Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Determinizmas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Determinizmas – filosofinė nuostata, teigianti, kad kiekvienas įvykis pasaulyje, įskaitant žmonių mintis, pasirinkimus ir veiksmus, yra iš anksto nulemtas kitų susijusių įvykių ir jų grandinių.
Rūšys
Pasak sunkaus determinizmo, viskas, kas nutinka, privalo nutikti, taigi visi įvykiai yra priversti nutikti, todėl laisva valia neegzistuoja. Lengvas determinizmas teigia, kad laisva valia ir determinizmas yra sutaikomi. Lengvieji deterministai taip pat mano, kad viskas, kas nutinka, nutikti privalo. Vienas iš tokių nutikimų yra norai. Tai reiškia, kad mes negalime norėti kitų dalykų negu norime. Bet už tai mes galime daryti tai, ką norime, o tai, anot lengvojo determinizmo, ir yra laisva valia.
Priežasties determinizmas yra idėja, kad kiekvienas įvykis yra nulemtas prieš tai įvykusių įvykių ir aplinkybių kartu su gamtos dėsniais. Tai reiškia, kad neegzistuoja jokie atsitiktinumai, atsitiktinumo įspūdis gali susidaryti tik dėl žinių apie įvykį nulėmusias priežastis trūkumo.
Loginis determinizmas teigia, kad visi teiginiai apie praeitį, dabartį ir ateitį yra arba tiesa, arba melas. Šiame kontekste laisvos valios problema yra tokia: kaip pasirinkimai gali būti laisvi, kai tavo ateities veiksmai jau dabar yra determinuoti kaip tiesa arba melas?
Biologinis determinizmas yra idėja, kad visas mūsų elgesys, nuomonės ir troškimai yra užfiksuoti mūsų genetiniame kode. Pavyzdžiui, kai kurie mokslininkai mano, kad priklausomybės problema yra iš esmės genetinė.
Taip pat egzistuoja teologinis determinizmas. Jei Dievas iš anksto žino viską, kas bus ir ką mes darysime, kaip mes galime laisva valia daryti sprendimus?
Kai kurie deterministai mano, kad determinizmas nusako tik materialių daiktų sąveiką, bet neliečia sąmoningų būtybių protų ir sielų. Taip manantys deterministai taip pat turi užsiimti poziciją sąmonės filosofijoje - tikėti, kad protas nepriklauso materialiam pasauliui, o yra kito tipo materija. Tiesa, galima manyti, kad sielos taip pat veikia pagal deterministinius dėsnius.
Kritika
Determinizmas ir fizika
Vienas gramas urano izotopo U-238 (dažnai pasitaikanti radioaktyvi medžiaga) turi apie 2.5 x 1021atomų. Pasak visų mokslui žinomų testų, visi šie atomai yra identiški. Maždaug 12600 kartų per sekundę vienas iš atomų tame grame skyla, atiduodamas alpha dalelę. Skilimas nepriklauso nuo jokio išorinio poveikio ir iki šių dienų jokia fizikos teorija negali nuspėti, kada bet kuris iš atomų skils. Kai kurių rūšių determinizmas reikalautų, kad kiekviename urano atome būtų koks nors vidinis laikrodis, kuris nustatytų tikslų skilimo laiką, bet kol kas nieko panašaus nėra rasta.
Radiacija gali sukelti vėžį. Tai įvyksta, kai konkreti alpha dalelė sukelia tam tikrus cheminius procesus ląstelėje, kurie sukelia mutaciją. Tokiu atveju konkretus skilimo, kuris sukelia mirtiną mutaciją, konkretus laikas yra svarbus. Jei tokie tik tikimybėmis nuspėjami įvykiai gali turėti įtakos makro pasaulio įvykiams (pvz., dėl radiacijos sukelto vėžio miršta žmogus, kuris būtų buvęs istoriškai svarbus), tai galima manyti, kad istorijos eiga nėra determinuota nuo laiko pradžios.
Panašių prieštaravimų determinizmui iškelia ir kvantinė mechanika, kurioje veikia Heizenbergo neapibrėžtumo principas.
Pirmoji priežastis
Tarkime, kad visi įvykiai yra sukelti prieš tai įvykusių įvykių. Įvykis AN yra sukeltas įvykio AN-1, o šį sukėlė AN-2 ir taip toliau. Atrodo akivaizdu, kad tuomet vienas iš šių variantų privalo būti teisingas:
- Egzistuoja įvykis A0, iki kurio nebuvo įvykęs joks kitas įvykis, kuris būtų galėjęs jį sukelti.
- Nėra tokio įvykio A0, prieš kurį nebūtų nutikęs joks kitas įvykis, kas reikštų, jog egzistuoja begalinė serija tarpusavy susijusių įvykių. Bet kas tuomet sukėlė visą tą seriją? Juk pati serija, išeitų, irgi yra įvykis.
Atrodo, kad kažkas yra negerai su pradine prielaida. Reikia pripažinti, kad yra bent viena išimtis - pirmas įvykis (arba begalinės įvykių serijos sukūrimas), kuris nėra sukeltas jokio kito įvykio. Kita galimybė yra sakyti, kad po paskutinio įvykio vėl įvyksta pirmas įvykis ir taip viskas eina ratu. Pavyzdžiui, jei laikytume didįjį sprogimą pirmuoju įvykiu, paskutinis įvykis būtų visatos pabaiga ir iškart po jos visatos istorija prasidėtų iš naujo. Tai būtų begalinis ratas, neturintis jokios tikros pradžios ar pabaigos. Tokia teorija pašalintų pirmojo įvykio būtinybę, bet nepaaiškintų, kodėl laikas turėtų eiti ratu. Kita šios teorijos problema yra ta, kad begalinis skaičius įvykių, įvykusių prieš bet kokį konkretų įvykį, paverstų tą konkretų įvykį neįmanomu. Jei praeityje buvo begalybė dienų, kaip galėjo išaušti šiandiena?
Šaltiniai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Determinizmas, Kas yra Determinizmas? Ką reiškia Determinizmas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Determinizmas filosofine nuostata teigianti kad kiekvienas įvykis pasaulyje įskaitant zmoniu mintis pasirinkimus ir veiksmus yra is anksto nulemtas kitu susijusiu įvykiu ir ju grandiniu RusysPasak sunkaus determinizmo viskas kas nutinka privalo nutikti taigi visi įvykiai yra priversti nutikti todel laisva valia neegzistuoja Lengvas determinizmas teigia kad laisva valia ir determinizmas yra sutaikomi Lengvieji deterministai taip pat mano kad viskas kas nutinka nutikti privalo Vienas is tokiu nutikimu yra norai Tai reiskia kad mes negalime noreti kitu dalyku negu norime Bet uz tai mes galime daryti tai ka norime o tai anot lengvojo determinizmo ir yra laisva valia Priezasties determinizmas yra ideja kad kiekvienas įvykis yra nulemtas pries tai įvykusiu įvykiu ir aplinkybiu kartu su gamtos desniais Tai reiskia kad neegzistuoja jokie atsitiktinumai atsitiktinumo įspudis gali susidaryti tik del ziniu apie įvykį nulemusias priezastis trukumo Loginis determinizmas teigia kad visi teiginiai apie praeitį dabartį ir ateitį yra arba tiesa arba melas Siame kontekste laisvos valios problema yra tokia kaip pasirinkimai gali buti laisvi kai tavo ateities veiksmai jau dabar yra determinuoti kaip tiesa arba melas Biologinis determinizmas yra ideja kad visas musu elgesys nuomones ir troskimai yra uzfiksuoti musu genetiniame kode Pavyzdziui kai kurie mokslininkai mano kad priklausomybes problema yra is esmes genetine Taip pat egzistuoja teologinis determinizmas Jei Dievas is anksto zino viska kas bus ir ka mes darysime kaip mes galime laisva valia daryti sprendimus Kai kurie deterministai mano kad determinizmas nusako tik materialiu daiktu saveika bet neliecia samoningu butybiu protu ir sielu Taip manantys deterministai taip pat turi uzsiimti pozicija samones filosofijoje tiketi kad protas nepriklauso materialiam pasauliui o yra kito tipo materija Tiesa galima manyti kad sielos taip pat veikia pagal deterministinius desnius KritikaDeterminizmas ir fizika Vienas gramas urano izotopo U 238 daznai pasitaikanti radioaktyvi medziaga turi apie 2 5 x 1021atomu Pasak visu mokslui zinomu testu visi sie atomai yra identiski Mazdaug 12600 kartu per sekunde vienas is atomu tame grame skyla atiduodamas alpha dalele Skilimas nepriklauso nuo jokio isorinio poveikio ir iki siu dienu jokia fizikos teorija negali nuspeti kada bet kuris is atomu skils Kai kuriu rusiu determinizmas reikalautu kad kiekviename urano atome butu koks nors vidinis laikrodis kuris nustatytu tikslu skilimo laika bet kol kas nieko panasaus nera rasta Radiacija gali sukelti vezį Tai įvyksta kai konkreti alpha dalele sukelia tam tikrus cheminius procesus lasteleje kurie sukelia mutacija Tokiu atveju konkretus skilimo kuris sukelia mirtina mutacija konkretus laikas yra svarbus Jei tokie tik tikimybemis nuspejami įvykiai gali tureti įtakos makro pasaulio įvykiams pvz del radiacijos sukelto vezio mirsta zmogus kuris butu buves istoriskai svarbus tai galima manyti kad istorijos eiga nera determinuota nuo laiko pradzios Panasiu priestaravimu determinizmui iskelia ir kvantine mechanika kurioje veikia Heizenbergo neapibreztumo principas Pirmoji priezastis Tarkime kad visi įvykiai yra sukelti pries tai įvykusiu įvykiu Įvykis AN yra sukeltas įvykio AN 1 o sį sukele AN 2 ir taip toliau Atrodo akivaizdu kad tuomet vienas is siu variantu privalo buti teisingas Egzistuoja įvykis A0 iki kurio nebuvo įvykes joks kitas įvykis kuris butu galejes jį sukelti Nera tokio įvykio A0 pries kurį nebutu nutikes joks kitas įvykis kas reikstu jog egzistuoja begaline serija tarpusavy susijusiu įvykiu Bet kas tuomet sukele visa ta serija Juk pati serija iseitu irgi yra įvykis Atrodo kad kazkas yra negerai su pradine prielaida Reikia pripazinti kad yra bent viena isimtis pirmas įvykis arba begalines įvykiu serijos sukurimas kuris nera sukeltas jokio kito įvykio Kita galimybe yra sakyti kad po paskutinio įvykio vel įvyksta pirmas įvykis ir taip viskas eina ratu Pavyzdziui jei laikytume didįjį sprogima pirmuoju įvykiu paskutinis įvykis butu visatos pabaiga ir iskart po jos visatos istorija prasidetu is naujo Tai butu begalinis ratas neturintis jokios tikros pradzios ar pabaigos Tokia teorija pasalintu pirmojo įvykio butinybe bet nepaaiskintu kodel laikas turetu eiti ratu Kita sios teorijos problema yra ta kad begalinis skaicius įvykiu įvykusiu pries bet kokį konkretu įvykį paverstu ta konkretu įvykį neįmanomu Jei praeityje buvo begalybe dienu kaip galejo isausti siandiena Saltiniaihttp instruct westvalley edu lafave FREE HTM