54 46 14 š pl 22 51 36 r ilg 54 770585 š pl 22 859972 r ilg 54 770585 22 859972 Kudirkos Naumiesčio Penkių Maskvos švent
Kudirkos Naumiesčio Penkių Maskvos šventųjų kapinių koplyčia

54°46′14″š. pl. 22°51′36″r. ilg. / 54.770585°š. pl. 22.859972°r. ilg.
Kudirkos Naumiesčio Penkių Maskvos šventųjų kapinių koplyčia | |
---|---|
Savivaldybė | Šakių rajonas |
Gyvenvietė | Kudirkos Naumiestis |
Adresas | J. Bagdono g. |
Statybinė medžiaga | mūras |
Pastatyta | po 1930 m. |
Kudirkos Naumiesčio Penkių Maskvos šventųjų kapinių koplyčia – rusų stačiatikių koplyčia Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje, pietinėje miestelio dalyje esančiose stačiatikių kapinaitėse, netoli išvažiavimo į kelią 138 Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai .
Koplyčia buvo pastatyta tarpukaryje kaip kompensacija už 1930 m. nugriautą Šv. Aleksejaus stačiatikių cerkvę (1913 m.). Pastarosios vietoje iškilo mokykla (dabar – Vinco Kudirkos gimnazija). 2014 m. duomenimis, koplyčios pastatas stūksojo nesuremontuotas, jį supo sutvarkytų kapinių teritorija. Šalia atidengtas paminklinis akmuo (2012 m.) su dvikalbiu įrašu Rusijos imperatoriškosios armijos kariams, žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare, atminti.
Istorija
Mūrinė Šv. Aleksejaus cerkvė 1913 m. buvo pastatyta dovanotame sklype. Vokiečių okupacijos metais joje buvo amunicijos ir pašarų sandėlis. Po karo stovėjo apgriauta, buvo apleista. VRM Tikybų departamentas 1921 m. perdavė ją miesto valdybos žinion. Buvo tikimasi pritaikyti pastatą mokyklai, tačiau stokota lėšų. Lietuvos stačiatikių Vyskupijos taryba (LSVT) kelis kartus prašė vidaus reikalų, švietimo ministrus grąžinti cerkvę. 1929 m. VRM Vyriausioji statybos komisija nutarė cerkvę nugriauti. Tai padaryti paragintas jos savininkas – LSVT. Šiai atsisakius nugriauti cerkvę arba parduoti nukėlimui, 1930 m. vasarą nugriauta jos sąskaita, o cerkvės vietoje pastatyta mokykla. Metropolitas Eleuterijus prašė Švietimo ministeriją altoriaus vietoje pastatyti koplytėlę, kuri talpintų 30 - 40 žmonių. Nedidelė mūrinė koplytėlė buvo pastatyta kapinėse, manoma, pačių stačiatikių lėšomis, nes, švietimo ministro nuomone, skirti tam biudžeto lėšų nebuvo tikslinga dėl mažo stačiatikių gyventojų skaičiaus.
Koplyčios statybą finansavo apie 30 Kudirkos Naumiesčio miestelio stačiatikių, tačiau tų paaukotų pinigų neužteko. Buvo prisimintas jų žemiečių palikuonis rusų išradėjas, architektas Arturas Loleitas (rus. Артур Фердинандович Лолейт). Jo motina ir seserys buvo palaidotos XIX a. antroje pusėje kapinėse, kuriose ir buvo leista statyti koplyčią. Bendruomenė susisiekė su A. Loleitu ir gavo iš jo pakankamai pinigų. Žinomas inžinierius tada iškėlė vieną reikalavimą – statinyje privalo būti gelžbetoninių perdangų, kurias jis buvo užpatentavęs.
Vietos kraštotyrininkės Natalijos Manikienės teigimu, koplyčia buvo atidaryta maždaug metais anksčiau, negu 1934 m. pastatytas paminklas daktarui Vincui Kudirkai.
Kapinių koplyčioje pamaldos vyko maždaug iki 1940 m., dažniausiai per stačiatikių švenčiamas Velykas ir Kalėdas. Susirinkdavo iki 50 žmonių, ateidavo ne tik vietiniai, suvažiuodavo tikintieji ir iš aplinkui. Atvažiuodavo šventikas iš Vilkaviškio. Koplyčios sienas puošė freskos, buvo įrengtas altorėlis, sustatyti suolai, kampe sudėti laidojimo reikmenys. Koplyčią juosė tvora su raudonų plytų stulpais. Statinio durys buvo medinės, suveriamos. Elektros nebuvo, viduje kabojo žvakių sietynas.
Per II pasaulinį karą kapinių koplyčia beveik nenukentėjo. Karo pradžioje šiose kapinėse buvo palaidoti pirmieji 12 žuvusiųjų pasienyje rusų komendantūros kareivių, vėliau dar buvo laidojami ir kiti žuvę rusų kariai. Praėjus maždaug penkeriems metams po karo, visi kariai buvo perlaidoti į dabartinę Kudirkos Naumiesčio karių kapinių vietą.
Atnaujinimas
2008 m. naumiestiečiams kilo iniciatyva sutvarkyti stačiatikių kapines ir jų aplinką. Buvo surinkti gyventojų (tarp jų 16 rusų tautybės) parašai ir perduoti seniūnijai. Seniūnija prašymą dėl stačiatikių kapinių sutvarkymo perdavė Rusijos ambasadai. 2011–2012 m. buvo sutvarkytos ne tik miestelio karių kapinės, bet aptvarkytos ir senosios stačiatikių kapinės. Kapinių koplyčia liko nesuremontuota. Šalia jos buvo atidengtas paminklas rusų karių atminimui. Buvo planuojama sutvirtinti koplyčios kupolą, viduje įrengti muziejėlį, tačiau tai liko neįgyvendinta 2020 m. duomenimis, koplyčios pastatas stovėjo užmūrytomis angomis.
Šaltiniai
- Pagerbė karių, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare, atminimą
- Ką mena kapinių koplyčia? drg.lt 2020-04-16
Nuorodos
- Sąrašas:Lietuvos stačiatikių bažnyčios
- Lietuvos stačiatikių cerkvės (miestai.net)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kudirkos Naumiesčio Penkių Maskvos šventųjų kapinių koplyčia, Kas yra Kudirkos Naumiesčio Penkių Maskvos šventųjų kapinių koplyčia? Ką reiškia Kudirkos Naumiesčio Penkių Maskvos šventųjų kapinių koplyčia?
54 46 14 s pl 22 51 36 r ilg 54 770585 s pl 22 859972 r ilg 54 770585 22 859972 Kudirkos Naumiescio Penkiu Maskvos sventuju kapiniu koplyciaSavivaldybe Sakiu rajonasGyvenviete Kudirkos NaumiestisAdresas J Bagdono g Statybine medziaga murasPastatyta po 1930 m Prie koplycios atminimo akmuo zuvusiems kareiviams Kupolo smaile su nusvirusiu metaliniu kryziumi Kudirkos Naumiescio Penkiu Maskvos sventuju kapiniu koplycia rusu staciatikiu koplycia Sakiu rajone Kudirkos Naumiestyje pietineje miestelio dalyje esanciose staciatikiu kapinaitese netoli isvaziavimo į kelia 138 Vilkaviskis Kudirkos Naumiestis Sakiai Koplycia buvo pastatyta tarpukaryje kaip kompensacija uz 1930 m nugriauta Sv Aleksejaus staciatikiu cerkve 1913 m Pastarosios vietoje iskilo mokykla dabar Vinco Kudirkos gimnazija 2014 m duomenimis koplycios pastatas stuksojo nesuremontuotas jį supo sutvarkytu kapiniu teritorija Salia atidengtas paminklinis akmuo 2012 m su dvikalbiu įrasu Rusijos imperatoriskosios armijos kariams zuvusiems Pirmajame pasauliniame kare atminti IstorijaMurine Sv Aleksejaus cerkve 1913 m buvo pastatyta dovanotame sklype Vokieciu okupacijos metais joje buvo amunicijos ir pasaru sandelis Po karo stovejo apgriauta buvo apleista VRM Tikybu departamentas 1921 m perdave ja miesto valdybos zinion Buvo tikimasi pritaikyti pastata mokyklai taciau stokota lesu Lietuvos staciatikiu Vyskupijos taryba LSVT kelis kartus prase vidaus reikalu svietimo ministrus grazinti cerkve 1929 m VRM Vyriausioji statybos komisija nutare cerkve nugriauti Tai padaryti paragintas jos savininkas LSVT Siai atsisakius nugriauti cerkve arba parduoti nukelimui 1930 m vasara nugriauta jos saskaita o cerkves vietoje pastatyta mokykla Metropolitas Eleuterijus prase Svietimo ministerija altoriaus vietoje pastatyti koplytele kuri talpintu 30 40 zmoniu Nedidele murine koplytele buvo pastatyta kapinese manoma paciu staciatikiu lesomis nes svietimo ministro nuomone skirti tam biudzeto lesu nebuvo tikslinga del mazo staciatikiu gyventoju skaiciaus Koplycios statyba finansavo apie 30 Kudirkos Naumiescio miestelio staciatikiu taciau tu paaukotu pinigu neuzteko Buvo prisimintas ju zemieciu palikuonis rusu isradejas architektas Arturas Loleitas rus Artur Ferdinandovich Lolejt Jo motina ir seserys buvo palaidotos XIX a antroje puseje kapinese kuriose ir buvo leista statyti koplycia Bendruomene susisieke su A Loleitu ir gavo is jo pakankamai pinigu Zinomas inzinierius tada iskele viena reikalavima statinyje privalo buti gelzbetoniniu perdangu kurias jis buvo uzpatentaves Vietos krastotyrininkes Natalijos Manikienes teigimu koplycia buvo atidaryta mazdaug metais anksciau negu 1934 m pastatytas paminklas daktarui Vincui Kudirkai Kapiniu koplycioje pamaldos vyko mazdaug iki 1940 m dazniausiai per staciatikiu svenciamas Velykas ir Kaledas Susirinkdavo iki 50 zmoniu ateidavo ne tik vietiniai suvaziuodavo tikintieji ir is aplinkui Atvaziuodavo sventikas is Vilkaviskio Koplycios sienas puose freskos buvo įrengtas altorelis sustatyti suolai kampe sudeti laidojimo reikmenys Koplycia juose tvora su raudonu plytu stulpais Statinio durys buvo medines suveriamos Elektros nebuvo viduje kabojo zvakiu sietynas Per II pasaulinį kara kapiniu koplycia beveik nenukentejo Karo pradzioje siose kapinese buvo palaidoti pirmieji 12 zuvusiuju pasienyje rusu komendanturos kareiviu veliau dar buvo laidojami ir kiti zuve rusu kariai Praejus mazdaug penkeriems metams po karo visi kariai buvo perlaidoti į dabartine Kudirkos Naumiescio kariu kapiniu vieta Atnaujinimas2008 m naumiestieciams kilo iniciatyva sutvarkyti staciatikiu kapines ir ju aplinka Buvo surinkti gyventoju tarp ju 16 rusu tautybes parasai ir perduoti seniunijai Seniunija prasyma del staciatikiu kapiniu sutvarkymo perdave Rusijos ambasadai 2011 2012 m buvo sutvarkytos ne tik miestelio kariu kapines bet aptvarkytos ir senosios staciatikiu kapines Kapiniu koplycia liko nesuremontuota Salia jos buvo atidengtas paminklas rusu kariu atminimui Buvo planuojama sutvirtinti koplycios kupola viduje įrengti muziejelį taciau tai liko neįgyvendinta 2020 m duomenimis koplycios pastatas stovejo uzmurytomis angomis SaltiniaiPagerbe kariu zuvusiu Pirmajame pasauliniame kare atminima Ka mena kapiniu koplycia drg lt 2020 04 16NuorodosVikiteka Kudirkos Naumiescio Penkiu Maskvos sventuju kapiniu koplycia vaizdine ir garsine medziagaSarasas Lietuvos staciatikiu baznycios Lietuvos staciatikiu cerkves miestai net