Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Jurgis Savickis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Jurgis Savickis | |
|---|---|
| Gimė | 1890 m. gegužės 4 d. Pagausančio dvaras, Ariogalos valsčius, Rusijos imperija |
| Mirė | 1952 m. gruodžio 22 d. (62 metai) , Ero departamentas, Langedokas-Rusijonas, Prancūzija |
| Sutuoktinis (-ė) | Ida Trakiner-Savickienė |
| Vaikai | Augustinas Savickis, Algirdas Savickis |
| Veikla | lietuvių diplomatas, rašytojas |
| Vikiteka | Jurgis Savickis |
Jurgis Savickis (1890 m. gegužės 4 d. Pagausančio dvaras, Ariogalos valsčius, Rusijos imperija – 1952 m. gruodžio 22 d. , Ero departamentas, Langedokas-Rusijonas, Prancūzija) – lietuvių diplomatas, rašytojas, lietuvių prozos modernintojas, artimas ekspresionizmui.
Biografija
Savickis buvo pirmasis vaikas šeimoje (be jo, dar gimė vienuolika vaikų, užaugo tik penki). Nors šeima nebuvo bajoriška, tačiau gyveno gana pasiturinčiai ir save laikė aukštesnio luomo žmonėmis. Gimnaziją lankė Maskvoje, kur gyveno pas dėdę. Dar gyvendamas Pagausantyje buvo susižadėjęs su kaimynų dukra , Antano Jokimo ir Zenono Jokimo seserimi. Planuota santuoka neįvyko dėl Jurgio pageidavimo sudaryti ne bažnytinę, o tiktai civilinę santuoką. Išsiskyrimas su Apolonija atspindėtas novelėje „Koketė“ iš apsakymų rinkinio „Šventadienio sonetai“.
1911 m. įstojo į aukštesniuosius žemės ūkio kursus Petrograde, bet po kelių mėnesių grįžo į Maskvą studijuoti dailės, taip pat pratęsė dailės mokslus Krokuvoje.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, įsitraukė į lietuvių pabėgėlių globos organizacijų veiklą ir 1915 m. buvo išsiųstas į Daniją. Ten dirbo Raudonajame Kryžiuje, kur rūpinosi lietuvių belaisviais, atsidūrusiais vokiečių užnugaryje. Dirbdamas sutiko savo būsima žmoną Idą, su ja susilaukė dviejų sūnų – Algirdo ir Augustino.
Kadangi mokėjo lenkų, rusų, prancūzų, danų ir švedų kalbas bei buvo visapusiškai išsilavinęs, po karo tapo besikuriančios Lietuvos valstybės diplomatu Skandinavijos šalyse. Nuo 1919 m. buvo oficialus Lietuvos atstovas Danijoje, vėliau Suomijoje. Nuo 1922 m. – Norvegijoje. Vis dėlto diplomato darbas neužgesino kūrybinės ugnies: 1922 m. Berlyne pasirodė pirmasis Savickio apsakymų rinkinys „Šventadienio sonetai“. Panaikinus atstovybę Kopenhagoje, dirbo Suomijoje iki 1927 m.
1927–1929 m. tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje Kaune, tuo pačiu metu vadovavo Valstybės teatrui. 1930–1937 m. vėl paskiriamas į diplomatinę tarnybą Skandinavijoje. 1937 m. perkeltas dirbti į Rygą. 1938 m. tapo Lietuvos atstovu Tautų Sąjungoje Ženevoje.
Su žmona atostogaudamas Pietų Prancūzijoje, Mentono apylinkėse, Rokbriuno vietovėje, rado didelę pušį, kuri jam priminė gimtinę. Ten nusipirko žemės sklypą ir pasistatė vilą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Savickis, netekęs diplomato darbo, toje viloje ir apsigyveno. Ją pavadino gimtojo miesto vardu – „Ariogala“. Namus pavertė tarsi muziejų: į medžius, tvoros nišas įkėlė medinių skulptūrų – rūpintojėlių, koplytėlių su Dievo Motina, kitų šventųjų. Namuose Lietuvą priminė brolio Antano padarytas ąžuolinis stalas, ant sienų kabantys Adomo Varno, Petro Kalpoko, Adomo Galdiko ir kitų garsių dailininkų paveikslai.
1952 m. ištiko insultas, tą pačią dieną mirė Mentono klinikose, palaidotas Rokbriuno kapinėse.
Kūryba
1910 m. parašė savo pirmąjį kūrinį – feljetoną „Dienos kančios“, kurį išspausdino laikraštyje „Lietuvos žinios“. Pasirašė Jurgio Rimošiaus slapyvardžiu (juo pasirinko senelės, tėvo motinos, mergautinę pavardę, didžiavosi iš jos paveldėta bajoriška kilme).
J. Savickis laikomas Vakarų Europos intelektualinės tradicijos atstovu bei priskiriamas prie lietuvių literatūros atnaujintojų kartos (Vincas Mykolaitis-Putinas, Kazys Binkis, Balys Sruoga ir kt.).
Jo prozoje nerasi „visažinio“ pasakotojo. Čia pasakotojo ir personažo mintys, požiūris dažnai susipina. J. Savickio požiūris į žmogaus prigimtį pesimistiškas, ironiškas. Atskleidžiamas prigimties dvilypumas, grėsmingumas. Tačiau rašytojo proza dėl to netampa niūri. Prigimties išdaigas atsveria šilti žmogiški ryšiai, grožio, meno, kultūros idealai.
Įvertinimas
- Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinas (1930 01 09)
- Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas (1928 05 15)
- Danijos Danebrogo I laipsnio ordinas (1937)
- Islandijos Sakalos I laipsnio ordinas (1932)
- Latvijos Trijų žvaigždžių I laipsnio ordinas (1938)
- Norvegijos Šv. Olafo I laipsnio ordinas (1938)
- Švedijos Poliarinės žvaigždės I laipsnio ordinas (1938)
Bibliografija
- Lysskaer (Aušra; straipsnių rinkinys). – Kopenhaga, 1919 (danų kalba).
- En rejse gennem Litauen (kelionė per Lietuvą; apybraiža). – Kopenhaga, E. Jespersens forl., 1919. – 80 p. (danų kalba)
- Šventadienio sonetai (novelės). – Berlynas, 1922. – 144 p.
- Ties aukštu sostu (novelės). – Kaunas, 1928. – 237 p.
- Atostogos (kelionės įspūdžiai) / Jurgis Rimošius. – Kaunas, 1928. – 146 p.
- Truputis Afrikos (kelionės įspūdžiai) / Jurgis Rimošius. – Malmė, Lundgrens Söners Boktryckeri, 1934. – 60 p.
- Kelionės (2 tomai) / Jurgis Rimošius. – Kaunas, 1938.
- Raudoni batukai (novelės). – Niujorkas, Gabija, 1951. – 134 p.
- Šventoji Lietuva (romanas). – Memingenas, Tremtis, 1952. – 248 p.
- Žemė dega (karo metų dienoraštis, 2 dalys) – Čikaga, Terra, 1956.
- Novelės. – Vilnius, Vaga, 1967. – 299 p.
- Ad astra (novelė). – Čikaga, 1970. – 16 p. – (Mažoji biblioteka).
- Raštai: šeši tomai. – Vilnius, Vaga, 1990:
- T.1: novelės. – 1990. – 510 p.
- T.2: apysaka, novelės. – 1991. – 262 p.
- T.3: kelionių apybraižos. – 1995. – 475 p.
- T.4: dienoraštis. – 1995. – 542 p.
- T.5: Laiškai. – 1998. – 748 p.
- Vasaros kaitros (novelės). – Vilnius, Baltos lankos, 1997. – 254 p. – (Skaitinių serija; 22).
Nuorodos
- Kilnios sielos aristokratas Archyvuota kopija 2016-04-18 iš Wayback Machine projekto. lzinios.lt
- Jan S. Krogh: Jurgio Savickio darbas ir gyvenimas Skandinavijoje (norvegų kalba)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jurgis Savickis, Kas yra Jurgis Savickis? Ką reiškia Jurgis Savickis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Jurgis SavickisGime 1890 m geguzes 4 d Pagausancio dvaras Ariogalos valscius Rusijos imperijaMire 1952 m gruodzio 22 d 62 metai Ero departamentas Langedokas Rusijonas PrancuzijaSutuoktinis e Ida Trakiner SavickieneVaikai Augustinas Savickis Algirdas SavickisVeikla lietuviu diplomatas rasytojasVikiteka Jurgis Savickis Jurgis Savickis 1890 m geguzes 4 d Pagausancio dvaras Ariogalos valscius Rusijos imperija 1952 m gruodzio 22 d Ero departamentas Langedokas Rusijonas Prancuzija lietuviu diplomatas rasytojas lietuviu prozos modernintojas artimas ekspresionizmui Grupele Antrosios Stokholmo konferencijos delegatu Sedi is kaires Dr Jonas Sliupas Felicija Bortkeviciene Juozas Tumas Vaizgantas Stovi is kaires Jurgis Savickis Martynas Ycas Jonas Aukstuolis Ignas Seinius Jurgis Alekna Stasys Silingas BiografijaSavickis buvo pirmasis vaikas seimoje be jo dar gime vienuolika vaiku uzaugo tik penki Nors seima nebuvo bajoriska taciau gyveno gana pasiturinciai ir save laike aukstesnio luomo zmonemis Gimnazija lanke Maskvoje kur gyveno pas dede Dar gyvendamas Pagausantyje buvo susizadejes su kaimynu dukra Antano Jokimo ir Zenono Jokimo seserimi Planuota santuoka neįvyko del Jurgio pageidavimo sudaryti ne baznytine o tiktai civiline santuoka Issiskyrimas su Apolonija atspindetas noveleje Kokete is apsakymu rinkinio Sventadienio sonetai 1911 m įstojo į aukstesniuosius zemes ukio kursus Petrograde bet po keliu menesiu grįzo į Maskva studijuoti dailes taip pat pratese dailes mokslus Krokuvoje Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui įsitrauke į lietuviu pabegeliu globos organizaciju veikla ir 1915 m buvo issiustas į Danija Ten dirbo Raudonajame Kryziuje kur rupinosi lietuviu belaisviais atsidurusiais vokieciu uznugaryje Dirbdamas sutiko savo busima zmona Ida su ja susilauke dvieju sunu Algirdo ir Augustino Jurgis Savickis Norvegijoje Kadangi mokejo lenku rusu prancuzu danu ir svedu kalbas bei buvo visapusiskai issilavines po karo tapo besikuriancios Lietuvos valstybes diplomatu Skandinavijos salyse Nuo 1919 m buvo oficialus Lietuvos atstovas Danijoje veliau Suomijoje Nuo 1922 m Norvegijoje Vis delto diplomato darbas neuzgesino kurybines ugnies 1922 m Berlyne pasirode pirmasis Savickio apsakymu rinkinys Sventadienio sonetai Panaikinus atstovybe Kopenhagoje dirbo Suomijoje iki 1927 m 1927 1929 m tarnavo Uzsienio reikalu ministerijoje Kaune tuo paciu metu vadovavo Valstybes teatrui 1930 1937 m vel paskiriamas į diplomatine tarnyba Skandinavijoje 1937 m perkeltas dirbti į Ryga 1938 m tapo Lietuvos atstovu Tautu Sajungoje Zenevoje Su zmona atostogaudamas Pietu Prancuzijoje Mentono apylinkese Rokbriuno vietoveje rado didele pusį kuri jam primine gimtine Ten nusipirko zemes sklypa ir pasistate vila Sovietu Sajungai okupavus Lietuva Savickis netekes diplomato darbo toje viloje ir apsigyveno Ja pavadino gimtojo miesto vardu Ariogala Namus paverte tarsi muzieju į medzius tvoros nisas įkele mediniu skulpturu rupintojeliu koplyteliu su Dievo Motina kitu sventuju Namuose Lietuva primine brolio Antano padarytas azuolinis stalas ant sienu kabantys Adomo Varno Petro Kalpoko Adomo Galdiko ir kitu garsiu dailininku paveikslai 1952 m istiko insultas ta pacia diena mire Mentono klinikose palaidotas Rokbriuno kapinese Kuryba1910 m parase savo pirmajį kurinį feljetona Dienos kancios kurį isspausdino laikrastyje Lietuvos zinios Pasirase Jurgio Rimosiaus slapyvardziu juo pasirinko seneles tevo motinos mergautine pavarde didziavosi is jos paveldeta bajoriska kilme J Savickis laikomas Vakaru Europos intelektualines tradicijos atstovu bei priskiriamas prie lietuviu literaturos atnaujintoju kartos Vincas Mykolaitis Putinas Kazys Binkis Balys Sruoga ir kt Jo prozoje nerasi visazinio pasakotojo Cia pasakotojo ir personazo mintys poziuris daznai susipina J Savickio poziuris į zmogaus prigimtį pesimistiskas ironiskas Atskleidziamas prigimties dvilypumas gresmingumas Taciau rasytojo proza del to netampa niuri Prigimties isdaigas atsveria silti zmogiski rysiai grozio meno kulturos idealai ĮvertinimasDidziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino II laipsnio ordinas 1930 01 09 Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino III laipsnio ordinas 1928 05 15 Danijos Danebrogo I laipsnio ordinas 1937 Islandijos Sakalos I laipsnio ordinas 1932 Latvijos Triju zvaigzdziu I laipsnio ordinas 1938 Norvegijos Sv Olafo I laipsnio ordinas 1938 Svedijos Poliarines zvaigzdes I laipsnio ordinas 1938 BibliografijaLysskaer Ausra straipsniu rinkinys Kopenhaga 1919 danu kalba En rejse gennem Litauen kelione per Lietuva apybraiza Kopenhaga E Jespersens forl 1919 80 p danu kalba Sventadienio sonetai noveles Berlynas 1922 144 p Ties aukstu sostu noveles Kaunas 1928 237 p Atostogos keliones įspudziai Jurgis Rimosius Kaunas 1928 146 p Truputis Afrikos keliones įspudziai Jurgis Rimosius Malme Lundgrens Soners Boktryckeri 1934 60 p Keliones 2 tomai Jurgis Rimosius Kaunas 1938 Raudoni batukai noveles Niujorkas Gabija 1951 134 p Sventoji Lietuva romanas Memingenas Tremtis 1952 248 p Zeme dega karo metu dienorastis 2 dalys Cikaga Terra 1956 Noveles Vilnius Vaga 1967 299 p Ad astra novele Cikaga 1970 16 p Mazoji biblioteka Rastai sesi tomai Vilnius Vaga 1990 T 1 noveles 1990 510 p T 2 apysaka noveles 1991 262 p T 3 kelioniu apybraizos 1995 475 p T 4 dienorastis 1995 542 p T 5 Laiskai 1998 748 p Vasaros kaitros noveles Vilnius Baltos lankos 1997 254 p Skaitiniu serija 22 NuorodosKilnios sielos aristokratas Archyvuota kopija 2016 04 18 is Wayback Machine projekto lzinios lt Jan S Krogh Jurgio Savickio darbas ir gyvenimas Skandinavijoje norvegu kalba