Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
KarpataiRytų Karpatai UkrainaŽemynas EuropaŠalys Čekija Slovakija Lenkija Vengrija Ukraina Rumunija SerbijaAukščiausias
Karpatų kalnai
| Karpatai | |
|---|---|
| Žemynas | Europa |
| Šalys | Čekija Slovakija Lenkija Vengrija Ukraina Rumunija Serbija |
| Aukščiausias taškas | Gerlacho viršūnė, 2655 m |
| Koordinatės | 47°00′ š. pl. 25°30′ r. ilg. / 47.000°š. pl. 25.500°r. ilg. |
| Uolienos | smiltainis, skalūnai, kristalinės uolienos |
| Iškasenos | akmens druska, nafta, gamtinės dujos |
Karpatai (rumun. Carpați, lenk., ček. ir svk. Karpaty, ukr. ir serb. Карпати) – vidurinės Europos kalnynas, sudarąs raukšlėtinių kalnų sistemos tęsinį tarp Alpių ir Balkanų.
Geografija
Karpatai prasideda prie Dunojaus, ties Bratislava ir netaisyklingu puslankiu tęsiasi 1300 km iki Dunojaus ties Geležiniais Vartais. Šiame ilgyje kalnų skersmuo svyruoja tarp 100–350 km. Jų plotas yra apie 190 000 km². Vakarų Karpatai suskilę į kelias šakas: , Mažuosius Karpatus, Aukštuosius Tatrus ir Baltuosius kalnus. Aukščiausia Karpatų dalis sudaro Tatrų kalnyną.
Pietinė dalis vadinama Transilvanijos Alpėmis. Aukščiausioji Gerlacho viršūnė (Aukštuosiuose Tatruose) 2655 m. Transilvanijos Alpių aukščiausioji viršūnė Negojus (2536 m), o rytiniuose Karpatuose Pietrosulio viršūnė (2305 m). Tik aukščiausiosios vietos turi alpinį charakterį. Vidutinis aukštis – apie 1000 m.
Kalnai pakraščiuose sudaryti iš smiltainio, konglomeratų, molingųjų skalūnų, o šerdį sudaro kristalinės uolienos. Yra senovinių apledėjimų požymių.
Klimatas rūstus, žiemos šaltos, vasaros karštos, drėgnos. Vidutinės sausio temperatūros -5 – -2 °C (viršūnėse žemiau -10 °C), liepos mėnesį laikosi 17–20 °C temperatūra (viršūnėse 4–5 °C). Iškrenta 600–2000 mm kritulių per metus. Žemesnėse vietose apaugę ąžuolų ir bukų miškais, aukštesnėse – pušynais. Aukštikalnėse – subalpiniai krūmynai ir pievos. Karpatų gamtai išsaugoti įsteigta daug saugomų teritorijų (Karpatų rezervatas, Tatrų nacionalinis parkas, , Poloninų nacionalinis parkas ir kt.).
Gyventojai lenkai, čekai, slovakai, ukrainiečiai (ir huculai), vengrai, rumunai ir serbai. Jie verčiasi miškininkyste, augina avis, medžioja, slėniuose ūkininkauja. Transilvanijos Alpių išoriniame pakraštyje išgaunama nafta (Ploještis), kai kur iškasama druskos ir metalų rūdų. Iki 1945 m. Karpatuose, daugiausia Slovakijoje, gyveno apie 150 000 vokiečių, kurie čia buvo isikūrę XII–XIV a., bet apie 90 % jų buvo ištremta į Austriją ir Vokietiją.
Etimologija
Pavadinimas Karpatai įsigalėjęs neseniai. Romėnų šaltiniuose vadinti Sarmatų kalnais (lot. Montes Sarmatici), vėliau atskiros dalys vadintos Rumunų kalnais, Vengrų (Ugrų) kalnais. Karpatus (sen. gr. Καρπάτης) II a. mini Ptolemėjus (taip pat anksčiau Herodotas mini Karpo upę). Žodžio kilmė greičiausiai trakų-ilyrų kilmės – jis siejamas su dakų genties vardu, tik neaišku, ar jie pasivadinę pagal kalnus, ar atvirkščiai. Toliau pavadinimas siejamas su reikšme „uola, akmuo“ (< ide. *ker/sker 'viršūnė, skardis').
Karpatų skirstymas
Įprastai Karpatai skirstomi į tris pagrindines dalis, kurios į dar smulkesnius geografinius regionus:
- Vakarų Karpatai – rytų Čekija, pietų Lenkija, Slovakija ir šiaurės Vengrija.
- Išoriniai Vakarų Karpatai (1)
- Vidiniai Vakarų Karpatai (2)
- Rytų Karpatai – pietryčių Lenkija, šiaurės rytų Slovakija, vakarų Ukraina, šiaurės vidurio Rumunija.
- Išoriniai Rytų Karpatai (3)
- Vidiniai Rytų Karpatai (4)
- – vakarų Rumunija, šiaurės rytų Serbija.
- Pietų Karpatai (5)
- Vakarų Rumunijos Karpatai (6)
- Transilvanijos plynaukštė (7)
- Serbijos Karpatai (8)
Aukščiausios viršūnės pagal šalis
Aukščiausios viršūnės Karpatuose skirtingose šalyse:
| Viršūnė | Geologinis skirstymas | Šalis | Regionas | Aukštis (m) |
|---|---|---|---|---|
| Gerlacho viršūnė | Aukštieji Tatrai | Slovakija | Prešovo kraštas | 2 655 |
| Moldovianu | Fegerašo kalnai | Rumunija | Ardžešo apskritis | 2 544 |
| Rysai | Fatra-Tatra regionas | Lenkija | 2 499 | |
| Hoverla | Beskidai | Ukraina | Ivano Frankivsko sritis, Užkarpatės sritis | 2 061 |
| Homolje regionas | Serbija | Braničevo rajonas | 1 344 | |
| Moravijos-Silezijos Beskidai | Čekija | Moravijos-Silezijos kraštas | 1 323 | |
| Kekešas | Šiaurės Vengrijos kalnynas | Vengrija | Hevešas | 1 014 |
Galerija
Šaltiniai
- Karpatai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-08-21.
- „Carpathian Mountains“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-08-21.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 199
- Room, Adrian. Placenames of the World. London: MacFarland and Co., Inc., 1997.
- В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karpatų kalnai, Kas yra Karpatų kalnai? Ką reiškia Karpatų kalnai?
KarpataiRytu Karpatai UkrainaZemynas EuropaSalys Cekija Slovakija Lenkija Vengrija Ukraina Rumunija SerbijaAuksciausias taskas Gerlacho virsune 2655 mKoordinates 47 00 s pl 25 30 r ilg 47 000 s pl 25 500 r ilg 47 000 25 500Uolienos smiltainis skalunai kristalines uolienosIskasenos akmens druska nafta gamtines dujos Karpatai rumun Carpați lenk cek ir svk Karpaty ukr ir serb Karpati vidurines Europos kalnynas sudaras rauksletiniu kalnu sistemos tesinį tarp Alpiu ir Balkanu GeografijaKarpatai prasideda prie Dunojaus ties Bratislava ir netaisyklingu puslankiu tesiasi 1300 km iki Dunojaus ties Geleziniais Vartais Siame ilgyje kalnu skersmuo svyruoja tarp 100 350 km Ju plotas yra apie 190 000 km Vakaru Karpatai suskile į kelias sakas Mazuosius Karpatus Aukstuosius Tatrus ir Baltuosius kalnus Auksciausia Karpatu dalis sudaro Tatru kalnyna Pietine dalis vadinama Transilvanijos Alpemis Auksciausioji Gerlacho virsune Aukstuosiuose Tatruose 2655 m Transilvanijos Alpiu auksciausioji virsune Negojus 2536 m o rytiniuose Karpatuose Pietrosulio virsune 2305 m Tik auksciausiosios vietos turi alpinį charakterį Vidutinis aukstis apie 1000 m Kalnai pakrasciuose sudaryti is smiltainio konglomeratu molinguju skalunu o serdį sudaro kristalines uolienos Yra senoviniu apledejimu pozymiu Klimatas rustus ziemos saltos vasaros karstos dregnos Vidutines sausio temperaturos 5 2 C virsunese zemiau 10 C liepos menesį laikosi 17 20 C temperatura virsunese 4 5 C Iskrenta 600 2000 mm krituliu per metus Zemesnese vietose apauge azuolu ir buku miskais aukstesnese pusynais Aukstikalnese subalpiniai krumynai ir pievos Karpatu gamtai issaugoti įsteigta daug saugomu teritoriju Karpatu rezervatas Tatru nacionalinis parkas Poloninu nacionalinis parkas ir kt Gyventojai lenkai cekai slovakai ukrainieciai ir huculai vengrai rumunai ir serbai Jie verciasi miskininkyste augina avis medzioja sleniuose ukininkauja Transilvanijos Alpiu isoriniame pakrastyje isgaunama nafta Plojestis kai kur iskasama druskos ir metalu rudu Iki 1945 m Karpatuose daugiausia Slovakijoje gyveno apie 150 000 vokieciu kurie cia buvo isikure XII XIV a bet apie 90 ju buvo istremta į Austrija ir Vokietija EtimologijaPavadinimas Karpatai įsigalejes neseniai Romenu saltiniuose vadinti Sarmatu kalnais lot Montes Sarmatici veliau atskiros dalys vadintos Rumunu kalnais Vengru Ugru kalnais Karpatus sen gr Karpaths II a mini Ptolemejus taip pat anksciau Herodotas mini Karpo upe Zodzio kilme greiciausiai traku ilyru kilmes jis siejamas su daku genties vardu tik neaisku ar jie pasivadine pagal kalnus ar atvirksciai Toliau pavadinimas siejamas su reiksme uola akmuo lt ide ker sker virsune skardis Karpatu skirstymasKarpatu regionavimas Vakaru Karpatai sviesiai ir tamsiai zalia spalva Rytu Karpatai sviesiai ir tamsiai rusva Pietu Karpatai sviesiai ir tamsiai melyna tamsiai raudona bei rausva Įprastai Karpatai skirstomi į tris pagrindines dalis kurios į dar smulkesnius geografinius regionus Vakaru Karpatai rytu Cekija pietu Lenkija Slovakija ir siaures Vengrija Isoriniai Vakaru Karpatai 1 Vidiniai Vakaru Karpatai 2 Rytu Karpatai pietryciu Lenkija siaures rytu Slovakija vakaru Ukraina siaures vidurio Rumunija Isoriniai Rytu Karpatai 3 Vidiniai Rytu Karpatai 4 vakaru Rumunija siaures rytu Serbija Pietu Karpatai 5 Vakaru Rumunijos Karpatai 6 Transilvanijos plynaukste 7 Serbijos Karpatai 8 Auksciausios virsunes pagal salisAuksciausios virsunes Karpatuose skirtingose salyse Virsune Geologinis skirstymas Salis Regionas Aukstis m Gerlacho virsune Aukstieji Tatrai Slovakija Presovo krastas 2 655Moldovianu Fegeraso kalnai Rumunija Ardzeso apskritis 2 544Rysai Fatra Tatra regionas Lenkija 2 499Hoverla Beskidai Ukraina Ivano Frankivsko sritis Uzkarpates sritis 2 061Homolje regionas Serbija Branicevo rajonas 1 344Moravijos Silezijos Beskidai Cekija Moravijos Silezijos krastas 1 323Kekesas Siaures Vengrijos kalnynas Vengrija Hevesas 1 014GalerijaHoverla UkrainaBukuros ezeras RumunijaAukstieji Tatrai SlovakijaBucedzio kalnai Rumunija Karpatai UkrainaBesciadai LenkijaTatrai LenkijaSpiso pilis Slovakija Synevyro ezeras UkrainaKaraimano virsukalne RumunijaMorske Okas LenkijaGeleziniai Vartai DunojujeSaltiniaiKarpatai Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 08 21 Carpathian Mountains Britannica Nuoroda tikrinta 2022 08 21 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 199 Room Adrian Placenames of the World London MacFarland and Co Inc 1997 V A Nikonov Kratkij toponimicheskij slovar Moskva Mysl 1966