Kauno apskrities istorija

Pagrindinis puslapis | Kauno apskrities istorija
Kitos reikšmės – Kauno apskritis (reikšmės).

Kauno apskritis (arba Kauno pavietas, Kauno ujezdas, Kauno kreizas; lenk. Kowieński powiat, rus. Ковенскій уѣздъ, vok. Landkreis Kowno) – teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje, kurio istorija siekia XVI a. ir tęsiasi iki šių dienų. Įvairiu metu apskritis priklausė LDK, Rusijai, Vokietijai, Lietuvai, TSRS. Dabartinė apskritis įkurta 1994–1995 m.

Kauno apskritis
1565 – iki dabar
Apskritis XX a. tarpukariu
Administracinis centras Kaunas
1565–1795 m. Trakų vaivadija
1795–1842 m. Lietuvos gubernija
1842–1915 m. Kauno gubernija
1915–1918 m. Oberostas
1918–1939 m. Lietuva
1939–1944 m. Kauno krašto apygarda
1944–1950 m. Lietuvos TSR
nuo 1994 m. Lietuva

Istorija

LDK laikai

Pagrindinis straipsnis – Kauno apskritis (1565–1795).

Lietuvos valstybės administracinis-teritorinis vienetas su centru Kaune, matyt, atsirado apie 1398 m., kai oficialiuose dokumentuose minimas Kauno seniūnas Jonas Sungaila. Seniūnija tuo metu buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio skiriamo pareigūno – seniūno arba vietininko administruojama valstybės dalis. Todėl istorikų nuomone 1398 metus galima laikyti Kauno apskrities įkūrimo data. Kauno seniūnas rezidavo Kauno pilyje. Nuo 1408 m., kai Kaunui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, savivaldus Kauno miestas jam nebuvo pavaldus, išskyrus kai kuriuos nustatytus klausimus. 1486 m. atstačius Kauno pilį, ji tapo pavieto centru, o valdovo paskirtas vietininkas buvo vyriausiasis pilies pareigūnas, kuris valdė aplinkines teritorijas. Kitais šaltiniais, Kauno apskritis minima nuo 1495 m.

Po 1564–1566 m. administracinės ir teismų reformos Lietuva, išskyrus Žemaitiją, pagal Lenkijos pavyzdį buvo suskirstyta į pavietus (apskritis). Iki tol buvęs nepastovus teritorinis vienetas, Kauno pavietas buvo priskirtas Trakų vaivadijai (priklausė iki 1795 m.) ir įgavo aiškiai apibrėžtas ribas. Lietuvos Metrika Kauno pavieto teritoriją aprašo taip:

„To pavieto siena: iš vienos pusės Nevėžio upe iki Upytės sienos; iš kitos pusės iki Vilkmergės sienos, prijungiant Kulvą ir Žeimius; iš trečios pusės prijungiant Vaiguvą ir po kaire Uogintus, palei Žiežmarių sieną; iš ketvirtos pusės į viršų Nemunu, prijungiant Barboriškes, iki jo karališkosios didenybės girios, iki Žemaitijos sienos“.

Kauno miestas pavietui nepriklausė. Kaunui buvo leista turėti žemės teismo antspaudą. 1791 m. iš 20 parapijų buvo sudaryta nauja Prienų apskritis.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1565 Birštono valsčius, Darsūniškio valsčius, Karmėlavos valsčius, Kauno valsčius, Punios valsčius, Rumšiškių valsčius, Stakliškių valsčius
1790 6045 91 147 11 miestų ir miestelių

Rusijos imperija

Pagrindinis straipsnis – Kauno apskritis (1795–1915).

1795 m. Austrijos, Prūsijos ir Rusijos valdovų susitarimu Lietuvos-Lenkijos valstybė buvo galutinai padalinta ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemės atiteko Rusijai. 1795–1796 ir 1801–1843 m. Kauno apskritis priklausė Vilniaus gubernijai, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai, 1843–1915 m. Kauno gubernijai (Užnemunės dalis 1795–1918 m. į apskritį neįėjo).


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


~1890
1897 3800 227 431
1914 4029 301 800

XX a. tarpukaris

Pagrindinis straipsnis – Kauno apskritis (1915–1950).

Užėjus vokiečiams, 1915–1918 m. Kauno apskritis priklausė Oberosto Lietuvos sričiai (1915–1917 m. egzistavo tik Kauno miesto, 1917–1918 m. Kauno miesto ir krašto apskritis).

Po I pasaulinio karo, atkūrus Lietuvos valstybę, 1918 m. gruodžio 20 d. Kauno gubernija padalinta į 7 apskritis, pirmoji šalyje įkurta Kauno apskritis. 1919 m. sausio 16 d. paskelbtas vidaus reikalų ministro cirkuliaras Nr.1 „Dėlei savivaldybių Lietuvoje“, pagal kurį Lietuva buvo padalinta į 20 apskričių. Apskrities teritorijai priklausė apskrities valsčiai, seniūnijos ir antraeiliai miestai. Kauno miestas buvo respublikinio pavaldumo, todėl į apskrities teritoriją neįėjo. XX a. tarpukariu apskrities administracija buvo įsikūrusi rūmuose Vytauto pr. 91, kuriuos suprojektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardą.

Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą senoji administracinė teritorinė valdymo struktūra buvo palikta – liko apskritys, valsčiai, miestai. 1946 m. Kruonio ir Rumšiškių valsčiai perduoti naujai Kaišiadorių apskričiai, Pakuonio valsčius – naujai Prienų apskričiai, 1947 m. Veliuonos valsčius – Jurbarko apskričiai, 1948 m. Babtų, Čekiškės, Seredžiaus, Vilkijos valsčiai – Vilkijos apskričiai. 1949 m. Kauno apskričiai atiteko Marijampolės apskrities Veiverių valsčius.

1950 m. birželio 20 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku įkurta nauja administracinio suskirstymo sistema – apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta į keturias sritis: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kauno apskritis pertvarkyta į Panemunės (41 apylinkė) ir Vilijampolės (27 apylinkės) rajonus, dalis teritorijos perduota Jonavos (14 apylinkių), Kazlų Rūdos (12 apylinkių) ir Kėdainių (4 apylinkės) rajonams.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1917 1635 62 311 (su Kaunu)
1919 12 valsčių: Babtų valsčius, Čekiškės valsčius, Garliavos valsčius, Jonavos valsčius, Pakuonio valsčius, Raudondvario valsčius, Rumšiškių valsčius, Turžėnų valsčius, Veliuonos valsčius, Vandžiogalos valsčius, Vilkijos valsčius, Zapyškio valsčius
1923
(išsamiau)		 2618 98 918 16 valsčių: Aukštosios Panemunės valsčius, Babtų valsčius, Čekiškės valsčius, Garliavos valsčius, Jonavos valsčius, Lapių valsčius, Pakuonio valsčius, Pažaislio valsčius, Raudondvario valsčius, Rumšiškių valsčius, Seredžiaus valsčius, Turžėnų valsčius, Vandžiogalos valsčius, Veliuonos valsčius, Vilkijos valsčius, Zapyškio valsčius 1 miestas: Jonava, 8 miesteliai, 524 kaimai, 11 bažnytkaimių, 210 dvarų ir palivarkų, 338 vienkiemiai, 15 kitų gyvenviečių
1930 2681
1933 15 valsčių
1937 121 901 (be Kauno)
1938 2610
1942 132 800
1949
(suskirstymas)		 1781 10 valsčių (98 apylinkės)
  • 1 miestas: Kaunas
  • 2 miesto tipo gyvenvietės: Kačerginė, Kulautuva
1950 98 apylinkės

Dabartinė apskritis

Pagrindinis straipsnis – Kauno apskritis.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iš pradžių 1993 m. spalio mėnesį 10-yje regionų bei Vilniaus ir Kauno miestuose paskirti Vyriausybės atstovai. 1994 m. rugpjūčio 5 d. priėmus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą pradėtos atkurti apskritys. 1994 m. gruodžio 15 d. buvo priimtas Apskrities valdymo įstatymas. Realūs apskričių atkūrimo darbai prasidėjo 1995 m. vasario-kovo mėn., Vyriausybei paskyrus apskričių valdytojus. Kauno apskričiai priskirtos 8 savivaldybės: Birštono savivaldybė, Jonavos rajono savivaldybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Raseinių rajono savivaldybė.

2003 m. patvirtintas dabartinis Kauno apskrities herbas. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


2001 m. 8060 701 528 8 savivaldybės, 77 kaimiškosios seniūnijos 14 miestų, 34 miesteliai, 2433 kaimai, 50 viensėdžių, 12 glžk. stočių gyvenviečių, 129 kaimų dalys
2011 m. 608 332 90 seniūnijų 13 miestų, 35 miesteliai, 2424 kaimai, 48 viensėdžiai, 10 glžk. stočių gyvenviečių
2021 m. 569 571 89 seniūnijos 13 miestų, 36 miesteliai, 1891 kaimas, 10 viensėdžių, 3 glžk. stočių gyvenvietės

Gyventojai

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 608 332 žmonės:

  • Lietuviai – 94,37 % (574 096);
  • Rusai – 3,25 % (19 784);
  • Lenkai – 0,46 % (2 812);
  • Ukrainiečiai – 0,34 % (2 075);
  • Baltarusiai – 0,24 % (1 454);
  • Čigonai – 0,08 % (482);
  • Vokiečiai – 0,07 % (438);
  • Žydai – 0,06 % (335);
  • Kiti – 1,13 % (6 858).

2001 m. gyveno 701 529 žmonės:

  • Lietuviai – 93,88 % (658 596);
  • Rusai – 3,75 % (26 304);
  • Lenkai – 0,54 % (3 816);
  • Ukrainiečiai – 0,43 % (3 008);
  • Baltarusiai – 0,28 % (1 942);
  • Čigonai – 0,09 % (617);
  • Vokiečiai – 0,08 % (592);
  • Žydai – 0,07 % (457);
  • Kiti – 0,88 % (6 197).

1923 m. gyveno 98 918 žmonės:

  • Lietuviai – 76,46 % (75 629);
  • Lenkai – 10,2 % (10 092);
  • Žydai – 6,45 % (6 384);
  • Rusai – 5,6 % (5 491);
  • Vokiečiai – 0,6 % (592);
  • Baltarusiai – 0,12 % (115);
  • Kiti – 0,62 % (615).

Apskrities viršininkai

  • Jonas Slavinskas
  • Juozas Mikuckis
  • Konstantinas Nekvedavičius
  • Petras Kerpė
  • Pranas Morkus
  • Julius Čaplikas
  • Kazimieras Matulevičius
  • Vladas Sidaravičius
  • Jurgis Glušauskas
  • Vincas Paleckis
  • Petras Mikelionis, 1995–1997 m.
  • Kazys Starkevičius, 1997–2000 m.
  • Giedrius Buinevičius, 2000–2001 m.
  • Valentinas Kalinauskas, 2001–2004 m.
  • Zigmantas Benjaminas Kazakevičius, 2004–2006 m.
  • Romualdas Morkevičius, 2006–2010 m.

Žemėlapiai

  • Apskritis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
  • Apskritis Kauno gubernijoje
  • Apskritis 1918 m. Oberoste
  • Apskritis XX a. tarpukariu
  • Dabartinė apskritis

Literatūra

  • Kauno apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 249
  • Powiat kowieński. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 529 psl. (lenk.)
  • Koвенский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 15А (30) : Коала — Конкордия. С.-Петербургъ, 1895. (rus.)
  • Kauno apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 783–784
  • Kauno apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
  • Apskrities istorija Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kauno apskrities istorija, Kas yra Kauno apskrities istorija? Ką reiškia Kauno apskrities istorija?

Pagrindinis puslapis | Į viršų