aukstį Turi tris bures trikampe ragine stakselis ir sprintines mazbure ir didbure ant stiebu 2019 m liepos 2 d nuskendo Kursiu mariose SaltiniaiKurenas Visuotine lietuviu enciklopedija T XII Lietuva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 Ziemyte Ivona 2004 07 24 Kurenas mariu zvejo namas ve lt Nuoroda tikrinta 2018 08 20 Sereika Remigijus 2021 Vadovas po Kursiu nerija PDF Vilnius Didakta p 25 ISBN 978 609 442 148 8 Jaeger p 140 Jaeger Die Fischerkahne auf dem kurischen Haff p 104 r u Fischer aus dem Memelland umfangreicher Artikel uber die Fischerei am Kurischen Haff Kursiu mariose nuskendo istorinis kurenas jo dinges kapitonas garsus istorikas laikomas zuvusiu paieska nutraukta 15min lt 2019 07 02 Nuoroda tikrinta 2024 03 05 Vikiteka Kurenas vaizdine ir garsine medziagaLiteraturaWerner Jaeger Die Fischerkahne auf dem kurischen Haff ISBN 3 895 34160 6 Hans Woede Die Wimpel der Kurenkahne Geschichte Bedeutung Brauchtum Wurzburg 1966 Martin Kakies Die Kurische Nehrung in 144 Bildern Rautenberg 2002 ISBN 3 8003 3009 1