Kauno arkivyskupija

Kauno arkivyskupija
Archidioecesis Kaunensis
Katalikų bažnyčios vyskupija
Kauno katedra (pagrindinė bažnyčia)
Valstybė(s)	Lietuva
Provincija	Kauno bažnytinė provincija
Dekanatai	7
Įkurta	1926
Teritorija	8750 km^2
Tikintieji	342 100 (2023)
Vadovas	Kęstutis Kėvalas (nuo 2020)
Arkivyskupijos padėtis žemėlapyje
Vikiteka	Kauno arkivyskupija
Kauno, Telšių, Šiaulių, Vilkaviškio

Kauno arkivyskupija – viena iš dviejų Lietuvos arkivyskupijų ir Lietuvos bažnytinės provincijos metropolijų. Arkivyskupijos kurija įsikūrusi Kaune, Rotušės aikštėje 14A. Arkivyskupo sostas yra Kauno šv. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Arkivyskupijai priklauso 93 parapijos, užimančios 8750 km² plotą (2023 m.), jai taip pat priskirtos Šiaulių vyskupija, Telšių vyskupija ir Vilkaviškio vyskupija, tiesiogiai pavaldžios 107 bažnyčios.

Kaune veikia kurijai pavaldžios įstaigos – Katechetikos, Jaunimo, Šeimos, Evangelizacijos centrai, „Caritas“ organizacija, Ekonomo tarnyba, Kredito unija, Katalikų interneto tarnyba, Kauno arkivyskupijos muziejus ir kt., katalikų švietimo ir ugdymo istaigos – Kauno kunigų seminarija, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas, Religijos studijų kolegija.

Suskirstymas

Kauno bažnytinė provincija yra pati didžiausia šalyje. Ją sudaro 4 vyskupijos ir 30 dekanatų.

Vyskupija	Dekanatai
Kauno arkivyskupija (pavaldūs tiesiogiai)	7 dekanatai: Jonavos dekanatas, Jurbarko dekanatas, Kauno I dekanatas, Kauno II dekanatas, Kėdainių dekanatas, Raseinių dekanatas, Ukmergės dekanatas
Šiaulių vyskupija	5 dekanatai: Joniškio dekanatas, Kelmės dekanatas, Pakruojo dekanatas, Radviliškio dekanatas, Šiaulių dekanatas
Telšių vyskupija	11 dekanatų: Akmenės dekanatas, Gargždų dekanatas, Klaipėdos dekanatas, Mažeikių dekanatas, Palangos dekanatas, Plungės dekanatas, Skuodo dekanatas, Šilalės dekanatas, Šilutės dekanatas, Tauragės dekanatas, Telšių dekanatas
Vilkaviškio vyskupija	7 dekanatai: Aleksoto dekanatas, Alytaus dekanatas, Lazdijų dekanatas, Marijampolės dekanatas, Prienų dekanatas, Šakių dekanatas, Vilkaviškio dekanatas

Įkūrus arkivyskupiją 1926 m. dalies iš Žemaičių vyskupijos, jai priskirta 10 dekanatų – Joniškio dekanatas, Kauno dekanatas, Kėdainių dekanatas, Krakių dekanatas, Raseinių dekanatas, Šiaulių dekanatas, Šiluvos dekanatas (išskyrus Kražių, Pakražančio, Vaiguvos parapijas), Ukmergės dekanatas (išskyrus Želvos parapiją), Veliuonos dekanatas, Žeimių dekanatas. Be to, prijungta Kuršėnų dekanato Gruzdžių parapija ir Šeduvos dekanato Radviliškio bei Šiaulėnų parapijos su Polekėlės filija. Visi 10 dekanatų išliko ir naujojoje arkivyskupijoje, jai atiteko 76 parapinės, 11 vienuolynų (rektoratų) bažnyčių ir 31 filija. Kaip sufraganinės vyskupijos Kauno arkivyskupijai priskirtos 4 vyskupijos – Kaišiadorių vyskupija, Panevėžio vyskupija, Telšių vyskupija, Vilkaviškio vyskupija.

1939 m. buvo 91 parapinė ir 28 vienuolynų bažnyčios, 32 filijos (18 iš jų su cirkulu). Sovietmečiu nacionalizuotos ir uždarytos 23 bažnyčios.

1991 m. pabaigoje Vilniaus arkivyskupija priskirta Lietuvos provincijai, todėl Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijos tapo sufraganinėmis Vilniaus arkivyskupijai. 1992 m. pabaigoje arkivyskupijoje veikė 10 dekanatų (Joniškio dekanatas, Kauno dekanatas, Kėdainių dekanatas, Krakių dekanatas, Raseinių dekanatas, Šiaulių dekanatas, Šiluvos dekanatas, Ukmergės dekanatas, Veliuonos dekanatas, Žeimių dekanatas), 133 bažnyčios (iš jų 38 aptarnaujamos atvykstančių kunigų).1997 m. iš šiaurinės Kauno arkivyskupijos dalies įkurta nauja Šiaulių vyskupija (41 parapija Joniškio, Šiaulių, Kelmės, Radviliškio savivaldybėse). 2002 m. jau buvo suformuoti 7 dekanatai, veikiantys iki šiol.

Istorija

Arkivyskupija įkurta 1926 m. balandžio 4 d. iš dalies Žemaičių vyskupijos, jai priskirtos Kaišiadorių, Panevėžio, Telšių, Vilkaviškio sufraganinės vyskupijos. 1991 m. gruodžio 24 d. Vilniaus arkivyskupija priskirta Lietuvos provincijai, todėl Kauno arkivyskupijos Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijos tapo sufraganinėmis Vilniaus arkivyskupijai.1997 m. įkurta nauja Šiaulių vyskupija. Kauno arkivyskupijoje yra 90 parapijų ir 27 koplyčios. Arkivyskupijos teritorijoje gyvena apie 523 000 katalikų, dirba 108 kunigai ir 22 kunigai vienuoliai. 2006 m. arkivyskupija gavo apie 14,5 milijono litų pajamų, išleido apie 13,7 milijono litų. Pakrikštyta beveik 5 tūkst. vaikų ir suaugusiųjų, palaidota 6262 žmonių.

Arkivyskupai ir padėjėjai

1. Juozapas Skvireckas (1926 m. balandžio 5 d. – 1959 m. gruodžio 3 d.)
2. Vincentas Sladkevičius (1989 m. kovo 10 d. – 1996 m. gegužės 4 d.)
3. Sigitas Tamkevičius (1996 m. gegužės 4 d. – 2015 m. birželio 11 d.) (Nuo 2015 m. liepos 11 d. – Kauno arkivyskupas emeritas) (Nuo 2019 m. spalio 5 d. – Kauno arkivyskupijos kardinolas)
4. Lionginas Virbalas (2015 m. birželio 11 d. – 2019 m. kovo 1 d.)
5. Kęstutis Kėvalas (2020 m. vasario 19 d. – dabar)

Per sovietinę okupaciją arkivyskupijai vadovavo ordinaro teisių neturėję kapituliniai vikarai, vėliau – teisių apaštališkieji administratoriai:

1. 1944–1947 m. Stanislovas Jokūbauskis
2. 1947–1965 m. Juozapas Stankevičius
3. 1965–1979 m. Juozapas Matulaitis-Labukas
4. 1979–1988 m. Liudvikas Povilonis
5. 1988–1989 m. Juozas Preikšas
6. 2015 m. Sigitas Tamkevičius

Arkivyskupas emeritas:

1. Lionginas Virbalas (2019 m. kovo 1 d. – dabar)

Kardinolas:

1. Sigitas Tamkevičius (2019 m. spalio 5 d. – dabar)

Kurijos pastatų kompleksas

Kurijos pastatas yra regioninės reikšmės architektūros paminklas, priklausantis Kauno Arkivyskupijos kurijos pastatų kompleksui. 1935 m. arkivyskupo ir metropolito rūmus projektavo arch. Karolis Reisonas, jie – retrospektyvizmo stiliaus su neoklasicizmo bruožais. Didingas trijų aukštų pastatas buvo statomas 1936–1939 m. Statybos techninę priežiūrą vykdė pats projekto autorius. Rūmų fasadas nuo Rotušės pusės yra simetriškas, su keturių kolonų portiku, puoštas baliustradomis, vazomis. Tokiu fasadu architektas siekė naujojo pastato įsikomponavimo į susiklosčiusį apstatymą ir jo formas. Tačiau dideliu tūriu rūmai išsiskiria iš aplinkinių mažesnių pastatų.

• Arkivyskupijos kurija
• Vartai į arkivyskupijos kuriją
• 2017 m. arkivyskupo T. Matulionio metais pakabintas plakatas su jo atvaizdu

Literatūra

• Kauno arkivyskupijos bažnyčios: žinynas-albumas (sud. A. Bieliauskaitė, V. Dapkienė, R. Gustaitis, G. Pečkaitienė, J. Zareckas). - Kaunas: Terra publica, 2010. - 204 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-652-69-4
• Kauno arkivyskupija. Lietuvos bažnyčios, T. 3. – Čikaga, ALBL, 1983. // psl. 512
• Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 114–227