Kristupas ChodkevičiusChodkevičiaiGrifas su kardu herbas Mirė 1652 m spalio 3 d Tėvas Jeronimas ChodkevičiusMotina Ona T

Kristupas Chodkevičius

Chodkevičiai

Grifas su kardu (herbas)

Mirė	1652 m. spalio 3 d.
Tėvas	Jeronimas Chodkevičius
Motina	Ona Tarlaitė
Sutuoktinis (-ė)	1. Elžbieta Kiškaitė 2. Sofija Stravinska
Vaikai	Aleksandras Kristupas Chodkevičius, Jonas Kazimieras Chodkevičius, Jeronimas Karolis Chodkevičius

Pareigos	LDK didysis vėliavininkas, 1611–1623 m. LDK didysis arklininkas, 1623–1633 m. Trakų kaštelionas, 1633–1636 m. Vilniaus kaštelionas, 1636–1642 m. Vilniaus vaivada, 1642–1652 m. Gardino, Babruisko seniūnas, Mozyriaus, Krėvos seniūnas.

Kristupas Chodkevičius (m. 1652 m. spalio 3 d.) – Jeronimo sūnus, LDK didysis vėliavininkas (1611–1623 m.), LDK didysis arklininkas (1623–1633 m.), Trakų kaštelionas (1633–1636 m.), Vilniaus kaštelionas (1636–1642 m.), Vilniaus vaivada (1642–1652 m.), Gardino, Bobruisko, Mozyriaus, Krėvos seniūnas.

Biografija

Gimė Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmininko Jeronimo Chodkevičiaus ir Onos Tarlaitės Chodkevičienės šeimoje.

1627 m. įsivėlė į ginčą dėl Supraslės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai vienuolyno turtų, už ką 1650 m. gavo iš karaliaus papeikimą. 1636 m. rugpjūčio 3 d. Naugarduke įkūrė dominikonų vienuolyną, kurį vėliau rėmė materialiai ir finansiškai.

Šeima

Vedė du sykius. Pirmoji žmona Elžbieta Kiškaitė pagimdė tris sūnus – Aleksandrą Kristupą, Joną Kazimierą ir Jeronimą Karolį. Su antrąja žmona kunigaikštiene Sofija Stravinska vaikų neturėjo.

Valstybinė tarnyba

LDK karų su Osmanų imperija, Švedijos karalyste ir Maskvos kunigaikštyste dalyvis. Su švedais kovėsi 1601 m. vasario 28 d. Pernu mūšyje, kuriame LDK kariuomenei vadovavo pusbrolis Jonas Karolis Chodkevičius. Karų su Maskva metu 1616–1617 m. vadovavo Lenkijos-Lietuvos nereguliariosios kavalerijos pulkui, veikusiam Maskvos kunigaikštystės teritorijoje, kuris 1616 m. užėmė Kurską ir kitas vietoves, dalyvavo pergalingame Bolchovo mūšyje (Oriolo sritis).

Prasidėjus kazokų sukilimui, 1648 m. savo lėšomis išlaikė pėstininkų dalinį, kovojusį su sukilėliais.

1632 m. dalyvavo elekciniame seime, kuriame Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo išrinktas Vladislovas Vaza. 1648 m. rėmė Jono Kazimiero Vazos išrinkimą Lenkijos ir Lietuvos valdovu. 1635, 1639, 1643, 1647 ir 1651 m. buvo renkamas Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo maršalka.

Šaltiniai

Анатоль Грыцкевіч. Хадкевічы. – Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – T. 2. – С. 710

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai: Albertas Vladislovas Radvila	Trakų kaštelionas 1633-1636	Po to: Mikalojus Kiška II
Prieš tai: Albertas Vladislovas Radvila	Vilniaus kaštelionas 1636–1642	Po to: Mikalojus Sapiega
Prieš tai: Jonušas Skuminas Tiškevičius	Vilniaus vaivada 1642-1652	Po to: Jonušas Radvila

[1] Анатоль Грыцкевіч. Хадкевічы. – Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – T. 2. – С. 710