Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 53 48 š pl 23 55 01 r ilg 54 89667 š pl 23 91694 r ilg 54 89667 23 91694 Kauno karininkų ramovė Lietuvos karininkų ra
Kauno karininkų ramovė
54°53′48″ š. pl. 23°55′01″ r. ilg. / 54.89667°š. pl. 23.91694°r. ilg.
Lietuvos karininkų ramovė (anksčiau – Kauno įgulos karininkų ramovė, Kauno karininkų ramovė) – Lietuvos kariuomenės kultūrinė organizacija. Įsikūrusi viename iš vertingiausių Kauno modernizmo architektūros pastatų. Projekto architektai: Stasys Kudokas, Jonas Kova-Kovalskis, inž. Kazys Kriščiukaitis.
Istorija
1919 m. liepos 23 d. buvo įsteigtas Kauno įgulos karių klubas. 1922 m. lapkričio 19 d. generolo Vlado Nagevičiaus-Nagiaus iniciatyva Kauno įgulos karininkai įsteigė karininkų korporacijos klubą. 1924 m. balandžio 30 d. prof. Jono Jablonskio siūlymu ir krašto apsaugos ministro įsakymu, klubas pavadintas Lietuvos karininkų ramove. Šis pavadinimas kildinamas iš senovės baltų genčių šventovės romuvos pavadinimo.
Lietuvos karininkų ramovės tikslas buvo suburti karininkus, , į vieną šeimą, stiprinti jų karinę ir tautinę dvasią, puoselėti pagarbą karo ir bendram mokslui, švietimui, sportui, kitai visuomeninei veiklai. Ramovei vadovaudavo visuotiniame karininkų atstovų suvažiavime vieneriems metams išrinkta 15 narių seniūnų taryba. Jos pirmininkas buvo pavaldus krašto apsaugos ministrui, kuris skirdavo ir Ramovės administratorių-šeimininką. Ramovės seniūnų tarybos pirmininku buvo gen. Vladas Nagevičius-Nagius, gen. Kazys Skučas, div. gen. Vincas Vitkauskas ir brig. gen. Antanas Gustaitis.
1940 m. gruodžio 31 d. Ramovės rūmus perdavus sovietų 11-ajai armijai, pasibaigė pirmasis Lietuvos karininkų ramovės veiklos laikotarpis. 1941 m. birželį Vokietijos kariuomenei okupavus Lietuvą, Ramovę ir jos turtą vėl perėmė Lietuvos karininkai. Prisidengus Lietuvos blaivinimo sąjungos vardu ramovės kultūrinė veikla tęsėsi iki 1944 m. gegužės. Nuo 1944 m. pabaigos Ramovės rūmuose veikė sovietų fronto ligoninė. Po karo Ramovės rūmuose įkurti sovietų okupacinės armijos Kauno įgulos karininkų namai - vieni prabangiausių Tarybų Sąjungoje.
Prasidėjus atgimimui, 1988 m. lapkričio 23 d. įkurta Lietuvos karininkų ramovės atgavimo iniciatyvinė grupė. 1991 m. Ramovės rūmuose įsikūrė šauliai, jaunalietuviai ir kitų organizacijų nariai, visuomenės atstovai. Tačiau tik 1992 m. birželio 18 d., po ilgų derybų su įgulos atstovais, dalyvaujant Krašto apsaugos departamento pareigūnams, Ramovės rūmai buvo perimti iš .
Ramovės rūmuose Lietuvos kariuomenės vadas rengia iškilmingus priėmimus, vyksta Krašto apsaugos sistemos renginiai, įvairūs minėjimai, tarptautinės karo medikų, karo teisininkų konferencijos, kariuomenės šachmatų turnyrai, Lietuvos kariuomenės dalinių, tarnybų ir visuomeninių organizacijų renginiai.
Rūmai
1937 m. balandžio 23 d. įvyko iškilmingas Lietuvos karininkų ramovės reprezentacinių rūmų atidarymas. Ramovės rūmai buvo sukurti moderniai interpretuojant renesanso architektūros tradicijas. Patriotines aspiracijas įkūnijo , taikomoji ir dekoratyvinė dailė. Pagrindinis fasadas papuoštas „Trijų milžinų” granito skulptūra. Ši didinga senovės lietuvių karžygių skulptūra tapo Ramovės simboliu. Skulptūrą ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų herbus virš centrinio portalo sukūrė skulptorius Bronius Pundzius.
Pirmame rūmų aukšte buvo įkurta Ramovės administracija, restoranas „Trys milžinai“, antrasis aukštas – reprezentacinis. Virš restorano buvo įrengta Didžioji salė su atviromis galerijomis-ložėmis. Kitoje pusėje anfilados principu išdėstyti: Prezidento kambarys (įrengtas kaip lietuviška svetainė), Mažoji salė ir Vytauto seklyčia (gotikinio stiliaus menė). Prezidento kambariui skirtas ypatingas dėmesys. Interjero projektą sukūrė Stasys Kudokas, baldus suprojektavo dailininkas Gerardas Bagdonavičius. Mažosios salės sienos papuoštos Petro Kalpoko tapytais Lietuvos kunigaikščių portretais. Trečiame aukšte – Karininkų klubas, kuriam priklausė valgykla, skaitykla, biliardo, kortų ir šachmatų kambariai. Čia savo menę turėjo ir 1925 m. gen. V. Nagiaus-Nagevičiaus iniciatyva įkurta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija. Ketvirtame aukšte įrengtas viešbutis. Rūsyje – šaudykla, sporto salė.
Restauracija
1999 m. nuo „Trijų milžinų“ restorano pirmame ir 2000 m. Didžiosios salės antrame aukšte pradėta Karininkų ramovės . Restauracijos projektą parengė architektė Regina Tumpienė. Vėliau projektavimo darbus perėmė Kęstutis Bubnaitis. Dėl paveldo dalykų konsultuoja inžinierius Kęstutis Linkus.
Didžioji salė buvo tvarkoma taikant restauravimo-atkūrimo metodą. Didžiojoje salėje restauruotos dirbtinio marmuro sienos ir puskolonės – nuvalytos uždažytos vietos. Atnaujintas salės lubose esančiame dekoruotame kesonų apvade su rozetėmis įrengtas trijų spalvų apšvietimas. Pagal išlikusius interjero elementus atkurti stilingi tulpių motyvo langų ir radiatorių metaliniai rėmai-grotelės ir . Restauruoti salės balkonus puošiantys išlikę keturi skulptoriaus B. Pundziaus bareljefai, kuriuose pavaizduoti ginklai, iliustruojantys kariuomenės rūšis. Vienas neišlikęs bareljefas remiantis istoriniais duomenimis pagamintas iš naujo (skulpt. Juozas Šlivinskas).
Pirmame Karininkų ramovės aukšte buvo atkurtos pirminės holų ir rūbinių erdvės, išgriautos pristatytos pertvaros, išdažytos sienos ir lubos, restauruoti laiptai ir mozaikinio betono („teraco“) plytelių grindys. Vėliau restauruota mažoji salė, Prezidento kambarys ir Vytauto seklyčia antrame aukšte. Mažojoje salėje restauruotas visas interjeras, trūko tik P. Kalpoko tapytų kunigaikščių portretų. Manyta, kad šie paveikslai prarasti, tačiau perdavus Karo muziejų Krašto apsaugos ministerijos žinion imta dairytis į muziejaus fonduose saugomus paveikslus. Tarp jų surasti visi kunigaikščių portretai, inventorizuoti kaip „nežinomo autoriaus nežinomų kunigaikščių portretai“, – būtent tai juos ir išsaugojo sovietmečiu nuo sunaikinimo. Paveikslai grįžo į Kunigaikščių menę 2005 m.
Prezidento kambaryje buvo išlikę beveik visi interjero elementai. Prarasta tik keli baldai, virš medžio apvadų ant sienų buvę lietuviškų raštų audiniai ir prezidento Antano Smetonos portretas. Restauruotas visas kambario interjeras. Vytauto seklyčioje rekonstrukcijos metu taip pat restauruotos lubos ir parketas, atkurti Stasio Ušinsko heraldiniai vitražai (Vytautas Švarlys) ir ant židinio buvę bareljefai. Židinio centre pakabintoje marmuro lentoje įmontuoti autentiški Vytauto medaliai – juos išsaugojo ir Ramovei perdavė P. Rimšos sūnėnas architektas Aidas Rimša.
Galerija
- Lietuvos kariuomenės karo topografijos skyriaus karininkai ir civiliai tarnautojai kunigaikščių (mažojoje) salėje 1937 m.
- Trys Lietuvos miestų (Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos) herbai virš pagrindinio įėjimo į ramovę
- Ramovės simbolis - „Trijų milžinų” granito skulptūra su Gedimino stulpais ant skydų
- Didžioji salė
- Didžioji salė
- Didžioji salė
- Didžiosios salės langų dekoracijos
- Kunigaikščių arba mažoji salė
- Kunigaikščių arba mažoji salė
- Šviestuvas kunigaikščių arba mažojoje salėje
- Vytauto Didžiojo seklyčia
- Vytauto Didžiojo seklyčia
- Židinys Vytauto Didžiojo seklyčioje
- Vytauto Didžiojo seklyčia
- Suolai Vytauto Didžiojo seklyčioje
- Sienų tapyba Vytauto Didžiojo seklyčioje
- Sienų tapyba Vytauto Didžiojo seklyčioje
- Sienų tapyba Vytauto Didžiojo seklyčioje
- Lietuvos Respublikos Prezidento kambarys
- Lietuvos Respublikos Prezidento kambarys
- Židinys su sviediniais iš Lietuvos nepriklausomybės kovų Lietuvos Respublikos Prezidento kambaryje
- Vytis Lietuvos Respublikos Prezidento kambaryje
- Lietuvos Respublikos Prezidento kambario durys
- Pagrindinis įėjimas į ramovę iš išorės
- Pagrindinis įėjimas į ramovę iš vidaus
- Besisukančios pagrindinio įėjimo durys
- Pirmojo aukšto rūbinė
- Karininkų salonas
- Karininkų salonas
- Karininkų salonas
- Buvusi žurnalo „Kardas“ redakcija
- Buvusios žurnalo „Kardas“ redakcijos stalas
- 1924 m. Europos politinis žemėlapis
- Buvusi žurnalo „Kardas“ redakcija
- Pirmoji Lietuvos kariuomenės priesaika
- Lietuvos valstybės himnas
- Autentiški Antano Smetonos bareljefai, kurie buvo naudoti ramovėje nuo 1937 iki 1940 m.
Taip pat skaitykite
Nuorodos
- Kauno karininkų Ramovės salė
Šaltiniai
- https://kaunas2022.eu/modernizmasateiciai/karininku-ramove/index.html
- http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/ramove_844/kauno_igulos_karininku_ramove.html Archyvuota kopija 2009-09-01 iš Wayback Machine projekto.
- http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/ramove_844/kauno_igulos_karininku_ramove.html Archyvuota kopija 2009-09-01 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/architektura/architekatgarsis152 Archyvuota kopija 2010-11-12 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno karininkų ramovė, Kas yra Kauno karininkų ramovė? Ką reiškia Kauno karininkų ramovė?
54 53 48 s pl 23 55 01 r ilg 54 89667 s pl 23 91694 r ilg 54 89667 23 91694 Kauno karininku ramove Lietuvos karininku ramove anksciau Kauno įgulos karininku ramove Kauno karininku ramove Lietuvos kariuomenes kulturine organizacija Įsikurusi viename is vertingiausiu Kauno modernizmo architekturos pastatu Projekto architektai Stasys Kudokas Jonas Kova Kovalskis inz Kazys Krisciukaitis Istorija1919 m liepos 23 d buvo įsteigtas Kauno įgulos kariu klubas 1922 m lapkricio 19 d generolo Vlado Nageviciaus Nagiaus iniciatyva Kauno įgulos karininkai įsteige karininku korporacijos kluba 1924 m balandzio 30 d prof Jono Jablonskio siulymu ir krasto apsaugos ministro įsakymu klubas pavadintas Lietuvos karininku ramove Sis pavadinimas kildinamas is senoves baltu genciu sventoves romuvos pavadinimo Lietuvos karininku ramoves tikslas buvo suburti karininkus į viena seima stiprinti ju karine ir tautine dvasia puoseleti pagarba karo ir bendram mokslui svietimui sportui kitai visuomeninei veiklai Ramovei vadovaudavo visuotiniame karininku atstovu suvaziavime vieneriems metams isrinkta 15 nariu seniunu taryba Jos pirmininkas buvo pavaldus krasto apsaugos ministrui kuris skirdavo ir Ramoves administratoriu seimininka Ramoves seniunu tarybos pirmininku buvo gen Vladas Nagevicius Nagius gen Kazys Skucas div gen Vincas Vitkauskas ir brig gen Antanas Gustaitis 1940 m gruodzio 31 d Ramoves rumus perdavus sovietu 11 ajai armijai pasibaige pirmasis Lietuvos karininku ramoves veiklos laikotarpis 1941 m birzelį Vokietijos kariuomenei okupavus Lietuva Ramove ir jos turta vel pereme Lietuvos karininkai Prisidengus Lietuvos blaivinimo sajungos vardu ramoves kulturine veikla tesesi iki 1944 m geguzes Nuo 1944 m pabaigos Ramoves rumuose veike sovietu fronto ligonine Po karo Ramoves rumuose įkurti sovietu okupacines armijos Kauno įgulos karininku namai vieni prabangiausiu Tarybu Sajungoje Prasidejus atgimimui 1988 m lapkricio 23 d įkurta Lietuvos karininku ramoves atgavimo iniciatyvine grupe 1991 m Ramoves rumuose įsikure sauliai jaunalietuviai ir kitu organizaciju nariai visuomenes atstovai Taciau tik 1992 m birzelio 18 d po ilgu derybu su įgulos atstovais dalyvaujant Krasto apsaugos departamento pareigunams Ramoves rumai buvo perimti is Ramoves rumuose Lietuvos kariuomenes vadas rengia iskilmingus priemimus vyksta Krasto apsaugos sistemos renginiai įvairus minejimai tarptautines karo mediku karo teisininku konferencijos kariuomenes sachmatu turnyrai Lietuvos kariuomenes daliniu tarnybu ir visuomeniniu organizaciju renginiai RumaiKalpokas salia savo Lietuvos didziuju kunigaiksciu paveikslu skirtu Kauno įgulos karininku ramovei 1937 m balandzio 23 d įvyko iskilmingas Lietuvos karininku ramoves reprezentaciniu rumu atidarymas Ramoves rumai buvo sukurti moderniai interpretuojant renesanso architekturos tradicijas Patriotines aspiracijas įkunijo taikomoji ir dekoratyvine daile Pagrindinis fasadas papuostas Triju milzinu granito skulptura Si didinga senoves lietuviu karzygiu skulptura tapo Ramoves simboliu Skulptura ir Vilniaus Kauno ir Klaipedos miestu herbus virs centrinio portalo sukure skulptorius Bronius Pundzius Pirmame rumu aukste buvo įkurta Ramoves administracija restoranas Trys milzinai antrasis aukstas reprezentacinis Virs restorano buvo įrengta Didzioji sale su atviromis galerijomis lozemis Kitoje puseje anfilados principu isdestyti Prezidento kambarys įrengtas kaip lietuviska svetaine Mazoji sale ir Vytauto seklycia gotikinio stiliaus mene Prezidento kambariui skirtas ypatingas demesys Interjero projekta sukure Stasys Kudokas baldus suprojektavo dailininkas Gerardas Bagdonavicius Mazosios sales sienos papuostos Petro Kalpoko tapytais Lietuvos kunigaiksciu portretais Treciame aukste Karininku klubas kuriam priklause valgykla skaitykla biliardo kortu ir sachmatu kambariai Cia savo mene turejo ir 1925 m gen V Nagiaus Nageviciaus iniciatyva įkurta Lietuvos didziosios kunigaikstienes Birutes karininku seimu moteru draugija Ketvirtame aukste įrengtas viesbutis Rusyje saudykla sporto sale Restauracija 1999 m nuo Triju milzinu restorano pirmame ir 2000 m Didziosios sales antrame aukste pradeta Karininku ramoves Restauracijos projekta parenge architekte Regina Tumpiene Veliau projektavimo darbus pereme Kestutis Bubnaitis Del paveldo dalyku konsultuoja inzinierius Kestutis Linkus Didzioji sale buvo tvarkoma taikant restauravimo atkurimo metoda Didziojoje saleje restauruotos dirbtinio marmuro sienos ir puskolones nuvalytos uzdazytos vietos Atnaujintas sales lubose esanciame dekoruotame kesonu apvade su rozetemis įrengtas triju spalvu apsvietimas Pagal islikusius interjero elementus atkurti stilingi tulpiu motyvo langu ir radiatoriu metaliniai remai groteles ir Restauruoti sales balkonus puosiantys islike keturi skulptoriaus B Pundziaus bareljefai kuriuose pavaizduoti ginklai iliustruojantys kariuomenes rusis Vienas neislikes bareljefas remiantis istoriniais duomenimis pagamintas is naujo skulpt Juozas Slivinskas Pirmame Karininku ramoves aukste buvo atkurtos pirmines holu ir rubiniu erdves isgriautos pristatytos pertvaros isdazytos sienos ir lubos restauruoti laiptai ir mozaikinio betono teraco plyteliu grindys Veliau restauruota mazoji sale Prezidento kambarys ir Vytauto seklycia antrame aukste Mazojoje saleje restauruotas visas interjeras truko tik P Kalpoko tapytu kunigaiksciu portretu Manyta kad sie paveikslai prarasti taciau perdavus Karo muzieju Krasto apsaugos ministerijos zinion imta dairytis į muziejaus fonduose saugomus paveikslus Tarp ju surasti visi kunigaiksciu portretai inventorizuoti kaip nezinomo autoriaus nezinomu kunigaiksciu portretai butent tai juos ir issaugojo sovietmeciu nuo sunaikinimo Paveikslai grįzo į Kunigaiksciu mene 2005 m Prezidento kambaryje buvo islike beveik visi interjero elementai Prarasta tik keli baldai virs medzio apvadu ant sienu buve lietuvisku rastu audiniai ir prezidento Antano Smetonos portretas Restauruotas visas kambario interjeras Vytauto seklycioje rekonstrukcijos metu taip pat restauruotos lubos ir parketas atkurti Stasio Usinsko heraldiniai vitrazai Vytautas Svarlys ir ant zidinio buve bareljefai Zidinio centre pakabintoje marmuro lentoje įmontuoti autentiski Vytauto medaliai juos issaugojo ir Ramovei perdave P Rimsos sunenas architektas Aidas Rimsa GalerijaLietuvos kariuomenes karo topografijos skyriaus karininkai ir civiliai tarnautojai kunigaiksciu mazojoje saleje 1937 m Trys Lietuvos miestu Kauno Vilniaus ir Klaipedos herbai virs pagrindinio įejimo į ramove Ramoves simbolis Triju milzinu granito skulptura su Gedimino stulpais ant skydu Didzioji sale Didzioji sale Didzioji sale Didziosios sales langu dekoracijos Kunigaiksciu arba mazoji sale Kunigaiksciu arba mazoji sale Sviestuvas kunigaiksciu arba mazojoje saleje Vytauto Didziojo seklycia Vytauto Didziojo seklycia Zidinys Vytauto Didziojo seklycioje Vytauto Didziojo seklycia Suolai Vytauto Didziojo seklycioje Sienu tapyba Vytauto Didziojo seklycioje Sienu tapyba Vytauto Didziojo seklycioje Sienu tapyba Vytauto Didziojo seklycioje Lietuvos Respublikos Prezidento kambarys Lietuvos Respublikos Prezidento kambarys Zidinys su sviediniais is Lietuvos nepriklausomybes kovu Lietuvos Respublikos Prezidento kambaryje Vytis Lietuvos Respublikos Prezidento kambaryje Lietuvos Respublikos Prezidento kambario durys Pagrindinis įejimas į ramove is isores Pagrindinis įejimas į ramove is vidaus Besisukancios pagrindinio įejimo durys Pirmojo auksto rubine Karininku salonas Karininku salonas Karininku salonas Buvusi zurnalo Kardas redakcija Buvusios zurnalo Kardas redakcijos stalas 1924 m Europos politinis zemelapis Buvusi zurnalo Kardas redakcija Pirmoji Lietuvos kariuomenes priesaika Lietuvos valstybes himnas Autentiski Antano Smetonos bareljefai kurie buvo naudoti ramoveje nuo 1937 iki 1940 m Taip pat skaitykiteNuorodosKauno karininku Ramoves saleSaltiniaihttps kaunas2022 eu modernizmasateiciai karininku ramove index html http kariuomene kam lt lt kariuomenes struktura ramove 844 kauno igulos karininku ramove html Archyvuota kopija 2009 09 01 is Wayback Machine projekto http kariuomene kam lt lt kariuomenes struktura ramove 844 kauno igulos karininku ramove html Archyvuota kopija 2009 09 01 is Wayback Machine projekto http www kamane lt lt atgarsiai architektura architekatgarsis152 Archyvuota kopija 2010 11 12 is Wayback Machine projekto