Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Saturnas reikšmės Saturn V dar vadintas Mėnulio raketa buvo vienkartinė skysto kuro daugiapakopė raketa 1
Saturnas V
- Kitos reikšmės – Saturnas (reikšmės).
Saturn V (dar vadintas Mėnulio raketa) buvo vienkartinė, skysto kuro, daugiapakopė raketa, 1967–1973 m. amerikiečių naudota skrydžiams į Mėnulį.
Techniniai duomenys
Starto masė -- 2960 t
Starto trauka -- 3500 t
Masė, paleidžiama į pirminę žemės orbitą -- 140 t
Mėnulio trajektoriją išvedama masė -- 47 t
Iš viso ši raketa kilo 13 kartų, visi jos skrydžiai buvo sėkmingi. Nors pagaminta ir naudota gana seniai, 2020 m. tai yra didžiausia, sunkiausia ir daugiausia į orbitą pakelianti raketa, nors panašiu laiku gana nesėkmingai skraidžiusi jos varžovė Tarybų Sąjungos „N-1“ starto metu sukurdavo šiek tiek didesnę trauką (4500 t).
Nors dauguma raketų buvo paleistos šviesiu paros metu, viena jų buvo paleista ir naktį. Surinkta raketa būdavo lėtai nuvežama į starto vietą vertikalioje padėtyje.
Pakopos
Pirmoji „Saturn V“ pakopa, „“, turėjo penkis „“ žibalu ir varomus variklius. Iki šiol (2020 m.) tai tebėra galingiausi kada nors pagaminti raketiniai varikliai. Keturis iš jų įrengta hidraulinė sistema galėjo šiek tiek pasukti reikiama kryptimi, taip valdant raketos skrydį. Penktasis (centrinis) variklis buvo įtvirtintas nejudamai. Sykį įjungus ir po to išjungus, šių variklių nebebuvo galima įjungti pakartotinai. Nebuvo galimybės ir reguliuoti jų galingumą, todėl vėlesniuose skrydžio etapuose vienas (centrinis) variklis tiesiog būdavo išjungiamas, kad palengvėjusi raketa nekiltų su pernelyg dideliu pagreičiu. Pirmoji pakopa veikdavo tik 2,5 min., tačiau per tą laiką pakeldavo raketą iki 68 km aukščio ir įgreitindavo iki 8600 km/val. Tam ji sudegindavo 2 000 000 kg kuro. Atlikusi savo darbą ir atkabinta nuo raketos, ji iš inercijos dar kildavo iki 110 km (iki kosmoso), paskui nukrisdavo į Atlanto vandenyną maždaug už 560 km nuo starto vietos.
Antroji pakopa „“ turėjo panašiai išdėstytus penkis suskystintu vandeniliu bei deguonimi maitinamus „“ variklius. Ji dirbdavo 6 min., įgreitindavo raketą iki 24600 km/h ir pakeldavo iki 185 km. Ši pakopa nukrisdavo už 4200 km nuo starto vietos.
Trečioji pakopa, „S-IVB“, turėjo vieną „J-2“ variklį (tokį pat, kaip ir antrosios pakopos) bei naudojo tą patį kurą. Ji dirbdavo keletą minučių, galutinai pakeldama kosminį laivą į orbitą bei (patikrinus visas sistemas) būdavo įjungiama pakartotinai skrydžiui iki Mėnulio. Viename iš variantų („Skylab“ projektas) „S-IVB“ pakopa buvo neveikli – vietoj kuro ir variklio joje buvo įrengta į kosmosą iškeliama laboratorija.
Instrumentų centras
Virš „S-IVB“ buvo įrengtas visos raketos darbą valdantis „instrumentų centras“, turintis tiems laikams gana galingą kompiuterį, kurio programinė įranga nėra išlikusi (spėjama, jog gali būti išlikusi nebent nepaleistų raketų kompiuterių ilgalaikėje atmintyje).
Sunaikinimo sistema
Prireikus, jei raketa taptų nebevaldoma, buvo galimybė sunaikinti ją ore, taip apsaugant apačioje esančius žmones (astronautų modulis prieš tai turėjo atsiskirti nuo raketos ir nuskristi toliau nuo sporgimo su avarinio gelbėjimosi raketomis).
Avarinio gelbėjimosi raketa
Pačioje raketos viršūnėje, virš įgulos modulio su astronautais, buvo įrengta avarinio gelbėjimosi raketa. Pavojaus atveju ji turėjo atskirti įgulos modulį nuo raketos ir nunešti jį šalin, kad galimas didžiųjų pakopų sprogimas ar kitokie įvykiai nebekeltų pavojus. Paskui įgulos modulis būtų nusileidęs su parašiutu. Tai buvo galima padaryti ir dar tebesant starto aikštelėje, jei ten būtų kilęs gaisras. Gelbėjimosi sistema buvo patikrinta, tačiau iš tiesų panaudoti jos nė karto neprireikė. Papildomas mažas raketinis motoras pasukdavo gelbėjimosi modulį šalin, patraukdamas jį iš didžiosios raketos kelio.
Nors visa raketos dokumentacija tebesaugoma, šiuo metu ją iš naujo pagaminti būtų labai sunku, nes daugelis naudotų komponentų paseno ir nebegaminami. Juos pakeitusios dalys, nors iš esmės geresnės, yra kitokios, todėl visą raketą tenka projektuoti iš naujo.
Šaltiniai
- Marshall Space Flight Center, Apollo Systems Description Volume II - Saturn Launch Vehicles], 1 February 1964 (archyvuota kopija, pdf)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Saturnas V, Kas yra Saturnas V? Ką reiškia Saturnas V?
Kitos reiksmes Saturnas reiksmes Saturn V dar vadintas Menulio raketa buvo vienkartine skysto kuro daugiapakope raketa 1967 1973 m amerikieciu naudota skrydziams į Menulį Saturn V gabenamas į starto vieta Ja vezes transporteris tebenaudojamasTechniniai duomenysStarto mase 2960 t Starto trauka 3500 t Mase paleidziama į pirmine zemes orbita 140 t Menulio trajektorija isvedama mase 47 t Is viso si raketa kilo 13 kartu visi jos skrydziai buvo sekmingi Nors pagaminta ir naudota gana seniai 2020 m tai yra didziausia sunkiausia ir daugiausia į orbita pakelianti raketa nors panasiu laiku gana nesekmingai skraidziusi jos varzove Tarybu Sajungos N 1 starto metu sukurdavo siek tiek didesne trauka 4500 t Nors dauguma raketu buvo paleistos sviesiu paros metu viena ju buvo paleista ir naktį Surinkta raketa budavo letai nuvezama į starto vieta vertikalioje padetyje PakoposPirmoji Saturn V pakopa turejo penkis zibalu ir varomus variklius Iki siol 2020 m tai tebera galingiausi kada nors pagaminti raketiniai varikliai Keturis is ju įrengta hidrauline sistema galejo siek tiek pasukti reikiama kryptimi taip valdant raketos skrydį Penktasis centrinis variklis buvo įtvirtintas nejudamai Sykį įjungus ir po to isjungus siu varikliu nebebuvo galima įjungti pakartotinai Nebuvo galimybes ir reguliuoti ju galinguma todel velesniuose skrydzio etapuose vienas centrinis variklis tiesiog budavo isjungiamas kad palengvejusi raketa nekiltu su pernelyg dideliu pagreiciu Pirmoji pakopa veikdavo tik 2 5 min taciau per ta laika pakeldavo raketa iki 68 km aukscio ir įgreitindavo iki 8600 km val Tam ji sudegindavo 2 000 000 kg kuro Atlikusi savo darba ir atkabinta nuo raketos ji is inercijos dar kildavo iki 110 km iki kosmoso paskui nukrisdavo į Atlanto vandenyna mazdaug uz 560 km nuo starto vietos Antroji pakopa turejo panasiai isdestytus penkis suskystintu vandeniliu bei deguonimi maitinamus variklius Ji dirbdavo 6 min įgreitindavo raketa iki 24600 km h ir pakeldavo iki 185 km Si pakopa nukrisdavo uz 4200 km nuo starto vietos Trecioji pakopa S IVB turejo viena J 2 variklį tokį pat kaip ir antrosios pakopos bei naudojo ta patį kura Ji dirbdavo keleta minuciu galutinai pakeldama kosminį laiva į orbita bei patikrinus visas sistemas budavo įjungiama pakartotinai skrydziui iki Menulio Viename is variantu Skylab projektas S IVB pakopa buvo neveikli vietoj kuro ir variklio joje buvo įrengta į kosmosa iskeliama laboratorija Paskutinis Saturn V startas Skylab Instrumentu centrasVirs S IVB buvo įrengtas visos raketos darba valdantis instrumentu centras turintis tiems laikams gana galinga kompiuterį kurio programine įranga nera islikusi spejama jog gali buti islikusi nebent nepaleistu raketu kompiuteriu ilgalaikeje atmintyje Sunaikinimo sistemaPrireikus jei raketa taptu nebevaldoma buvo galimybe sunaikinti ja ore taip apsaugant apacioje esancius zmones astronautu modulis pries tai turejo atsiskirti nuo raketos ir nuskristi toliau nuo sporgimo su avarinio gelbejimosi raketomis Avarinio gelbejimosi raketaAvarinio gelbejimosi raketos bandymas Pacioje raketos virsuneje virs įgulos modulio su astronautais buvo įrengta avarinio gelbejimosi raketa Pavojaus atveju ji turejo atskirti įgulos modulį nuo raketos ir nunesti jį salin kad galimas didziuju pakopu sprogimas ar kitokie įvykiai nebekeltu pavojus Paskui įgulos modulis butu nusileides su parasiutu Tai buvo galima padaryti ir dar tebesant starto aiksteleje jei ten butu kiles gaisras Gelbejimosi sistema buvo patikrinta taciau is tiesu panaudoti jos ne karto neprireike Papildomas mazas raketinis motoras pasukdavo gelbejimosi modulį salin patraukdamas jį is didziosios raketos kelio Nors visa raketos dokumentacija tebesaugoma siuo metu ja is naujo pagaminti butu labai sunku nes daugelis naudotu komponentu paseno ir nebegaminami Juos pakeitusios dalys nors is esmes geresnes yra kitokios todel visa raketa tenka projektuoti is naujo SaltiniaiMarshall Space Flight Center Apollo Systems Description Volume II Saturn Launch Vehicles 1 February 1964 archyvuota kopija pdf