Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Karlas Raimundas Poperis angl Karl Raimund Popper 1902 m liepos 28 d Vienoje 1994 m rugsėjo 17 d austrų ir anglų filosof
Karlas Poperis
Karlas Raimundas Poperis (angl. Karl Raimund Popper; 1902 m. liepos 28 d. Vienoje – 1994 m. rugsėjo 17 d.) – austrų ir anglų filosofas, logikas, sociologas. . Artimas Vienos būreliui.
Biografija
K. Poperis gimė tuometinėje Austrijoje-Vengrijoje vidurinės klasės žydų, priėmusių krikščionybę, šeimoje. Tėvas (teisės daktaras) buvo bibliofilas, turėjęs 12–14 tūkst. knygų asmeninę biblioteką. K. Poperis augo liuteroniškoje aplinkoje. Baigė Vienos universitetą.
1919 m. K. Poperis susidomėjo marksizmu, įstojo į Austrijos socialdemokratų partiją. Vis dėlto jį netrukus atšaldė K. Markso istorinio materializmo apribojimai ir likusį gyvenimą buvo tik pasyvus socialinio liberalizmo šalininkas.
Vadovaujant Karl Bühler, 1928 m. apsigynė psichologijos daktaro vardą. Jo disertacija vadinosi „Die Methodenfrage der Denkpsychologie“ (Metodo klausimas kognityvinėje psichologijoje).
1930–1936 m. dirbo mokytoju vidurinėje mokykloje. 1934 m. buvo išleista pirmoji K. Poperio knyga „Mokslinio atradimo logika“, kurioje kritikuojamas , natūralizmas, ir , įtrauktas galimos falsifikacijos kriterijus atskiriant mokslą nuo ne mokslo.
1937 m., iškilus nacizmui, buvo priverstas emigruoti į Naująją Zelandiją, kur Kraistčerče tapo filosofijos dėstytoju. 1946 m. persikėlė į Angliją, kur Londono ekonomikos mokykloje dėstė logiką ir mokslo metodą. 1949 m. tapo profesoriumi. 1958-1959 m. pirmininkavo Aristotelio draugijai. 1965 m. karalienės Elžbietos II buvo įšventintas riteriu. 1969 m. pasitraukė iš akademinės veiklos, bet intelektualiai aktyvus liko iki pat mirties. Buvo Humanizmo akademijos narys, save apibūdindavo kaip agnostiką, tokiu būdu išreikšdamas pagarbą moraliniams judaizmo ir krikščionybės mokymams. 1976 m. K. Poperis išrinktas Karališkosios draugijos nariu.
Mirė 1994 m. rugsėjo 17 d. Pelenai palaidoti Vienos Lainco kapinėse šalia žmonos.
Filosofija
K. Poperis savo filosofiją vadino kritiniu racionalizmu, pabrėždamas, kad atsisako empirizmo ir iš jo kilusio observistinio-indukcinio mokslo supratimo. Jo teigimu, mokslinės teorijos savo prigimtimi yra abstrakčios, gali būti patikrintos tik netiesiogiai per jų panaudojimą. Joks patvirtinančių eksperimentų skaičius nesąs pakankamas, nes užtenka vieno atvejo paneigti visai teorijai. Mokslo žinios gausėjančios, kai iškeliamos hipotezės, ieškoma joms prieštaraujančių faktų. Pasak K. Poperio, teorijų moksliškumo kriterijus esąs principinė galimybė, remiantis faktais, jas paneigti. Šio kriterijaus filosofinės teorijos nepatenkinančios, tačiau jos esančios prasmingos ir turinčios įtakos mokslo raidai, kurią K. Poperis traktuoja tik kaip loginį procesą. Pažinimas esąs objektyvus, tiek tuo, kad jis objektyviai teisingas (ar panašus į tiesą), tiek jo ontologiniu statusu, kai jis nepriklauso nuo tiriančiojo.
K. Poperis pasiūlė trijų pasaulių struktūrą. Pirmasis esąs fizikinis; antrasis – psichikos, proto, mąstymo, suvokimų; trečiasis esąs žmogaus pažinimas daugeliu pasireiškimų arba antrojo pasaulio produktų per pirmojo pasaulio priemones, tokias kaip knygos, straipsniai, paveikslai, muzika ir t. t. K. Poperio manymu, konkretaus žmogaus sąmonei (antrasis pasaulis) trečiojo pasaulio poveikis esąs toks pat stiprus, kaip ir pirmojo pasaulio. Pažinimo plėtra esanti trečiojo pasaulio nepriklausomos evoliucijos funkcija.
K. Poperis pasisakė prieš Kopenhagos kvantinės mechanikos interpretaciją. Jis griežtai nesutiko su N. Boro instrumentalizmu, palaikė A. Einšteino realistinę visatos sampratą.
Kaip sociologas K. Poperis kritikavo determinizmą bei istorizmą, ypač marksistinį, ir gynė „Atviros visuomenės“ koncepciją. Pagal istorizmą, visuomenė vystosi pagal žinomus bendruosius dėsnius determinuotos pabaigos link. K. Poperis teigė, kad tai esanti teorinė prielaida daugumai autoritarizmo ir totalitarizmo formų. Kadangi žinių kiekio didėjimas esąs priežastinis veiksnys istorijai, o jokia visuomenė, moksliškai, savo būsimo žinių kiekio nuspėti negali, todėl negali būti prognozuojamo istorijos mokslo. K. Poperiui metafizinis ir istorinis indeterminizmas buvo greta. Jis buvo socialinės inžinerijos šalininkas.,
Svarbiausi veikalai
- Tyrimo logika, 1935 m.
- Atviroji visuomenė ir jos priešai, 2 tomai 1945–1957 m.
- Istorizmo skurdas, 1956 m.
- Spėjimai ir paneigimai, 1962 m.
- Objektyvios žinios, 1972 m.
Šaltiniai
- http://www.univie.ac.at/ubwdb/data/ska/m001/z017/h065/a0166412.gif
- Karl Popper. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 106 psl.
- http://www.spauda.lt/plato/popper.htm Archyvuota kopija 2009-10-01 iš Wayback Machine projekto.
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karlas Poperis, Kas yra Karlas Poperis? Ką reiškia Karlas Poperis?
Karlas Raimundas Poperis angl Karl Raimund Popper 1902 m liepos 28 d Vienoje 1994 m rugsejo 17 d austru ir anglu filosofas logikas sociologas Artimas Vienos bureliui Karlas PoperisBiografijaK Poperis gime tuometineje Austrijoje Vengrijoje vidurines klases zydu priemusiu krikscionybe seimoje Tevas teises daktaras buvo bibliofilas turejes 12 14 tukst knygu asmenine biblioteka K Poperis augo liuteroniskoje aplinkoje Baige Vienos universiteta 1919 m K Poperis susidomejo marksizmu įstojo į Austrijos socialdemokratu partija Vis delto jį netrukus atsalde K Markso istorinio materializmo apribojimai ir likusį gyvenima buvo tik pasyvus socialinio liberalizmo salininkas Vadovaujant Karl Buhler 1928 m apsigyne psichologijos daktaro varda Jo disertacija vadinosi Die Methodenfrage der Denkpsychologie Metodo klausimas kognityvineje psichologijoje 1930 1936 m dirbo mokytoju vidurineje mokykloje 1934 m buvo isleista pirmoji K Poperio knyga Mokslinio atradimo logika kurioje kritikuojamas naturalizmas ir įtrauktas galimos falsifikacijos kriterijus atskiriant moksla nuo ne mokslo 1937 m iskilus nacizmui buvo priverstas emigruoti į Naujaja Zelandija kur Kraistcerce tapo filosofijos destytoju 1946 m persikele į Anglija kur Londono ekonomikos mokykloje deste logika ir mokslo metoda 1949 m tapo profesoriumi 1958 1959 m pirmininkavo Aristotelio draugijai 1965 m karalienes Elzbietos II buvo įsventintas riteriu 1969 m pasitrauke is akademines veiklos bet intelektualiai aktyvus liko iki pat mirties Buvo Humanizmo akademijos narys save apibudindavo kaip agnostika tokiu budu isreiksdamas pagarba moraliniams judaizmo ir krikscionybes mokymams 1976 m K Poperis isrinktas Karaliskosios draugijos nariu Mire 1994 m rugsejo 17 d Pelenai palaidoti Vienos Lainco kapinese salia zmonos FilosofijaK Poperis savo filosofija vadino kritiniu racionalizmu pabrezdamas kad atsisako empirizmo ir is jo kilusio observistinio indukcinio mokslo supratimo Jo teigimu mokslines teorijos savo prigimtimi yra abstrakcios gali buti patikrintos tik netiesiogiai per ju panaudojima Joks patvirtinanciu eksperimentu skaicius nesas pakankamas nes uztenka vieno atvejo paneigti visai teorijai Mokslo zinios gausejancios kai iskeliamos hipotezes ieskoma joms priestaraujanciu faktu Pasak K Poperio teoriju moksliskumo kriterijus esas principine galimybe remiantis faktais jas paneigti Sio kriterijaus filosofines teorijos nepatenkinancios taciau jos esancios prasmingos ir turincios įtakos mokslo raidai kuria K Poperis traktuoja tik kaip loginį procesa Pazinimas esas objektyvus tiek tuo kad jis objektyviai teisingas ar panasus į tiesa tiek jo ontologiniu statusu kai jis nepriklauso nuo tirianciojo K Poperis pasiule triju pasauliu struktura Pirmasis esas fizikinis antrasis psichikos proto mastymo suvokimu treciasis esas zmogaus pazinimas daugeliu pasireiskimu arba antrojo pasaulio produktu per pirmojo pasaulio priemones tokias kaip knygos straipsniai paveikslai muzika ir t t K Poperio manymu konkretaus zmogaus samonei antrasis pasaulis treciojo pasaulio poveikis esas toks pat stiprus kaip ir pirmojo pasaulio Pazinimo pletra esanti treciojo pasaulio nepriklausomos evoliucijos funkcija K Poperis pasisake pries Kopenhagos kvantines mechanikos interpretacija Jis grieztai nesutiko su N Boro instrumentalizmu palaike A Einsteino realistine visatos samprata Kaip sociologas K Poperis kritikavo determinizma bei istorizma ypac marksistinį ir gyne Atviros visuomenes koncepcija Pagal istorizma visuomene vystosi pagal zinomus bendruosius desnius determinuotos pabaigos link K Poperis teige kad tai esanti teorine prielaida daugumai autoritarizmo ir totalitarizmo formu Kadangi ziniu kiekio didejimas esas priezastinis veiksnys istorijai o jokia visuomene moksliskai savo busimo ziniu kiekio nuspeti negali todel negali buti prognozuojamo istorijos mokslo K Poperiui metafizinis ir istorinis indeterminizmas buvo greta Jis buvo socialines inzinerijos salininkas Svarbiausi veikalaiTyrimo logika 1935 m Atviroji visuomene ir jos priesai 2 tomai 1945 1957 m Istorizmo skurdas 1956 m Spejimai ir paneigimai 1962 m Objektyvios zinios 1972 m Saltiniaihttp www univie ac at ubwdb data ska m001 z017 h065 a0166412 gif Karl Popper Lietuviskoji tarybine enciklopedija IX t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1982 T IX Pintuves Samneris 106 psl http www spauda lt plato popper htm Archyvuota kopija 2009 10 01 is Wayback Machine projekto VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Karl Popper Vikiteka Karl Popper vaizdine ir garsine medziaga