Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Skrydis į kosmosą balistinis skrydis į kosminę erdvę Skrydžius į kosmosą žmogus gali pilotuoti pats erdvėlaivyje arba jį
Kosminiai skrydžiai
Skrydis į kosmosą – balistinis skrydis į kosminę erdvę. Skrydžius į kosmosą žmogus gali pilotuoti pats erdvėlaivyje arba jį valdyti per atstumą. Pilotuojamų erdvėlaivių pavyzdžiai yra JAV Apollo ir Space Shuttle programos bei Rusijos Sojuz programa. Tarptautinė kosminė stotis taip pat yra pilotuojamų skrydžių į kosmosą projektas. Nepilotuojamus skrydžius į kosmosą sudaro paleidimas į Žemės orbitą ar kitų dirbtinių palydovų iškėlimas.
Skrydžiai į kosmosą naudojami kosmoso tyrinėjimams, kosmoso turizme ir ryšių palydovų veikloms.
Įprastai kosminis skrydis prasideda nuo raketos starto Žemėje, kurio metu varikliai suteikia energijos, reikalingos pasipriešinti Žemės Gravitacijai ir pakilti nuo planetos paviršiaus. Vėliau pakilę į kosminę erdvę aparatai lieka ten, sudega atmosferoje arba pasiekia tam tikrą kosminį kūną.
Istorija
Pirmasis teoriškai kosminį skrydį naudojant raketas aprašė škotų mokslininkas 1861 m. darbe „Kelionė per kosmosą“. Labiau žinomas darbas apie keliones kosmose priklauso rusų mokslininkui Konstantinui Ciolkovskiui. Jo 1903 darbas vadinasi „Kosminės erdvės tyrimai naudojantis reaktyviniais įrenginiais“ (rus. Исследование мировых пространств реактивными приборами).
Pirmasis pasaulyje skystuoju kuru varomą raketą pagamino ir sėkmingai išbandė JAV profesorius ir išradėjas Robert H. Goddard. Jis tai padarė 1926 m. kovo 16 d.
Godardas ir jo komanda 1929–1941 m. laikotarpyje į orą paleido 34 raketas, kurios pakilo į maždaug 2,6 km aukštį bei pasiekė 885 km/val greitį.
Godardo darbai labai domino vokiečių mokslininką Wernher von Braun, kuris tapo pirmuoju šias technologijas išbandęs kaip ginklus. Jo pagaminta raketa V-2 tapo pirmąja pasaulyje skystuoju kuru varoma mažo nuotolio kovinė balistinė raketa. V-2 taip pat yra pirmasis žmonijos sukurtas aparatas, įskridęs į kosminę erdvę.
Vėliau Wernher von Braun pasidavė amerikiečiams ir kartu su savo mokslininkų komanda padėjo sukurti JAV kosminius aparatus. Vokiečio komanda sukūrė Explorer 1 – pirmąjį amerikiečių dirbtinį žemės palydovą, paleistą 1958 m. sausio 31 d. Jis išbuvo orbitoje 111 dienų ir atrado Van Aleno radiacijos juostą.
Wernher von Braun taip pat dalyvavo Saturnas V raketos nešėjos, kuri 1969 m. nuskraidino Apollo 11 į Mėnulį, kūrime.
Panašiu metu 1969–1972 m. Tarybų Sąjungoje slapta buvo kuriama N-1 raketa, turėjusi pasiųsti tarybinius kosmonautus į Mėnulį. Visi keturi jos pakilimai buvo nesėkmingi.
Kosminio skrydžio fazės
Paleidimas
Šiuo metu vienintelė galimybė objektui pasiekti kosminę erdvę yra raketos paleidimas. Kitos technologijos dar tik bandomos ir neturi tokio didelio pagreičio, norint įveikti Žemės gravitaciją. Raketos paleidimas vykdomas iš specialios paleidimo aikštelės kosmodrome. Čia yra galimybės tiek vertikaliems, tiek horizontaliems pakilimams. Dažniausiai kosmodromai statomi mažai gyvenamuose plotuose, atokiau nuo gyvenviečių, kad nelaimės atveju būtų padaryta kuo mažiau žalos, ir turi daugiau nei vieną paleidimo kompleksą.
Tinkamiausia vieta kosmodromui – ekvatorius. Ekvatoriuje paleista raketa nešėja geriausiai išnaudoja Žemės sukimąsi ir gali sunaudoti 10 % mažiau energijos nei paleista šiaurėje arba pietuose.
Raketų paleidimai numatomi pagal tam tikrą laiką, vadinama "paleidimo langais". Šie laikotarpiai nustatomi pagal Žemės ir tikslaus objekto (ar planetos) padėtį.
Kosmoso pasiekimas
Įprastai kosminė erdvės žemiausia riba vadinama Karmano linija. Ji yra 100 km virš Žemės jūros lygio. Šį aukštį gali pasiekti tik raketos. Kiti orlaiviai negali pasiekti šios ribos dėl deguonies trūkumo varikliams.
Išėjimas iš orbitos
Tarpplanetinėms kelionėms nebūtinas artimos orbitos pasiekimas. Ankstyvieji Rusijos kosminiai aparatai pasiekdavo labai didelį aukštį ir be įsitraukimo į orbitą. NASA Apollo misijoms naudojo laikinos orbitos būdą, kuomet būdami orbitoje raketa dar kartą paleisdavo savo variklius ir ištrūkdavo iš jos. Šis būdas leisdavo labai padidinti paleidimų langų pasirinkimą.
Astrodinamika
Kosminių kūnų judėjimą kosminėje erdvėje tiria mokslas. Įvairūs skaičiavimai leidžia objektams atvykti į nurodytą erdvę ar planetą be papildomo variklių naudojimo.
Ne raketinės sistemos naudoja Saulės ir magnetines bures, gravitacinės pagalbos būdus, padedančius keisti kosminių erdvėlaivių padėtį ir greitį.
Atmosferinis grįžimas
Kūnai kosminėje erdvėje turi daug sukauptos kinetinės energijos. Siekiant saugiai grįžti į planetos paviršių jie turi įveikti atmosferos sluoksnį. Įprastai tam naudojami įvairūs procesai, padedantys apsisaugoti nuo atmosferos karščio įtakos. Atmosferinio grįžimo teoriją išrado JAV mokslininkas . Pagal šią teoriją erdvėlaivis grįžta į atmosferą buku paviršiumi. Todėl mažiau nei 1 procentas kinetinės energijos virsta karščiu, kuris pasiekia patį erdvėlaivį, o visas kitas karštis patenka į atmosferą.
Nusileidimas
Mercury, Gemini ir Apollo misijos naudojo nusileidimą jūroje. Tokio nusileidimo metu specialią kapsulę iki Žemės paviršiaus nuleidžia parašiutas. Rusijos Sojuz misijos naudoją nusileidimą ant žemės. Šis būdas reikalauja didesnio parašiuto ir specialaus stabdymo raketa. Space Shuttle misijos erdvėlaivis nusileisdavo ant horizontalaus kilimo ir tūpimo tako.
Perėmimas
Po sėkmingo erdvėlaivio nusileidimo jo keleiviai ir daiktai gali būti saugiai paimti. Kai kuriais atvejais toks veiksmas naudojamas dar prieš patį erdvėlaivio nusileidimą, kuomet jam leidžiantis parašiutu nuo erdvėlaivio atskiriamas kitas skraidantis aparatas. Tam tikrais atvejais galimas ir objekto paėmimas ore. Tokį būdą naudodavo JAV šnipinėjimo palydovų Corona misijų metu.
Šaltiniai
- Leitch, God's Glory in the Heavens, Google Books
- "Goddard Rocket: Milestones of Flight", Exhibition, Smithsonian Institution Archyvuota kopija 2012-04-19 iš Wayback Machine projekto..
- „Rocket Apparatus“. Patents. Google. Suarchyvuotas originalas 2020-03-28. Nuoroda tikrinta 2012-03-24.
- „Goddard“. Astronautix.
- „A Chronology is Missile and Astronautic Events 1686–1961“ (PDF). NASA/U.S. GPO. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-12-25. Nuoroda tikrinta 2017-08-01.
- Zaloga, Steven (2003). V-2 Ballistic Missile 1942–52. Reading: Osprey Publishing. p. 3. ISBN 978-1-84176-541-9.
- Peenemünde, , Moewig, Berlin 1984. ISBN 3-8118-4341-9.
- „Biography of Wernher Von Braun“. MSFC History Office. NASA Marshall Space Flight Center. Suarchyvuotas originalas 2013-09-22. Nuoroda tikrinta 2017-08-01. (angl.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kosminiai skrydžiai, Kas yra Kosminiai skrydžiai? Ką reiškia Kosminiai skrydžiai?
Skrydis į kosmosa balistinis skrydis į kosmine erdve Skrydzius į kosmosa zmogus gali pilotuoti pats erdvelaivyje arba jį valdyti per atstuma Pilotuojamu erdvelaiviu pavyzdziai yra JAV Apollo ir Space Shuttle programos bei Rusijos Sojuz programa Tarptautine kosmine stotis taip pat yra pilotuojamu skrydziu į kosmosa projektas Nepilotuojamus skrydzius į kosmosa sudaro paleidimas į Zemes orbita ar kitu dirbtiniu palydovu iskelimas Saturnas V raketa pries pat paleidima Skrydziai į kosmosa naudojami kosmoso tyrinejimams kosmoso turizme ir rysiu palydovu veikloms Įprastai kosminis skrydis prasideda nuo raketos starto Zemeje kurio metu varikliai suteikia energijos reikalingos pasipriesinti Zemes Gravitacijai ir pakilti nuo planetos pavirsiaus Veliau pakile į kosmine erdve aparatai lieka ten sudega atmosferoje arba pasiekia tam tikra kosminį kuna Istorijaraketa kyla per atmosfera Pirmasis teoriskai kosminį skrydį naudojant raketas aprase skotu mokslininkas 1861 m darbe Kelione per kosmosa Labiau zinomas darbas apie keliones kosmose priklauso rusu mokslininkui Konstantinui Ciolkovskiui Jo 1903 darbas vadinasi Kosmines erdves tyrimai naudojantis reaktyviniais įrenginiais rus Issledovanie mirovyh prostranstv reaktivnymi priborami Pirmasis pasaulyje skystuoju kuru varoma raketa pagamino ir sekmingai isbande JAV profesorius ir isradejas Robert H Goddard Jis tai padare 1926 m kovo 16 d Godardas ir jo komanda 1929 1941 m laikotarpyje į ora paleido 34 raketas kurios pakilo į mazdaug 2 6 km aukstį bei pasieke 885 km val greitį Godardo darbai labai domino vokieciu mokslininka Wernher von Braun kuris tapo pirmuoju sias technologijas isbandes kaip ginklus Jo pagaminta raketa V 2 tapo pirmaja pasaulyje skystuoju kuru varoma mazo nuotolio kovine balistine raketa V 2 taip pat yra pirmasis zmonijos sukurtas aparatas įskrides į kosmine erdve Veliau Wernher von Braun pasidave amerikieciams ir kartu su savo mokslininku komanda padejo sukurti JAV kosminius aparatus Vokiecio komanda sukure Explorer 1 pirmajį amerikieciu dirbtinį zemes palydova paleista 1958 m sausio 31 d Jis isbuvo orbitoje 111 dienu ir atrado Van Aleno radiacijos juosta Wernher von Braun taip pat dalyvavo Saturnas V raketos nesejos kuri 1969 m nuskraidino Apollo 11 į Menulį kurime Panasiu metu 1969 1972 m Tarybu Sajungoje slapta buvo kuriama N 1 raketa turejusi pasiusti tarybinius kosmonautus į Menulį Visi keturi jos pakilimai buvo nesekmingi Kosminio skrydzio fazesSnipinejimo palydovo kapsules paemimas lektuvuPaleidimas Siuo metu vienintele galimybe objektui pasiekti kosmine erdve yra raketos paleidimas Kitos technologijos dar tik bandomos ir neturi tokio didelio pagreicio norint įveikti Zemes gravitacija Raketos paleidimas vykdomas is specialios paleidimo aiksteles kosmodrome Cia yra galimybes tiek vertikaliems tiek horizontaliems pakilimams Dazniausiai kosmodromai statomi mazai gyvenamuose plotuose atokiau nuo gyvenvieciu kad nelaimes atveju butu padaryta kuo maziau zalos ir turi daugiau nei viena paleidimo kompleksa Tinkamiausia vieta kosmodromui ekvatorius Ekvatoriuje paleista raketa neseja geriausiai isnaudoja Zemes sukimasi ir gali sunaudoti 10 maziau energijos nei paleista siaureje arba pietuose Raketu paleidimai numatomi pagal tam tikra laika vadinama paleidimo langais Sie laikotarpiai nustatomi pagal Zemes ir tikslaus objekto ar planetos padetį Kosmoso pasiekimas Įprastai kosmine erdves zemiausia riba vadinama Karmano linija Ji yra 100 km virs Zemes juros lygio Sį aukstį gali pasiekti tik raketos Kiti orlaiviai negali pasiekti sios ribos del deguonies trukumo varikliams Isejimas is orbitos Pagrindinis straipsnis Antrasis kosminis greitis Tarpplanetinems kelionems nebutinas artimos orbitos pasiekimas Ankstyvieji Rusijos kosminiai aparatai pasiekdavo labai didelį aukstį ir be įsitraukimo į orbita NASA Apollo misijoms naudojo laikinos orbitos buda kuomet budami orbitoje raketa dar karta paleisdavo savo variklius ir istrukdavo is jos Sis budas leisdavo labai padidinti paleidimu langu pasirinkima Astrodinamika Space Shuttle Columbia startas Kosminiu kunu judejima kosmineje erdveje tiria mokslas Įvairus skaiciavimai leidzia objektams atvykti į nurodyta erdve ar planeta be papildomo varikliu naudojimo Ne raketines sistemos naudoja Saules ir magnetines bures gravitacines pagalbos budus padedancius keisti kosminiu erdvelaiviu padetį ir greitį Atmosferinis grįzimas Kunai kosmineje erdveje turi daug sukauptos kinetines energijos Siekiant saugiai grįzti į planetos pavirsiu jie turi įveikti atmosferos sluoksnį Įprastai tam naudojami įvairus procesai padedantys apsisaugoti nuo atmosferos karscio įtakos Atmosferinio grįzimo teorija isrado JAV mokslininkas Pagal sia teorija erdvelaivis grįzta į atmosfera buku pavirsiumi Todel maziau nei 1 procentas kinetines energijos virsta karsciu kuris pasiekia patį erdvelaivį o visas kitas karstis patenka į atmosfera Nusileidimas Mercury Gemini ir Apollo misijos naudojo nusileidima juroje Tokio nusileidimo metu specialia kapsule iki Zemes pavirsiaus nuleidzia parasiutas Rusijos Sojuz misijos naudoja nusileidima ant zemes Sis budas reikalauja didesnio parasiuto ir specialaus stabdymo raketa Space Shuttle misijos erdvelaivis nusileisdavo ant horizontalaus kilimo ir tupimo tako Peremimas Po sekmingo erdvelaivio nusileidimo jo keleiviai ir daiktai gali buti saugiai paimti Kai kuriais atvejais toks veiksmas naudojamas dar pries patį erdvelaivio nusileidima kuomet jam leidziantis parasiutu nuo erdvelaivio atskiriamas kitas skraidantis aparatas Tam tikrais atvejais galimas ir objekto paemimas ore Tokį buda naudodavo JAV snipinejimo palydovu Corona misiju metu SaltiniaiLeitch God s Glory in the Heavens Google Books Goddard Rocket Milestones of Flight Exhibition Smithsonian Institution Archyvuota kopija 2012 04 19 is Wayback Machine projekto Rocket Apparatus Patents Google Suarchyvuotas originalas 2020 03 28 Nuoroda tikrinta 2012 03 24 Goddard Astronautix A Chronology is Missile and Astronautic Events 1686 1961 PDF NASA U S GPO Suarchyvuotas originalas PDF 2017 12 25 Nuoroda tikrinta 2017 08 01 Zaloga Steven 2003 V 2 Ballistic Missile 1942 52 Reading Osprey Publishing p 3 ISBN 978 1 84176 541 9 Peenemunde Moewig Berlin 1984 ISBN 3 8118 4341 9 Biography of Wernher Von Braun MSFC History Office NASA Marshall Space Flight Center Suarchyvuotas originalas 2013 09 22 Nuoroda tikrinta 2017 08 01 angl