Karolis Reisonas

Karolis Reisonas latv. Kārlis Reisons
K. Reisonas, apie 1930 m.
Gimė	1894 m. balandžio 26 d. Peterupėje, Rygos rajonas
Mirė	1981 m. liepos 17 d. (87 metai) Adelaidėje, Australija
Veikla	latvių kilmės Lietuvos architektas
Alma mater	Peterburgo civilinis institutas
Vikiteka	Kārlis Reisons

Karolis Reisonas (latv. Kārlis Reisons, 1894 m. balandžio 26 d. Peterupėje, Rygos rajonas – 1981 m. liepos 17 d. Adelaidėje, Australija) – latvių kilmės Lietuvos architektas.

Biografija

Baigė Rygos realinę mokyklą ir Peterburgo civilinio instituto Architektūros fakultetą.

1921 m. grįžo į Latviją, bet, ten neradęs darbo, atvyko į Šiaulius. 1922–1930 m. architektas Šiauliuose, nuo 1925 m. sausio 24 d. Šiaulių miesto inžinierius. Parengė vadovėlius „Žemės ūkio statyba“ (1926 m.), „Molio statyba“ (1928 m.).

1930–1938 m. Kauno miesto inžinierius, statybos skyriaus vedėjas. 1938–1940 m. vertėsi privačia veikla. 1932 m. suteikta Lietuvos pilietybė.

Pirmosios sovietų okupacijos metais su šeima išvyko į Vokietiją, bet, Lietuvą okupavus vokiečiams, vėl grįžo. 1941–1944 m. Panevėžio miesto inžinierius, burmistras.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į Australiją, dirbo Adelaidės miesto architektūros skyriuje.

Atminimo įamžinimas

• Atminimo lenta Kaune, Vytauto pr. 43 (1994).
• Jo vardu pavadinta gatvė Romainiuose (2007).
• Atminimo lenta Šiauliuose, Vil­niaus ir Va­sa­rio 16-osios g. san­kir­to­je (2018).
• Dokumentinis filmas „Laikinosios sostinės fenomenas. Architektas Karolis Reisonas“ (rež. , 2020).

Suprojektuoti pastatai ir statiniai

Kaune:

• Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai (1931–1936 m., su Vladimiru Dubeneckiu ir );
• Laisvės paminklo postamentas;
• Kauno kunigų seminarijos rektorato pastatas (1933 m.);
• Žemės ūkio rūmai (1933 m., Donelaičio g.);
• Prisikėlimo bažnyčia (1933 m.);
• Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (1933 m.);
• buvę Žemės banko rūmai (1934 m., dab. KTU centriniai rūmai);
• „Pienocentro“ pastatas Laisvės al. (1934 m., su Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu);
• Arkivyskupo – metropolito rūmai (1935–1939 m.);
• Evangelikų reformatų bažnyčia (1937 m., Ožeškienės g., nebaigta);
• „Lietūkio“ rūmai (1938–1939 m., Vytauto pr.).

Šiauliuose:

• Sukilėlių paminklas (1933 m.);
• „Birutės“ saldainių fabrikas;
• Venclauskių namai su kino teatru, daug individualių namų projektų.

Kitur:

• Jurbarko ligoninė (senasis korpusas),
• „Maisto“ bendrovės šaldytuvai ir „Lietūkio“ sandėliai Klaipėdoje,
• Tauragės ligoninė (1932 m.),
• Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1940 m.).
• Komercijos mokykla Pasvalyje (1935 m., dab. P. Vileišio gimnazija)
• Žemės ūkio banko pastatas Biržuose

Galerija

• Kauno arkivyskupijos kurija
• KTU Centriniai rūmai (buv. Žemės bankas)
• Venclauskių rūmai Šiauliuose
• Karo muziejaus bokštas
• Žymiausias K. Reisono darbas – Prisikėlimo bažnyčia Kaune
• Kauno evangelikų reformatų bažnyčia
• Atminimo lenta Kaune

Šaltiniai

1. Karolis Reisonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
2. Atidengta atminimo lenta architektui Karoliui Reisonui skrastas.lt 2018-04-26

Nuorodos

• Biografija Archyvuota kopija 2022-01-27 iš Wayback Machine projekto.;
• Architektas Karolis Reisonas.