Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rytų Karpatai vidurinė Karpatų kalnų dalis esanti tarp Vakarų Karpatų ir Eina per Slovakijos Lenkijos Ukrainos ir Rumuni
Rytų Karpatai
Rytų Karpatai – vidurinė Karpatų kalnų dalis, esanti tarp Vakarų Karpatų ir . Eina per Slovakijos, Lenkijos, Ukrainos ir Rumunijos teritorijas. Riboja Tyličiaus ir Predialo perėjos. Ilgis apie 750 km, aukštis iki 2305 m ().
Ašinė kalnų dalis sudaryta iš kristalinių, vakaruose ir vulkaninių uolienų. Šiaurės rytuose paplitęs . Būdingi trumpi, dažnai plokščiaviršūniai kalnagūbriai ir kalnų masyvai.
Šlaituose auga bukų, ąžuolų, spygliuočių miškai, kalnų pievos.
Pagrindiniai masyvai: , Gorganai, Čiornogora, Beščiadai, Rodnos kalnai, Kelimanio kalnai, Vrančos kalnai ir kt.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 100
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rytų Karpatai, Kas yra Rytų Karpatai? Ką reiškia Rytų Karpatai?
Rytu Karpatai vidurine Karpatu kalnu dalis esanti tarp Vakaru Karpatu ir Eina per Slovakijos Lenkijos Ukrainos ir Rumunijos teritorijas Riboja Tyliciaus ir Predialo perejos Ilgis apie 750 km aukstis iki 2305 m Rytu Karpatai pazymeti oranzine spalva Asine kalnu dalis sudaryta is kristaliniu vakaruose ir vulkaniniu uolienu Siaures rytuose paplites Budingi trumpi daznai ploksciavirsuniai kalnagubriai ir kalnu masyvai Slaituose auga buku azuolu spygliuociu miskai kalnu pievos Pagrindiniai masyvai Gorganai Ciornogora Besciadai Rodnos kalnai Kelimanio kalnai Vrancos kalnai ir kt SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 100