Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Boras reikšmės Niels BohrGimė 1885 m spalio 7 d Mirė 1962 m lapkričio 18 d Veikla danų fizikas Sritis teo
Nilsas Boras
- Kitos reikšmės – Boras (reikšmės).
| Niels Bohr | |
|---|---|
| Gimė | 1885 m. spalio 7 d. |
| Mirė | 1962 m. lapkričio 18 d. |
| Veikla | danų fizikas. |
| Sritis | teorinė fizika |
| Organizacijos | Kembridžo universitetas Kopenhagos universitetas |
| Alma mater | Kopenhagos universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Nobelio fizikos premija (1922) | |
| Vikiteka | Niels Bohr |
| Parašas | |
Nilsas Boras (dan. Niels Bohr; 1885 m. spalio 7 d. – 1962 m. lapkričio 18 d.) – danų fizikas. Daug prisidėjo prie kvantinės mechanikos teorijos vystymo.
Biografija
Jaunystė
Nilsas Boras gimė Kopenhagoje 1885 metais. Jo tėvas, Kristianas Boras (Christian Bohr), dirbo fiziologijos profesoriumi Kopenhagos universitete, ir buvo Danijos mokslų akademijos nariu, o motina, Elena Adler (Ellen Adler Bohr), kilusi iš pasiturinčios sefardų žydų šeimos, žinomos tarp danų bankininkų ir parlamentarų. Boras turėjo vyresniąją seserį Dženę ir jaunesnįjį brolį Haroldą. Haroldas Boras (1887.04.22.), matematikas ir olimpinis futbolo žaidėjas (1908 m. Londonas), žaidė Danijos rinktinės komandoje; Nilsas Boras irgi buvo aistringas futbolo žaidėjas, abudu broliai sužaidė daugybę mačų už „Akademisk Boldklub“.
1903 metais N. Boras baigia Hamelholmo mokyklą ir įstoja į Kopenhagos universitetą. 1907 metais Danijos karališkoji akademija paskiria aukso medalį už eksperimentinius skysčių paviršiaus įtempimo tyrimus, o 1909 metais gauna fizikos mokslų magistro laipsnį. 1911 metais N. Boras Kopenhagos universitete įgijo daktaro laipsnį, apgynęs disertaciją, kurioje buvo nagrinėjamas elektroninės teorijos panaudojimas metalų savybėms aiškinti. Tuo metu jis studijavo , (Mančesteris, Jungtinė Karalystė), Ernesto Rezerfordo (Ernest Rutherford) laboratorijoje (šioje laboratorijoje 1909 m. ir buvo užbaigtas eksperimentas, kurio metu aiškių aiškiausiai buvo įrodyta, kad atomas turi branduolį!). 1912 metų balandį Boras pasiūlo Atomo numerio dėsnio, Izotopijos ir Radioaktyviųjų poslinkių dėsnių idėjas. Remdamasis Rezefordo teorijomis, Boras 1913 metais paskelbė savo atominės struktūros modelį, įvesdamas teiginį apie elektronus, skriejančius aplink atomo branduolį, ir kad chemines elementų savybes lemia elektronų kiekis kiekvienoje orbitoje. Boras taip pat iškėlė idėją, kad elektronas gali kristi iš aukštesnės energijos orbitos į žemesnės energijos orbitą, išspinduliuodamas fotoną (šviesos kvantą). Tai tapo pagrindu. 1914 metų rudenį Boras užima Mančesterio universiteto docento pareigas.
Brandus amžius
1916 metais Nilsas Boras tapo Kopenhagos universiteto profesoriumi, vadovauja katedrai. Po metų išrenkamas Danijos karališkosios akademijos nariu, o 1920 metais tampa naujai sukurto Teorinės fizikos instituto direktoriumi (oficialiai atidarytas 1921.03.3 d.). Imasi kvantiškai aiškinti Periodinę elementų sistemą. 1922 metais Boras buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje „už atomų struktūros ir iš jų sklindančios spinduliuotės tyrinėjimą“. XX a. 3-4 dešimtmečiais Boro institutas buvo teorinės fizikos židiniu, ir dauguma žinomiausių to meto pasaulio fizikos teoretikų praleido jame nemažai laiko.
1927 metų vasarį Borui gimsta Papildomumo principo idėja: daiktai gali būti atskirai analizuojami kaip turintys nesuderinamų savybių. Pavyzdžiui, fizikai, remdamiesi būtent šiuo principu, galop sutarė, kad šviesa yra banga ir dalelių srautas – dvi akivaizdžiai tarpusavyje nederančios savybės. Boras taip pat rado filosofinių pritaikymų savo originaliam principui. Albertas Einšteinas labiau mėgo klasikinės fizikos determinizmą negu tikimybinę Boro fiziką (prie kurios prisidėjo Maksas Plankas ir pats Einšteinas). Jis ir Boras turėjo savų argumentų dėl šitos teorijos teisingumo. Vienas žymiausių Boro studentų buvo Verneris Heisenbergas (Werner Heisenberg), itin daug prisidėjęs prie kvantinės teorijos plėtros (jis taip pat buvo vokiečių atominės bombos projekto vadovas). 1932 m. Borui, kaip garbingiausiam Danijos piliečiui, buvo paskirti , kur jis apsigyveno su savo šeima.1935 metais Boras pasiūlo sudėtinio branduolio idėją, o po dvejų metų paskelbiamas Boro-Kalkaro (Fricas Kalkaras) darbas apie atomų branduolių virsmus. 1939 m. Boras išrenkamas Danijos karališkosios akademijos prezidentu.
1912 metų rugpjūčio 1 d. vedė Margareta Norlung (Margrethe Norlung). Jų vaikai: Kristianas Alfredas (1916 m.), Hansas Henrikas (1918 m.), Erikas (1920 m.), Ogė Nilsas (1922 m.), Ernstas (1924 m.). Sūnus Ogė tapo labai garsiu fiziku; kaip ir tėvas, (1975 m.) apdovanotas Nobelio premija.
Senatvė, mirtis ir palikimas
1941 metais, vokiečių okupacijos Antrojo pasaulinio karo metu, V. Heisenbergas aplankė Borą Kopenhagoje. 1943 metais rugsėjo 30 dieną Boras, gelbėdamasis nuo vokiečių policijos arešto ir išsiuntimo į Vokietiją, pabėgo į Švediją, o vėliau atvyko į Londoną.
Vėliau N. Boras JAV, slaptoje laboratorijoje Naujosios Meksikos valstijoje, dirbo Manheteno projekte, kur, pasak Ričardo Feinmano, saugumo sumetimais buvo žinomas kaip Nichol Baker. N. Boro vaidmuo projekte buvo svarbus. Čia jis buvo vertinamas kaip konsultantas ir „tėvas nuodėmklausys“. Buvo susirūpinęs dėl branduolinių lenktynių: „Štai kodėl išvykau į Ameriką: jiems nereikėjo mano pagalbos atominei bombai sukurti“.
Boras tikėjo, kad branduolinės paslaptys turi būti atskleistos tarptautinei mokslo bendruomenei. Po susitikimo su Boru J. Robertas Openheimeris patarė Borui aplankyti prezidentą Frankliną Ruzveltą ir įtikintį jį, jog Manheteno projekte turi dalyvauti Rusija, tikintis paspartinti jo rezultatus. Ruzveltas patarė Borui grįžti į Angliją ir bandyti laimėti britų pritarimą. Vinstonas Čerčilis nepritarė šiai idėjai.
Po karo Nilsas Boras grįžo į Kopenhagą ir propagavo taikų branduolinės energijos naudojimą. 1955 m. Boras Ženevos konferencijoje dėl atomo naudojimo taikiems tikslams pasakė įžanginę kalbą „Fizika ir žmonija“, rudenį išrenkamas Danijos taikaus atominės energijos naudojimo komisijos pirmininku. Jis mirė Kopenhagoje 1962 metais. Palaidotas Assistens Kirkegård, Kopenhagos Norebro rajone.
Nilso Boro garbei jo vardu pavadintas cheminis elementas boris. Mokslininko atminimas įamžintas 500 Danijos kronų banknote. 1965 metais, 3 metais po Boro mirties, fizikos institutas prie Kopenhagos universiteto pakeitė pavadinimą į Nilso Boro institutą.
Boro įnašas fizikos srityje
- Boro atomo modelis
- Elektrono orbitalinis kampinis momentas yra kvantinis dydis; L=nħ.
- Teorija, kad elektronai keliauja diskretinėmis orbitomis aplink branduolį, elemento cheminės savybės labai priklauso nuo elektronų skaičiaus kiekvienoje orbitoje.
- Idėja, kad elektronas galėtų kristi iš aukštesnės energijos orbitos į žemesnės energijos orbitą išspinduliuodamas fotoną (šviesos kvantą). Tai tapo kvantinės teorijos pagrindu.
- Daug dirbo, interpretuodamas kvantinę teoriją.
- Papildomumo principas: dalelių padėties ir greičio sąvokos papildo viena kitą ir gali būti taikomos tik apibrėžtame eksperimentiniame kontekste.
Kirkegoro įtaka Borui
Boras buvo susipažinęs su XIX amžiaus danų filosofo Soreno Kirkegoro (Søren Kierkegaard) darbais. 1909 metais Boras išsiuntė savo broliui gimtadienio dovanų Kirkegoro knygą „Gyvenimo kelio pakopos“. Kartu siunčiamame laiške Boras rašė: „Tai vienintelis dalykas, kurį turiu pasiųsti; bet nemanau, kad bus lengva rasti ką nors geresnio… Netgi manau, kad tai viena pačių žavingiausių knygų, kurias esu skaitęs.“ Boras mėgo Kirkegoro kalbą ir literatūrinį stilių, bet užsiminė, kad nesutinka su kai kuriomis jo idėjomis.
Ginčijamasi, ar Kirkegoras turėjo įtakos Boro filosofijai ir mokslui. argumentuoja, kad Kirkegoras turėjo minimalią įtaką Boro darbui, remdamasis Boro sakiniu apie nesutikimą su Kirkegoru. Tuo metu Jan Faye teigia priešingai, kad jis galėjo, nesutikdamas su teorijos turiniu, priimti jos bendrąją prielaidą ir struktūrą.
Šaltiniai
- KARAZIJA, Romualdas. Įžymūs fizikai ir jų atradimai. Kaunas: Šviesa, 2002, 164 p. ISBN 5-430-03260-3.
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nilsas Boras, Kas yra Nilsas Boras? Ką reiškia Nilsas Boras?
Kitos reiksmes Boras reiksmes Niels BohrGime 1885 m spalio 7 d Mire 1962 m lapkricio 18 d Veikla danu fizikas Sritis teorine fizikaOrganizacijos Kembridzo universitetas Kopenhagos universitetasAlma mater Kopenhagos universitetasZymus apdovanojimaiNobelio fizikos premija 1922 Vikiteka Niels BohrParasas Nilsas Boras dan Niels Bohr 1885 m spalio 7 d 1962 m lapkricio 18 d danu fizikas Daug prisidejo prie kvantines mechanikos teorijos vystymo BiografijaJaunyste Nilsas Boras gime Kopenhagoje 1885 metais Jo tevas Kristianas Boras Christian Bohr dirbo fiziologijos profesoriumi Kopenhagos universitete ir buvo Danijos mokslu akademijos nariu o motina Elena Adler Ellen Adler Bohr kilusi is pasiturincios sefardu zydu seimos zinomos tarp danu bankininku ir parlamentaru Boras turejo vyresniaja seserį Dzene ir jaunesnįjį brolį Harolda Haroldas Boras 1887 04 22 matematikas ir olimpinis futbolo zaidejas 1908 m Londonas zaide Danijos rinktines komandoje Nilsas Boras irgi buvo aistringas futbolo zaidejas abudu broliai suzaide daugybe macu uz Akademisk Boldklub 1903 metais N Boras baigia Hamelholmo mokykla ir įstoja į Kopenhagos universiteta 1907 metais Danijos karaliskoji akademija paskiria aukso medalį uz eksperimentinius skysciu pavirsiaus įtempimo tyrimus o 1909 metais gauna fizikos mokslu magistro laipsnį 1911 metais N Boras Kopenhagos universitete įgijo daktaro laipsnį apgynes disertacija kurioje buvo nagrinejamas elektronines teorijos panaudojimas metalu savybems aiskinti Tuo metu jis studijavo Mancesteris Jungtine Karalyste Ernesto Rezerfordo Ernest Rutherford laboratorijoje sioje laboratorijoje 1909 m ir buvo uzbaigtas eksperimentas kurio metu aiskiu aiskiausiai buvo įrodyta kad atomas turi branduolį 1912 metu balandį Boras pasiulo Atomo numerio desnio Izotopijos ir Radioaktyviuju poslinkiu desniu idejas Remdamasis Rezefordo teorijomis Boras 1913 metais paskelbe savo atomines strukturos modelį įvesdamas teiginį apie elektronus skriejancius aplink atomo branduolį ir kad chemines elementu savybes lemia elektronu kiekis kiekvienoje orbitoje Boras taip pat iskele ideja kad elektronas gali kristi is aukstesnes energijos orbitos į zemesnes energijos orbita isspinduliuodamas fotona sviesos kvanta Tai tapo pagrindu 1914 metu rudenį Boras uzima Mancesterio universiteto docento pareigas Brandus amzius Nilsas Boras ir Albertas Einsteinas diskutuoja apie kvantine teorija Paulo Ehrenfest o namuose Leidene 1925 metu gruodzio men 1916 metais Nilsas Boras tapo Kopenhagos universiteto profesoriumi vadovauja katedrai Po metu isrenkamas Danijos karaliskosios akademijos nariu o 1920 metais tampa naujai sukurto Teorines fizikos instituto direktoriumi oficialiai atidarytas 1921 03 3 d Imasi kvantiskai aiskinti Periodine elementu sistema 1922 metais Boras buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje uz atomu strukturos ir is ju sklindancios spinduliuotes tyrinejima XX a 3 4 desimtmeciais Boro institutas buvo teorines fizikos zidiniu ir dauguma zinomiausiu to meto pasaulio fizikos teoretiku praleido jame nemazai laiko 1927 metu vasarį Borui gimsta Papildomumo principo ideja daiktai gali buti atskirai analizuojami kaip turintys nesuderinamu savybiu Pavyzdziui fizikai remdamiesi butent siuo principu galop sutare kad sviesa yra banga ir daleliu srautas dvi akivaizdziai tarpusavyje nederancios savybes Boras taip pat rado filosofiniu pritaikymu savo originaliam principui Albertas Einsteinas labiau mego klasikines fizikos determinizma negu tikimybine Boro fizika prie kurios prisidejo Maksas Plankas ir pats Einsteinas Jis ir Boras turejo savu argumentu del sitos teorijos teisingumo Vienas zymiausiu Boro studentu buvo Verneris Heisenbergas Werner Heisenberg itin daug prisidejes prie kvantines teorijos pletros jis taip pat buvo vokieciu atomines bombos projekto vadovas 1932 m Borui kaip garbingiausiam Danijos pilieciui buvo paskirti kur jis apsigyveno su savo seima 1935 metais Boras pasiulo sudetinio branduolio ideja o po dveju metu paskelbiamas Boro Kalkaro Fricas Kalkaras darbas apie atomu branduoliu virsmus 1939 m Boras isrenkamas Danijos karaliskosios akademijos prezidentu 1912 metu rugpjucio 1 d vede Margareta Norlung Margrethe Norlung Ju vaikai Kristianas Alfredas 1916 m Hansas Henrikas 1918 m Erikas 1920 m Oge Nilsas 1922 m Ernstas 1924 m Sunus Oge tapo labai garsiu fiziku kaip ir tevas 1975 m apdovanotas Nobelio premija Senatve mirtis ir palikimas 1941 metais vokieciu okupacijos Antrojo pasaulinio karo metu V Heisenbergas aplanke Bora Kopenhagoje 1943 metais rugsejo 30 diena Boras gelbedamasis nuo vokieciu policijos aresto ir issiuntimo į Vokietija pabego į Svedija o veliau atvyko į Londona Veliau N Boras JAV slaptoje laboratorijoje Naujosios Meksikos valstijoje dirbo Manheteno projekte kur pasak Ricardo Feinmano saugumo sumetimais buvo zinomas kaip Nichol Baker N Boro vaidmuo projekte buvo svarbus Cia jis buvo vertinamas kaip konsultantas ir tevas nuodemklausys Buvo susirupines del branduoliniu lenktyniu Stai kodel isvykau į Amerika jiems nereikejo mano pagalbos atominei bombai sukurti Boras tikejo kad branduolines paslaptys turi buti atskleistos tarptautinei mokslo bendruomenei Po susitikimo su Boru J Robertas Openheimeris patare Borui aplankyti prezidenta Franklina Ruzvelta ir įtikintį jį jog Manheteno projekte turi dalyvauti Rusija tikintis paspartinti jo rezultatus Ruzveltas patare Borui grįzti į Anglija ir bandyti laimeti britu pritarima Vinstonas Cercilis nepritare siai idejai Po karo Nilsas Boras grįzo į Kopenhaga ir propagavo taiku branduolines energijos naudojima 1955 m Boras Zenevos konferencijoje del atomo naudojimo taikiems tikslams pasake įzangine kalba Fizika ir zmonija rudenį isrenkamas Danijos taikaus atomines energijos naudojimo komisijos pirmininku Jis mire Kopenhagoje 1962 metais Palaidotas Assistens Kirkegard Kopenhagos Norebro rajone Nilso Boro garbei jo vardu pavadintas cheminis elementas boris Mokslininko atminimas įamzintas 500 Danijos kronu banknote 1965 metais 3 metais po Boro mirties fizikos institutas prie Kopenhagos universiteto pakeite pavadinima į Nilso Boro instituta Boro įnasas fizikos srityjeBoro atomo modelis Elektrono orbitalinis kampinis momentas yra kvantinis dydis L nħ Teorija kad elektronai keliauja diskretinemis orbitomis aplink branduolį elemento chemines savybes labai priklauso nuo elektronu skaiciaus kiekvienoje orbitoje Ideja kad elektronas galetu kristi is aukstesnes energijos orbitos į zemesnes energijos orbita isspinduliuodamas fotona sviesos kvanta Tai tapo kvantines teorijos pagrindu Daug dirbo interpretuodamas kvantine teorija Papildomumo principas daleliu padeties ir greicio savokos papildo viena kita ir gali buti taikomos tik apibreztame eksperimentiniame kontekste Kirkegoro įtaka Borui Boras buvo susipazines su XIX amziaus danu filosofo Soreno Kirkegoro Soren Kierkegaard darbais 1909 metais Boras issiunte savo broliui gimtadienio dovanu Kirkegoro knyga Gyvenimo kelio pakopos Kartu siunciamame laiske Boras rase Tai vienintelis dalykas kurį turiu pasiusti bet nemanau kad bus lengva rasti ka nors geresnio Netgi manau kad tai viena paciu zavingiausiu knygu kurias esu skaites Boras mego Kirkegoro kalba ir literaturinį stiliu bet uzsimine kad nesutinka su kai kuriomis jo idejomis Gincijamasi ar Kirkegoras turejo įtakos Boro filosofijai ir mokslui argumentuoja kad Kirkegoras turejo minimalia įtaka Boro darbui remdamasis Boro sakiniu apie nesutikima su Kirkegoru Tuo metu Jan Faye teigia priesingai kad jis galejo nesutikdamas su teorijos turiniu priimti jos bendraja prielaida ir struktura SaltiniaiKARAZIJA Romualdas Įzymus fizikai ir ju atradimai Kaunas Sviesa 2002 164 p ISBN 5 430 03260 3 VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Niels Bohr