Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Space Shuttle oficialiai vadinta Space Transportation System liet Kosminio transportavimo sistema JAV daugkartinio naudo
Space Shuttle
Space Shuttle (oficialiai vadinta „Space Transportation System“; liet. Kosminio transportavimo sistema) − JAV daugkartinio naudojimo pilotuojamų erdvėlaivių programa. Šie erdvėlaiviai buvo kuriami kaip pigios, dažnai naudojamos kosminio transporto priemonės. Pirmieji bandomieji orbitiniai skrydžiai įvyko 1981 m., o erdvėlaivius imta naudoti 1982 m. Iš viso nuo 1981 iki 2011 m. šie erdvėlaiviai atliko 135 užduotis. Nors laivas buvo sėkmingai naudojamas, jo skrydžiai pasirodė esą brangesni nei įprastinių vienkartinio naudojimo raketų skrydžiai. Panašų erdvėlaivį („Buran“) buvo sukūrusi ir Sovietų Sąjunga, tačiau apleido šį projektą jau po pirmo bandomojo skrydžio.
Programos pradžia
Amerikiečiams sėkmingai nuskridus į Mėnulį, nebebuvo reikalo toliau įrodinėti kapitalistinės santvarkos pranašumus prieš socialistinę, todėl kosminių tyrimų finansavimas buvo staigiai ir ženkliai sumažintas. Pinigų neužteko netgi paleisti paskutiniosioms dviem „Saturnas V“ raketoms, kurios jau buvo pagamintos. Buvo atsisakyta planų daug nelaukiant siųsti astronautus į Marsą ir kitas planetas, kol kas apsiribojant artimuoju kosmosu. Tam pirmiausia reikėjo efektyvaus ir kiek galima pigesnio laivo.
Buvo manoma, jog „Space Shuttle“ bus daug efektyvesnis bei pigesnis, jei skris daug kartų. Todėl kuriant šią sistemą kartu buvo atsisakyta tolimesnės kitų žmogui tinkančių raketų, kurias JAV tuo metu turėjo, gamybos ir naudojimo. Projekto išvakarėse daugkartinis erdvėlaivis tapo iš esmės vienintele rimta kosmine programa, sunaudojančia daugumą sumažinto biudžeto lėšų. Pavyzdžiui, dėl užtrukusių „Space Shuttle“ projektavimo darbų amerikiečiai prarado anksčiau paleistą „Skylab“ stotį, kurios nebebuvo kaip pasiekti bei pakelti į aukštesnę orbitą. Nebeprižiūrima stotis nukrito.
Pirmasis „Space Shuttle“ skrydis įvyko 1981 m. ir tapo pirmuoju pilotuojamu amerikiečių skrydžiu po 1975 m. vykusio „Sojuz-Apolon“ kosminių laivų susijungimo orbitoje eksperimento. Jis buvo sėkmingas.
Konstrukcija
„Space Shuttle“ daugkartinis erdvėlaivis kilo vertikaliai, paprastai nešdamas nuo 5 iki 7 astronautų (nors yra skridę ir 8). Jis galėjo pakelti į orbitą iki 29 700 kg krovinį bei prireikus parvežti krovinius iš orbitos (nors pastarosios galimybės prireikia retai). Atlikęs savo užduotį, šis sparnuotas erdvėlaivis nusileisdavo kaip sklandytuvas. Laivas galėjo būti eksploatuojamas iki 10 metų ir per tą laiką atlikti ne daugiau kaip 100 skrydžių. Jis visada turėjo būti pilotuojamas ir negalėjo skristi automatiškai, be įgulos.
„Space Shuttle“ sistemą starto metu sudarė pats erdvėlaivis, du išorėje montuojami kieto kuro varikliai ir didelis degalų bakas, maitinantis tris erdvėlaivio variklius. Kieto kuro varikliai vėliau nusileisdavo su parašiutais, erdvėlaivis grįždavo kaip sklandytuvas, taigi vienintelė stambi vienkartinė dalis buvo palyginti nebrangus degalų bakas. Tačiau parengimas naujam skrydžiui reikalavo daug darbo. Pavyzdžiui, varikliai kiekvieną kartą buvo išimami, išardomi ir iš naujo perrenkami. Daug dėmesio reikalavo ir išorinė danga, sauganti laivą nuo sudegimo dideliu greičių įskrendant į atmosferą. Didelės darbo sąnaudos ir tai, kad dėl įvairių nenumatytų problemų „Space Shuttle“ skrisdavo daug rečiau nei buvo planuota jį kuriant, sąlygojo dideles eksploatavimo išlaidas. Parengti „Space Shuttle“ naujam skrydžiui būdavo tik tris kartus pigiau nei jį visai iš naujo pagaminti.
Katastrofos
Iš viso buvo pagaminti 5 tokie laivai: „Columbia“, „Challenger“, „Discovery“, „Atlantis“ ir „Endeavour“. Du iš jų sudužo, abu kartus žūvant visai septynių žmonių įgulai.
Challenger
1986 m. erdvėlaivis „Challenger“ sudužo starto metu, kuomet iš nesandaraus išorinio kietojo kuro variklio išsiveržusios karštos dujos sugadino kylantį laivą. Paaiškėjo, jog šių variklių sandarinantys žiedai nukritus temperatūrai žemiau maždaug 11 °C praranda elastingumą ir nebeužtikrina sandarumo. Tai rimtai apribojo vėlesnių skridimų tvarkaraštį, nes teko atsižvelgti į aplinkos temperatūrą.
Columbia
2003 m. erdvėlaivis „Columbia“ sudegė grįždamas į atmosferą, nes prieš tai kilimo metu nuo degalų bako atplyšęs termoizoliacinės medžiagos (putų) gabalas trenkėsi į laivą ir sugadino apsauginę dangą. Nors tokie gabalai laivą buvo kliudę jau anksčiau, erdvėlaivyje nebuvo jokios įrangos nei deramai korpusui apžiūrėti, nei prireikus jam pataisyti. Po šios avarijos visa tai buvo sukurta, ir vėlesni skrydžiai tapo saugesni.
Erdvėlaivio saugumas
Kol erdvėlaivis nepakilo, net ir jau veikiančius jo variklius būdavo galima išjungti ir startą atidėti. Tačiau išorinių kietojo kuro greitintuvų, sykį juos uždegus, užgesinti nebegalima. Įjungus išorines raketas, erdvėlaivis jau turi kilti iki kosmoso.
Visos ankstesnės amerikiečių pilotuojamos raketos turėjo avarinio gelbėjimosi sistemas. Pirmuosiuose daugkartinio erdvėlaivio reisuose, kurių įgulą sudarė tik 2 astronautai, taip pat buvo įrengtos katapultos, kuriomis buvo galima gelbėtis tiek kylant, tiek leidžiantis. Tačiau sėkmingai katapultuoti 7 astronautus pasirodė neįmanoma, ir vėliau ši gelbėjimosi įranga buvo apskritai išmontuota. Vėliau iš erdvėlaivio buvo įmanoma tik iššokti su paprastu parašiutu, kas gali padėti jei jis lėtai sklendžia atmosferoje dar valdomas, tačiau be galimybės sėkmingai nutūpti. Kylant, kai greitis didelis, tai negali padėti.
Buvo numatyta galimybė vos pakilus apgręžti laivą ir grįžti, tačiau toks manevras laikytas pavojingu ir nė karto nebuvo mėgintas. Laivas taip pat galėjo nusileisti iš esmės bet kuriame dideliame oro uoste. Nutūpti be tako ar ant vandens jis negalėjo.
Po abiejų katastrofų vėlesni reisai buvo ilgam nutraukiami, aiškinantis, ką reikia pakeisti, kad avarija nepasikartotų. Šiais laikotarpiais JAV neturėjo jokio savo kosminio laivo ir tapdavo priklausoma nuo Rusijos.
Programos pabaiga
2011 m. NASA nutraukė „Space Shuttle“ programą. Paskutiniam, 135-ajam, skrydžiui „Space Shuttle“ programos erdvėlaivis „Atlantis“ pakilo 2011 m. liepos 8 d. ir saugiai nusileido 2011 m. liepos 21 d.
Nuo 2012 m. erdvėlaivis „Atlantis“ eksponuojamas Kenedžio kosminių skrydžių centro lankytojų skyriuje, Floridoje. „Discovery“ buvo nugabentas į Smithsonian instituto Udvar-Hazy centrą. „Endeavour“ eksponuojamas Los Andželo tarptautiniame oro uoste.
Išnašos
- „Facts About the Space Shuttles“. NASA. Suarchyvuotas originalas 2019-04-17. Nuoroda tikrinta 2021-08-08.
- http://history.nasa.gov/SP-4214/ch12-2.html
- http://www.nasa.gov/centers/kennedy/about/information/shuttle_faq.html Archyvuota kopija 2011-05-07 iš Wayback Machine projekto.
JAV programa „Space Shuttle“ (1981–2011 m.)
| Tarybų sąjungos programa „Buran“ (1974–1993 m.)
| ||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Space Shuttle, Kas yra Space Shuttle? Ką reiškia Space Shuttle?
Space Shuttle oficialiai vadinta Space Transportation System liet Kosminio transportavimo sistema JAV daugkartinio naudojimo pilotuojamu erdvelaiviu programa Sie erdvelaiviai buvo kuriami kaip pigios daznai naudojamos kosminio transporto priemones Pirmieji bandomieji orbitiniai skrydziai įvyko 1981 m o erdvelaivius imta naudoti 1982 m Is viso nuo 1981 iki 2011 m sie erdvelaiviai atliko 135 uzduotis Nors laivas buvo sekmingai naudojamas jo skrydziai pasirode esa brangesni nei įprastiniu vienkartinio naudojimo raketu skrydziai Panasu erdvelaivį Buran buvo sukurusi ir Sovietu Sajunga taciau apleido sį projekta jau po pirmo bandomojo skrydzio Pirmasis startasJAV Space Shuttle programos erdvelaiviai ir paskutinieji ju tarnavimo metaiProgramos pradziaAmerikieciams sekmingai nuskridus į Menulį nebebuvo reikalo toliau įrodineti kapitalistines santvarkos pranasumus pries socialistine todel kosminiu tyrimu finansavimas buvo staigiai ir zenkliai sumazintas Pinigu neuzteko netgi paleisti paskutiniosioms dviem Saturnas V raketoms kurios jau buvo pagamintos Buvo atsisakyta planu daug nelaukiant siusti astronautus į Marsa ir kitas planetas kol kas apsiribojant artimuoju kosmosu Tam pirmiausia reikejo efektyvaus ir kiek galima pigesnio laivo Buvo manoma jog Space Shuttle bus daug efektyvesnis bei pigesnis jei skris daug kartu Todel kuriant sia sistema kartu buvo atsisakyta tolimesnes kitu zmogui tinkanciu raketu kurias JAV tuo metu turejo gamybos ir naudojimo Projekto isvakarese daugkartinis erdvelaivis tapo is esmes vienintele rimta kosmine programa sunaudojancia dauguma sumazinto biudzeto lesu Pavyzdziui del uztrukusiu Space Shuttle projektavimo darbu amerikieciai prarado anksciau paleista Skylab stotį kurios nebebuvo kaip pasiekti bei pakelti į aukstesne orbita Nebepriziurima stotis nukrito Pirmasis Space Shuttle skrydis įvyko 1981 m ir tapo pirmuoju pilotuojamu amerikieciu skrydziu po 1975 m vykusio Sojuz Apolon kosminiu laivu susijungimo orbitoje eksperimento Jis buvo sekmingas KonstrukcijaTransportavimas į starto vietaPilotu kabina Space Shuttle daugkartinis erdvelaivis kilo vertikaliai paprastai nesdamas nuo 5 iki 7 astronautu nors yra skride ir 8 Jis galejo pakelti į orbita iki 29 700 kg krovinį bei prireikus parvezti krovinius is orbitos nors pastarosios galimybes prireikia retai Atlikes savo uzduotį sis sparnuotas erdvelaivis nusileisdavo kaip sklandytuvas Laivas galejo buti eksploatuojamas iki 10 metu ir per ta laika atlikti ne daugiau kaip 100 skrydziu Jis visada turejo buti pilotuojamas ir negalejo skristi automatiskai be įgulos Space Shuttle sistema starto metu sudare pats erdvelaivis du isoreje montuojami kieto kuro varikliai ir didelis degalu bakas maitinantis tris erdvelaivio variklius Kieto kuro varikliai veliau nusileisdavo su parasiutais erdvelaivis grįzdavo kaip sklandytuvas taigi vienintele stambi vienkartine dalis buvo palyginti nebrangus degalu bakas Taciau parengimas naujam skrydziui reikalavo daug darbo Pavyzdziui varikliai kiekviena karta buvo isimami isardomi ir is naujo perrenkami Daug demesio reikalavo ir isorine danga sauganti laiva nuo sudegimo dideliu greiciu įskrendant į atmosfera Dideles darbo sanaudos ir tai kad del įvairiu nenumatytu problemu Space Shuttle skrisdavo daug reciau nei buvo planuota jį kuriant salygojo dideles eksploatavimo islaidas Parengti Space Shuttle naujam skrydziui budavo tik tris kartus pigiau nei jį visai is naujo pagaminti KatastrofosIs viso buvo pagaminti 5 tokie laivai Columbia Challenger Discovery Atlantis ir Endeavour Du is ju suduzo abu kartus zuvant visai septyniu zmoniu įgulai Challenger 1986 m erdvelaivis Challenger suduzo starto metu kuomet is nesandaraus isorinio kietojo kuro variklio issiverzusios karstos dujos sugadino kylantį laiva Paaiskejo jog siu varikliu sandarinantys ziedai nukritus temperaturai zemiau mazdaug 11 C praranda elastinguma ir nebeuztikrina sandarumo Tai rimtai apribojo velesniu skridimu tvarkarastį nes teko atsizvelgti į aplinkos temperatura Columbia 2003 m erdvelaivis Columbia sudege grįzdamas į atmosfera nes pries tai kilimo metu nuo degalu bako atplyses termoizoliacines medziagos putu gabalas trenkesi į laiva ir sugadino apsaugine danga Nors tokie gabalai laiva buvo kliude jau anksciau erdvelaivyje nebuvo jokios įrangos nei deramai korpusui apziureti nei prireikus jam pataisyti Po sios avarijos visa tai buvo sukurta ir velesni skrydziai tapo saugesni Erdvelaivio saugumas Kol erdvelaivis nepakilo net ir jau veikiancius jo variklius budavo galima isjungti ir starta atideti Taciau isoriniu kietojo kuro greitintuvu sykį juos uzdegus uzgesinti nebegalima Įjungus isorines raketas erdvelaivis jau turi kilti iki kosmoso Visos ankstesnes amerikieciu pilotuojamos raketos turejo avarinio gelbejimosi sistemas Pirmuosiuose daugkartinio erdvelaivio reisuose kuriu įgula sudare tik 2 astronautai taip pat buvo įrengtos katapultos kuriomis buvo galima gelbetis tiek kylant tiek leidziantis Taciau sekmingai katapultuoti 7 astronautus pasirode neįmanoma ir veliau si gelbejimosi įranga buvo apskritai ismontuota Veliau is erdvelaivio buvo įmanoma tik issokti su paprastu parasiutu kas gali padeti jei jis letai sklendzia atmosferoje dar valdomas taciau be galimybes sekmingai nutupti Kylant kai greitis didelis tai negali padeti Buvo numatyta galimybe vos pakilus apgrezti laiva ir grįzti taciau toks manevras laikytas pavojingu ir ne karto nebuvo megintas Laivas taip pat galejo nusileisti is esmes bet kuriame dideliame oro uoste Nutupti be tako ar ant vandens jis negalejo Po abieju katastrofu velesni reisai buvo ilgam nutraukiami aiskinantis ka reikia pakeisti kad avarija nepasikartotu Siais laikotarpiais JAV neturejo jokio savo kosminio laivo ir tapdavo priklausoma nuo Rusijos Programos pabaiga2011 m NASA nutrauke Space Shuttle programa Paskutiniam 135 ajam skrydziui Space Shuttle programos erdvelaivis Atlantis pakilo 2011 m liepos 8 d ir saugiai nusileido 2011 m liepos 21 d Nuo 2012 m erdvelaivis Atlantis eksponuojamas Kenedzio kosminiu skrydziu centro lankytoju skyriuje Floridoje Discovery buvo nugabentas į Smithsonian instituto Udvar Hazy centra Endeavour eksponuojamas Los Andzelo tarptautiniame oro uoste IsnasosVikiteka Space Shuttle vaizdine ir garsine medziaga Facts About the Space Shuttles NASA Suarchyvuotas originalas 2019 04 17 Nuoroda tikrinta 2021 08 08 http history nasa gov SP 4214 ch12 2 html http www nasa gov centers kennedy about information shuttle faq html Archyvuota kopija 2011 05 07 is Wayback Machine projekto v r Daugkartinio naudojimo erdvelaiviaiJAV programa Space Shuttle 1981 2011 m Enterprise OV 101 atmosferiniai bandymai Pathfinder OV 098 antzeminiai bandymai Columbia OV 102 sudege įskrides į Zemes atmosfera 2003 m Challenger OV 099 sprogo 73 sek po pakilimo 1986 m Discovery OV 103 nurasytas pasibaigus JAV Space Shuttle programai Atlantis OV 104 nurasytas pasibaigus JAV Space Shuttle programai Endeavour OV 105 nurasytas pasibaigus JAV Space Shuttle programai Tarybu sajungos programa Buran 1974 1993 m BST 02 aerodinaminis modelis Buranas Satlas 1 01 sunaikintas 2002 m Satlas 1 02 95 97 baigtas Satlas 2 01 nebaigtas pusiau ismontuotas ismontuotas