Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kazys SkučasGimė 1894 m kovo 15 d Mauručiai Veiverių valsčiusMirė 1941 m liepos 30 d 47 metai Maskva SSRSSutuoktinis ė S
Kazys Skučas
| Kazys Skučas | |
|---|---|
| Gimė | 1894 m. kovo 15 d. Mauručiai, Veiverių valsčius |
| Mirė | 1941 m. liepos 30 d. (47 metai) Maskva, SSRS |
| Sutuoktinis (-ė) | Stefanija Skučienė |
| Vaikai | Birutė Skučaitė, Jūratė Skučaitė |
| Veikla | visuomenės veikėjas, generolas, vidaus reikalų ministras |
| Partija | Lietuvių tautininkų sąjunga |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Kazys Skučas |
Kazys Skučas (1894 m. kovo 15 d. Mauručiuose, Veiverių valsčius – 1941 m. liepos 30 d. Maskvoje) – Lietuvos visuomenės veikėjas, generolas, paskutinės tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministras.
Biografija
1911 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo nuo 1913 m. sausio 1 d. Varnupių pradžios mokykloje. 1914 m. įstojo į Peterburgo mokytojų institutą, bet 1915 m. rugsėjo 1d. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir 1915 m. rugsėjo 30 d. išsiųstas mokytis į Čiugujevo karo mokyklą Charkovo gubernijoje. Baigus mokyklą 1916 m. vasario 1 d. suteiktas praporščiko laipsnis ir pasiųstas į 249-jį pėstininkų pulką Rostove prie Dono ir tarnavo jaunesniuoju, o vėliau vyresniuoju karininku pulko karo mokyklos viršininko padėjėju. 1917 m. spalio mėn. suteiktas paporščiko laipsnis, o 1917 m. gruodžio mėn. suteiktas poručiko laipsnis. Nuo 1917 m. rugpjūčio mėn. iki 1918 m. sausio 3 d. tarnavo 126-jo Rylsko šaulių pulko 3-ios kuopos vadu ir ryšių komandos viršininku. Dalyvavo I-jame pasauliniame kare Galicijoje, Karpatuose. Kautynėse buvo kontūzitas.
Veikla Lietuvoje
1918 m. birželio mėn. sugrįžęs į Lietuvą, dalyvavo organizuojant milicijos būrį Dauguose ir Alytuje. 1919 m. sausio 15 d. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenės 1-jį pėstininkų pulką ir buvo paskirtas Alytaus miesto ir apskrities komendantu, o nuo 1919 m. kovo 1 d. buvo paskirtas Marijampolės miesto ir apskrities komendantu. 1919 m. lapkričio 18 d. suteiktas pėstininkų kapitono laipsnis. 1920 m. rugpjūčio 14 d. buvo paskirtas Suvalkų apskrities komendantu, kurią likvidavus liko Marijampolės komendantu. 1921 m. balandžio 5 d. buvo paskirtas 10-jo pėstininkų pulko vado padėjėju, o nuo 1921 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirtas 3-jo bataliono vadu. Nuo 1919 m. iki 1920 m. dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais Suvalkuose. 1922 m. spalio 13 d. baigė Aukštuosius karininkų kursus [II-ji laida]. 1923 m. gegužės 1 d. buvo paskirtas Kalvarijos įgulos viršininku. Suteiktas 1923 m. gegužės 18 d. majoro laipsnis. 1923 m. gruodžio 20 d. buvo perkeltas į Generalinį kariuomenės štabą ir paskirtas 3-jo Operacijų skyriaus viršininku ir nuo 1925 m. sausio 1 d. kartu ėjo žurnalo "Kardas" atsakingojo redaktoriaus pareigas. Suteiktas 1925 m. gegužės 15 d. pulkininko-leitenanto laipsnis. Nuo 1925 m. spalio 3 d. buvo paskirtas Aukštųjų karininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto kursų mokymo dalies vedėju ir etatiniu lektoriumi. Nuo 1926 m. rugpjūčio 12 d. buvo paskirtas Kauno karo srities viršininku ir Kauno miesto įgulos komendantu. Dalyvavo 1926 m. gruodžio 17 d. valstybiniame perversme. Nuo 1927 m. gruodžio 30 d. buvo paskirtas 2-sios karo apygardos [nuo 1931 m. kovo 31 d. ji buvo 2-ja pėstininkų divizija] viršininku. Suteiktas 1928 m. lapkričio 23 d. pulkininko laipsnis. 1930 m. birželio 19 d. baigė Aukštesniųjų kariuomenės viršininkų kursus ir nuo 1930 m. iki 1934 m. buvo Lietuvos karininkų ramovės seniūnų valdybos pirmininku. Nuo 1934 m. gegužės 1 d. buvo perkeltas ypatingųjų reikalų karininku prie Krašto Apsaugos ministerijos ir buvo paskirtas karo atašė Maskvoje. Nuo 1935 m. kovo mėn. iki 1935 m. spalio mėn. dalyvavo sovietų kariuomenės pratybose Gorkyje, Šiaurės Kaukaze ir Krasnodaro-Krymo rajone kaip stebėtojas, o nuo 1936 m. rugpjūčio mėn. dalyvavo Užkaukazės manevruose, o nuo 1937 m. rugsėjo mėn. Oriolo 6-sios šaulių divizijos techninėse pratybose ir Baltarusijos karo apygardos kariuomenės manevruose kaip stebėtojas. Grįžus į Lietuvą, nuo 1938 m. gruodžio 23 d. buvo paskirtas Kauno Karo mokyklos viršininku. Suteiktas 1939 m. vasario 15 d. brigados generolo laipsnis. 1939 m. kovo 31 d. buvo paleistas į atsargą ir paskirtas Vidaus reikalų ministru XX-jame Jono Černiaus ir paskutiniame XXI-jame Antano Merkio ministrų kabinetuose. Sovietams reikalaujant 1940 m. birželio 13 d. iš pareigų buvo atleistas.
Tragiškas likimas
Nepalankūs įvykiai generolui prasidėjo 1940 m. birželio 12 d., kai Lietuvos ministras pirmininkas A. Merkys grįžo iš Maskvos. Maskvoje pareikalauta, kad vidaus reikalų ministras K. Skučas ir Saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis būtų atleisti iš pareigų. 1940 m. naktį iš birželio 14 d. į 15 d. Lietuvos vyriausybė gavo Sovietų Sąjungos ultimatumą, kurio pirmame punkte reikalauta, kad K. Skučas ir A. Povilaitis būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Skubos tvarka pareigūnai atleisti iš darbo, tačiau nesuimti. 1940 m. birželio 15 d. Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai supažindinus su sovietų reikalavimu perduoti jį teismui, buvo nuspręsta, kad abiejų valstybės pareigūnų šeimos vyks į pasienį ir laikinai apsistos Pašvenčio kaime, prie Jurbarko ketindami pasitraukti į Vokietiją esančiame A. Povilaičio ūkyje. Einančiam Respublikos Prezidento pareigas Antanui Merkiui sankcionavus suėmimą 1940 m. birželio 15 d. vakare Kauno apskrities policininkų Žygaičiuose abu pareigūnai buvo suimti, 1940 m. birželio 16 d. nuvežti į Jurbarką, vėliau – į Kauną ir perduoti Lietuvos saugumo departamentui. Suimtas generolas buvo kalinamas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, po to 1940 m. liepos 23 d. išvežtas į Maskvos Lubiankos kalėjimą. Šeimos paleistos. K. Skučo žmona Stefanija ir dukra Birutė pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV.
Maskvoje pradėta Sovietų Sąjungos valstybės saugumo liaudies komisariato byla Nr. 1811. Pirmasis tardymas įvyko 1940 m. rugsėjo 13-14 d. Šių tardymų metu K. Skučui suformuluoti kaltinimai. Buvęs vidaus reikalų ministras kaltintas provokacinių veiksmų prieš Lietuvoje dislokuotus sovietinius dalinius organizavimu, žiauriais veiksmais prieš Lietuvos revoliucinį judėjimą. Taip pat byloje buvo rašoma, jog 1934–1938 m. būdamas karo atašė K. Skučas šnipinėjo prieš Sovietų Sąjungą. Šį nutarimą, kuris nulėmė generolo likimą, pasirašė Sovietų Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisaro Lavrentijaus Berijos pavaduotojas , kurio įsakymų tuo metu niekas negalėjo paneigti. Kitas tardymas vyko 1941 m. kovo 18 d. Jo metu apklausti daugelis buvusių aukštų Lietuvos pareigūnų: A. Merkys, buvęs Ministras Pirmininkas, Augustinas Povilaitis, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas, L. Bagdonas, buvęs Lietuvos misijos Maskvoje patarėjas, , buvęs Lietuvos šaulių sąjungos vadas, Konstantinas Dulksnys, Generalinio štabo 2-ojo skyriaus buvęs viršininkas. Tačiau jų parodymuose nebuvo konkrečių įkalčių prieš K. Skučą. Nors įrodymų prieš generolą nesurinkta, K. Skučo byla 1941 m. birželio 26 d. baigta ir perduota į Sovietų Sąjungos Aukščiausiojo Teismo karinę kolegiją. Karinės kolegijos posėdis įvyko 1941 m. liepos 8 dieną ir buvo nuteistas mirties bausme sušaudant. K. Skučas parašė malonės prašymą, tačiau jis nebuvo svarstytas. Generolas 1941 m. liepos 30 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. Palaikų užkasimo vieta nežinoma, bet galima spėti, kad buvo užkasti Maskvos specialiajame objekte "Komunarka" Butovo poligone, kur buvo užkasami sušaudytieji.
Sovietiniais metais K. Skučo gyvenimo aplinkybės buvo slepiamos. 1989 m. į Lietuvą patekus K. Skučo bylai paaiškėjo daugelis iki tol slėptų faktų. 1990 m. rugsėjo mėn. Lietuvos generalinis prokuroras Artūras Paulauskas pasirašė prašymą, kuriuo reabilitavo K. Skučą. 1992 m. tokį prašymą pasirašė ir Rusijos vyriausioji karinė prokuratūra.
Politinė pozicija
Visą savo karjeros valstybės aparate laiką jautė galimą pavojų iš Sovietų Rusijos. Baiminosi dėl 1917 m. revoliucijos, kuri galėjo pakenkti Lietuvai. 1939 m. grąžinus Vilnių Lietuvai, teigė, jog tai šalies okupacijos pradžia. Jo užimtos pareigos leido daryti pagrįstas išvadas, todėl K. Skučas buvo pavojingas asmuo sovietams. Būtent dėl to vienas iš 1940 m. birželio 15 d. ultimatumo reikalavimų buvo išduoti vidaus reikalų ministrą.
Įvertinimas
- 1928 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-jo laipsnio ordinas
- 1928 m. Lietuvos Savanorių medalis
- 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medalis
- 1929 m. Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medalis
- 1930 m. Vytauto Didžiojo 3-jo laipsnio ordinas
- 1931 m. Čekoslovakijos Baltojo liūto 3-jo laipsnio ordinas su kardais
- 1934 m. Lietuvos ugniagesių "Artimam pagalbon" 1-jo laipsnio kryžius
- 1939 m. Šaulių Žvaigždės medalis
- 2006 m. Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius
Atminimo įamžinimas
- 1993 m. minint 53-ąsias generolo žūties metines, Veiveriuose, Kančių kalnelyje (šalia koplyčios), kuriame kryžiai mena nuo Rusijos represijų žuvusius inteligentus, pastatytas ąžuolinis stogastulpis K. Skučui ir A. Povilaičiui atminti.
- 1991 m. liepos 27 d. Kaune, ant namo Gedimino g. 43 / K. Donelaičio g. 23 buvo atidengta memorialinė lenta su bareljefu (, archit. M. Korsakienė). 2004-10-08 lenta pavogta, 2010-07-30 – atstatyta (Leonas Adomkus, Stasys Žirgulis).
- 2016 m. liepos 30 d. Mauručiuose, tėviškės vietoje prie automagistralės „Via Baltica“ (Gėlių g. gale), atidengtas paminklinis akmuo. 2017 m. čia įkasta kapsulė su žemėmis, atvežtomis iš generolo žūties vietos pamaskvėje.
Šaltiniai
- Vytautas Zabielskas. Skučas Kazys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 31-32 psl.
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=270528
- Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas Archyvuota kopija 2020-06-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytautas Zabielskas. Skučas Kazys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T.XXII (Sko-Šala): - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. psl.31-32
- ↑Http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieška.showdoc_I?p_id=270528[neveikianti nuoroda]
- ↑"Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953" t.7, psl.103,104
- ↑LCVA, f.930, ap.2S, b.366
- ↑LCVA, f.930, ap.5, b.2465
- ↑LGG, t.1, psl.748
- ↑LKKAS archyvas
Literatūra
- Juozas Audėnas. Paskutinis posėdis. – Vilnius: Mintis, 1990.
- Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų. – Vilnius: Knyga, 1991.
- Lietuvos aneksija. – Vilnius: Periodika, 1990.
- Stasys Raštikis. Kovose dėl Lietuvos. – Vilnius: Lituanus, 1990.
- Juozas Urbšys. Atsiminimai. – Kaunas: Spindulys, 1990.
- "Lietuvos kariuomenės karininkai" t.7, Vilnius, 2007.
Nuorodos
- Tragiškas likimas // XXI amžius, Nr. 23 (1226), 2004-03-24 Archyvuota kopija 2020-11-10 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kazys Skučas, Kas yra Kazys Skučas? Ką reiškia Kazys Skučas?
Kazys SkucasGime 1894 m kovo 15 d Mauruciai Veiveriu valsciusMire 1941 m liepos 30 d 47 metai Maskva SSRSSutuoktinis e Stefanija SkucieneVaikai Birute Skucaite Jurate SkucaiteVeikla visuomenes veikejas generolas vidaus reikalu ministrasPartija Lietuviu tautininku sajungaZymus apdovanojimai2006 m Vycio Kryziaus ordino Didysis kryziusVikiteka Kazys Skucas Kazys Skucas 1894 m kovo 15 d Mauruciuose Veiveriu valscius 1941 m liepos 30 d Maskvoje Lietuvos visuomenes veikejas generolas paskutines tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybes vidaus reikalu ministras Biografija1911 m baige Veiveriu mokytoju seminarija mokytojavo nuo 1913 m sausio 1 d Varnupiu pradzios mokykloje 1914 m įstojo į Peterburgo mokytoju instituta bet 1915 m rugsejo 1d buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomene ir 1915 m rugsejo 30 d issiustas mokytis į Ciugujevo karo mokykla Charkovo gubernijoje Baigus mokykla 1916 m vasario 1 d suteiktas praporsciko laipsnis ir pasiustas į 249 jį pestininku pulka Rostove prie Dono ir tarnavo jaunesniuoju o veliau vyresniuoju karininku pulko karo mokyklos virsininko padejeju 1917 m spalio men suteiktas paporsciko laipsnis o 1917 m gruodzio men suteiktas poruciko laipsnis Nuo 1917 m rugpjucio men iki 1918 m sausio 3 d tarnavo 126 jo Rylsko sauliu pulko 3 ios kuopos vadu ir rysiu komandos virsininku Dalyvavo I jame pasauliniame kare Galicijoje Karpatuose Kautynese buvo kontuzitas Veikla Lietuvoje Kazys Skucas tarp valstybes vadovu pirmas desineje 1918 m birzelio men sugrįzes į Lietuva dalyvavo organizuojant milicijos burį Dauguose ir Alytuje 1919 m sausio 15 d stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenes 1 jį pestininku pulka ir buvo paskirtas Alytaus miesto ir apskrities komendantu o nuo 1919 m kovo 1 d buvo paskirtas Marijampoles miesto ir apskrities komendantu 1919 m lapkricio 18 d suteiktas pestininku kapitono laipsnis 1920 m rugpjucio 14 d buvo paskirtas Suvalku apskrities komendantu kuria likvidavus liko Marijampoles komendantu 1921 m balandzio 5 d buvo paskirtas 10 jo pestininku pulko vado padejeju o nuo 1921 m rugsejo 1 d buvo paskirtas 3 jo bataliono vadu Nuo 1919 m iki 1920 m dalyvavo nepriklausomybes kovose su lenkais Suvalkuose 1922 m spalio 13 d baige Aukstuosius karininku kursus II ji laida 1923 m geguzes 1 d buvo paskirtas Kalvarijos įgulos virsininku Suteiktas 1923 m geguzes 18 d majoro laipsnis 1923 m gruodzio 20 d buvo perkeltas į Generalinį kariuomenes staba ir paskirtas 3 jo Operaciju skyriaus virsininku ir nuo 1925 m sausio 1 d kartu ejo zurnalo Kardas atsakingojo redaktoriaus pareigas Suteiktas 1925 m geguzes 15 d pulkininko leitenanto laipsnis Nuo 1925 m spalio 3 d buvo paskirtas Aukstuju karininku Lietuvos Didziojo kunigaikscio Vytauto kursu mokymo dalies vedeju ir etatiniu lektoriumi Nuo 1926 m rugpjucio 12 d buvo paskirtas Kauno karo srities virsininku ir Kauno miesto įgulos komendantu Dalyvavo 1926 m gruodzio 17 d valstybiniame perversme Nuo 1927 m gruodzio 30 d buvo paskirtas 2 sios karo apygardos nuo 1931 m kovo 31 d ji buvo 2 ja pestininku divizija virsininku Suteiktas 1928 m lapkricio 23 d pulkininko laipsnis 1930 m birzelio 19 d baige Aukstesniuju kariuomenes virsininku kursus ir nuo 1930 m iki 1934 m buvo Lietuvos karininku ramoves seniunu valdybos pirmininku Nuo 1934 m geguzes 1 d buvo perkeltas ypatinguju reikalu karininku prie Krasto Apsaugos ministerijos ir buvo paskirtas karo atase Maskvoje Nuo 1935 m kovo men iki 1935 m spalio men dalyvavo sovietu kariuomenes pratybose Gorkyje Siaures Kaukaze ir Krasnodaro Krymo rajone kaip stebetojas o nuo 1936 m rugpjucio men dalyvavo Uzkaukazes manevruose o nuo 1937 m rugsejo men Oriolo 6 sios sauliu divizijos techninese pratybose ir Baltarusijos karo apygardos kariuomenes manevruose kaip stebetojas Grįzus į Lietuva nuo 1938 m gruodzio 23 d buvo paskirtas Kauno Karo mokyklos virsininku Suteiktas 1939 m vasario 15 d brigados generolo laipsnis 1939 m kovo 31 d buvo paleistas į atsarga ir paskirtas Vidaus reikalu ministru XX jame Jono Cerniaus ir paskutiniame XXI jame Antano Merkio ministru kabinetuose Sovietams reikalaujant 1940 m birzelio 13 d is pareigu buvo atleistas Tragiskas likimas Nepalankus įvykiai generolui prasidejo 1940 m birzelio 12 d kai Lietuvos ministras pirmininkas A Merkys grįzo is Maskvos Maskvoje pareikalauta kad vidaus reikalu ministras K Skucas ir Saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis butu atleisti is pareigu 1940 m naktį is birzelio 14 d į 15 d Lietuvos vyriausybe gavo Sovietu Sajungos ultimatuma kurio pirmame punkte reikalauta kad K Skucas ir A Povilaitis butu patraukti baudziamojon atsakomyben Skubos tvarka pareigunai atleisti is darbo taciau nesuimti 1940 m birzelio 15 d Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai supazindinus su sovietu reikalavimu perduoti jį teismui buvo nuspresta kad abieju valstybes pareigunu seimos vyks į pasienį ir laikinai apsistos Pasvencio kaime prie Jurbarko ketindami pasitraukti į Vokietija esanciame A Povilaicio ukyje Einanciam Respublikos Prezidento pareigas Antanui Merkiui sankcionavus suemima 1940 m birzelio 15 d vakare Kauno apskrities policininku Zygaiciuose abu pareigunai buvo suimti 1940 m birzelio 16 d nuvezti į Jurbarka veliau į Kauna ir perduoti Lietuvos saugumo departamentui Suimtas generolas buvo kalinamas Kauno sunkiuju darbu kalejime po to 1940 m liepos 23 d isveztas į Maskvos Lubiankos kalejima Seimos paleistos K Skuco zmona Stefanija ir dukra Birute pasitrauke į Vokietija veliau į JAV Maskvoje pradeta Sovietu Sajungos valstybes saugumo liaudies komisariato byla Nr 1811 Pirmasis tardymas įvyko 1940 m rugsejo 13 14 d Siu tardymu metu K Skucui suformuluoti kaltinimai Buves vidaus reikalu ministras kaltintas provokaciniu veiksmu pries Lietuvoje dislokuotus sovietinius dalinius organizavimu ziauriais veiksmais pries Lietuvos revoliucinį judejima Taip pat byloje buvo rasoma jog 1934 1938 m budamas karo atase K Skucas snipinejo pries Sovietu Sajunga Sį nutarima kuris nuleme generolo likima pasirase Sovietu Sajungos vidaus reikalu liaudies komisaro Lavrentijaus Berijos pavaduotojas kurio įsakymu tuo metu niekas negalejo paneigti Kitas tardymas vyko 1941 m kovo 18 d Jo metu apklausti daugelis buvusiu aukstu Lietuvos pareigunu A Merkys buves Ministras Pirmininkas Augustinas Povilaitis buves Valstybes saugumo departamento vadovas L Bagdonas buves Lietuvos misijos Maskvoje patarejas buves Lietuvos sauliu sajungos vadas Konstantinas Dulksnys Generalinio stabo 2 ojo skyriaus buves virsininkas Taciau ju parodymuose nebuvo konkreciu įkalciu pries K Skuca Nors įrodymu pries generola nesurinkta K Skuco byla 1941 m birzelio 26 d baigta ir perduota į Sovietu Sajungos Auksciausiojo Teismo karine kolegija Karines kolegijos posedis įvyko 1941 m liepos 8 diena ir buvo nuteistas mirties bausme susaudant K Skucas parase malones prasyma taciau jis nebuvo svarstytas Generolas 1941 m liepos 30 d susaudytas Maskvos Butyrku kalejime Palaiku uzkasimo vieta nezinoma bet galima speti kad buvo uzkasti Maskvos specialiajame objekte Komunarka Butovo poligone kur buvo uzkasami susaudytieji Sovietiniais metais K Skuco gyvenimo aplinkybes buvo slepiamos 1989 m į Lietuva patekus K Skuco bylai paaiskejo daugelis iki tol sleptu faktu 1990 m rugsejo men Lietuvos generalinis prokuroras Arturas Paulauskas pasirase prasyma kuriuo reabilitavo K Skuca 1992 m tokį prasyma pasirase ir Rusijos vyriausioji karine prokuratura Politine pozicija Visa savo karjeros valstybes aparate laika jaute galima pavoju is Sovietu Rusijos Baiminosi del 1917 m revoliucijos kuri galejo pakenkti Lietuvai 1939 m grazinus Vilniu Lietuvai teige jog tai salies okupacijos pradzia Jo uzimtos pareigos leido daryti pagrįstas isvadas todel K Skucas buvo pavojingas asmuo sovietams Butent del to vienas is 1940 m birzelio 15 d ultimatumo reikalavimu buvo isduoti vidaus reikalu ministra ĮvertinimasAtminimo lenta KauneAtminimo akmuo Mauruciuose1928 m Lietuvos Didziojo kunigaikscio Gedimino 3 jo laipsnio ordinas 1928 m Lietuvos Savanoriu medalis 1928 m Lietuvos nepriklausomybes 10 mecio medalis 1929 m Latvijos issivadavimo karo 10 mecio medalis 1930 m Vytauto Didziojo 3 jo laipsnio ordinas 1931 m Cekoslovakijos Baltojo liuto 3 jo laipsnio ordinas su kardais 1934 m Lietuvos ugniagesiu Artimam pagalbon 1 jo laipsnio kryzius 1939 m Sauliu Zvaigzdes medalis 2006 m Vycio Kryziaus ordino Didysis kryziusAtminimo įamzinimas1993 m minint 53 asias generolo zuties metines Veiveriuose Kanciu kalnelyje salia koplycios kuriame kryziai mena nuo Rusijos represiju zuvusius inteligentus pastatytas azuolinis stogastulpis K Skucui ir A Povilaiciui atminti 1991 m liepos 27 d Kaune ant namo Gedimino g 43 K Donelaicio g 23 buvo atidengta memorialine lenta su bareljefu archit M Korsakiene 2004 10 08 lenta pavogta 2010 07 30 atstatyta Leonas Adomkus Stasys Zirgulis 2016 m liepos 30 d Mauruciuose teviskes vietoje prie automagistrales Via Baltica Geliu g gale atidengtas paminklinis akmuo 2017 m cia įkasta kapsule su zememis atveztomis is generolo zuties vietos pamaskveje SaltiniaiVytautas Zabielskas Skucas Kazys Visuotine lietuviu enciklopedija T XXII Sko Sala Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 31 32 psl http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 270528 Zymus Kauno zmones atminimo įamzinimas Archyvuota kopija 2020 06 30 is Wayback Machine projekto Vytautas Zabielskas Skucas Kazys Visuotine lietuviu enciklopedija T XXII Sko Sala Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 psl 31 32 Http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc I p id 270528 neveikianti nuoroda Lietuvos kariuomenes karininkai 1918 1953 t 7 psl 103 104 LCVA f 930 ap 2S b 366 LCVA f 930 ap 5 b 2465 LGG t 1 psl 748 LKKAS archyvasLiteraturaJuozas Audenas Paskutinis posedis Vilnius Mintis 1990 Algirdas Banevicius 111 Lietuvos valstybes 1918 1940 politikos veikeju Vilnius Knyga 1991 Lietuvos aneksija Vilnius Periodika 1990 Stasys Rastikis Kovose del Lietuvos Vilnius Lituanus 1990 Juozas Urbsys Atsiminimai Kaunas Spindulys 1990 Lietuvos kariuomenes karininkai t 7 Vilnius 2007 NuorodosTragiskas likimas XXI amzius Nr 23 1226 2004 03 24 Archyvuota kopija 2020 11 10 is Wayback Machine projekto