Juozas LomanasGimė 1899 m rugsėjo 23 d Aukštuoliai Krinčino valsčiusMirė 1959 m vasario 7 d 59 metai Linkuva Pakruojo ra
Juozas Lomanas

Juozas Lomanas | |
---|---|
Gimė | 1899 m. rugsėjo 23 d. Aukštuoliai, Krinčino valsčius |
Mirė | 1959 m. vasario 7 d. (59 metai) Linkuva, Pakruojo rajonas |
Veikla | filosofas, teologas, kunigas, publicistas, vertėjas |
Alma mater | 1924 m. Lietuvos universitetas |
Juozas Lomanas (1899 m. rugsėjo 23 d. Aukštuoliai, Krinčino valsčius – 1959 m. vasario 7 d. Linkuva) – Lietuvos filosofas, teologas, kunigas.
Biografija
1923 m. baigė Kauno kunigų seminariją ir buvo įšventintas į kunigus. 1924 m. Lietuvos universitete (dabar VDU) baigė teologiją ir įgijo teologo specialybę. Nuo 1930 m. dirbdamas kapelionu Utenos gimnazijoje dėstė apologetiką (krikščionybės tiesų gynimas nuo kitų religijų), dogmatiką, teologiją ir lotynų kalbą. Mokiniams kapelionas pasakodavęs apie Europos sumodernėjimą, žmonių sumaterialėjimą. Jam čia dirbant, rekolekcijas vesdavo jo pakviesti kunigai – iš Šėtos kunigas Jurgis Tilvytis – Žalvarnis, iš Panevėžio – kunigas Alfonsas Lipniūnas. J. Lomanas rėmė ateitininkų veiklą ir dėl nesutarimų su tuometine taryba. 1931 m. balandžio 13 d. buvo atleistas iš pareigų. 1933–1935 m. J. Lomanas kunigavo Grūžiuose, o 1936–1939 m.– Sudeikiuose.
1944–1950 m. klebonavo Pasvalyje. 1952 m. liepos 22 d. buvo suimtas ir išvežtas į Sibirą dėl to, kad buvo ramaus būdo, nesikišo į politinius dalykus ir buvo knygos ir plunksnos žmogus. 1956 m., peržiūrėjus bylas, buvo atleistas nuo tolesnio kalinimo, grįžo į Lietuvą. Čia vyskupas Kazimieras Paltarokas jį paskyrė dirbti altarista Linkuvoje, kur 1959 m. kovą J. Lomanas mirė. Palaidotas Vabalninko bažnyčios šventoriuje.
Asmenybė
Juozas Lomanas optimistiškai tikėjo katalikiškosios kultūros Renesansu, nes matė tikėjime tvirtą Bažnyčią, vedamą popiežiaus, kuri nebijo pasaulio ir nepasiduoda jo ideologijoms.
Didelį dėmesį skyrė krikščioniškajai kultūrai. Ją suprasdamas kaip Europos būties esminę dalį, jos dvasinį matmenį. Krikščionybės įtakos silpnėjimą traktavo kaip dvasinių orientyrų praradimą, grįžimą į prigimtinę gyvūnišką būklę.
Domėjosi žmogaus sielos, jo psichikos problemomis, įrodinėjo sielos nemirtingumą.
Mokslinė veikla
Tyrinėjo Europos dvasinę krizę, ją laikė visų žmogaus nelaimių priežastimi. Pabrėžė moderniųjų filosofinių idėjų neigiamą įtaką krikščioniškajai kultūrai. Krikščionybę suprato kaip Europos būties esminę dalį, jos dvasinį matmenį. Krikščionybės įtakos silpnėjimą traktavo kaip dvasinių orientyrų praradimą, grįžimą į prigimtinę gyvūnišką būklę. Nagrinėjo žmogaus psichikos problemas, įrodinėjo sielos nemirtingumą.
Savo filosofines žinias kunigas J. Lomanas panaudojo tikėjimui ginti, aktyviai bendradarbiaudamas katalikiškoje spaudoje.
1922 m. rašė apologetinius straipsnius „Draugijos“ žurnalui apie Kanto filosofiją „Kantizmas ir modernizmo pasaulėžiūra“.
1923 m. iš vokiečių kalbos į lietuvių išvertė prof. Fr. Savickio knygą „Gyvenimo prasmė“.
1929–1932 m. „Tiesos kelyje“ paskelbė straipsnių seriją „Quo vadis, modernioji Europa?“ („Kur eini, modernioji Europa?“) apie šiuolaikinės Vakarų civilizacijos krizę. 1932 m. šie straipsniai buvo išleisti atskira knyga.
1937 m. antroji autoriaus knyga „Sielos problema“, kurioje filosofiniu požiūriu ginamas sielos nemirtingumas, pateikiami įdomūs tų laikų metapsichikos tyrimų duomenys. Taip pat domimasi žmogaus sielos, jo psichikos problemomis. Straipsniai skelbti periodikoje.
Straipsniai
- , Knygos recenzija (apie Juozo Lomano , II laida, Kaunas: VšĮ „Laetitia“, 2005, 338 p., 1000 egz. ) // „Naujasis Židinys–Aidai“ 2005 birželis, Nr. 6, p. 286.
1-as šios knygos leidimas pasirodė 1932; Nerija Putinaitė ją išsamiai analizavo „Šiaurės Atėnų tremtiniuose“. Anuomet tai buvo pirma tokio masto knyga, skirta Europos dvasinės ir socialinės raidos rūpesčiams aptarti. Smalsu skaityti šiandien kiek naivoką, ne tik politinio korektiškumo, bet ir postmodernios patirties nepaliestą tekstą – pasirodo, diagnozės būta tikslios, bet nepasiteisino autoriaus viltys, kad krikščionybė vėl suklestės, o drauge su ja ir Europa.
- Iš Vyganto Vareikio (Klaipėdos universitetas) straipsnio „Holokausto prielaidos. Antisemitizmas Lietuvoje XIX a. – XX a. pirmoje pusėje“
Kunigo J. Lomano knygoje liberalios reformos po Prancūzijos revoliucijos (kuriomis pasinaudojo „Judo vaikai“) buvo siejamos su masonijos (t. y. žydijos) siekimu sunaikinti krikščioniškąsias vertybes ir Kristaus bažnyčią bei su masių skurdinimu („Žydija vadovauja pasaulio masonijai“). Žydai buvo kaltinami ir bolševikų revoliucijos Rusijoje organizavimu.
Trumpi knygų aprašymai
Tarpukario Lietuvos filosofas ir publicistas kunigas Juozas Lomanas knygoje „Quo vadis, modernioji Europa?“ („Kur eini, modernioji Europa?“) peržvelgia krikščioniškosios Europos susikūrimo ir jos nuosmukio istoriją, atskleisdamas pražūtingą moderniųjų filosofinių idėjų įtaką visai Vakarų civilizacijai. Joje aptariamos problemos šiandien, po 70 metų, yra dar aktualesnės. Europa pergyveno II pasaulinio karo audrą, komunizmo siautėjimą, klestinti neapykanta, pavydas, egoizmas, beprasmiškumas – tai įvykę po to, kai religija buvo pašalinta iš viešojo gyvenimo.
Antrojoje knygoje „Sielos problema“ yra daug pesimistinių gaidų apie sielos nemirtingumo falsifikavimą. Čia tyrinėjami sapnai, aiškiaregystės, antgamtiškos jėgos, pateikiami įdomūs tų laikų metapsichikos tyrimų duomenys.
Abi šios knygos išleistos kunigavimo mūsų krašte metais.
Anot Juozo Lomano, žmogaus kūryba gali būti vaisinga tik tuomet, kai kūrybos galios gauna naujų gaivinančių syvų iš viršžmogiškosios sferos. Išleidus iš akių svarbiausią kūrybos šaltinį ir galutinį gyvenimo tikslą Dievą, kas, aišku, yra ne pačioj individo prigimtyje, sustoja tikrosios pažangos procesas. Tada prasideda žmogaus asmenybės skilimas. Šitokios dvasios krizės tegalima išvengti tik tuomet, kai bus laikomasi visos buities šaltinio, Dievo, kuris užbrėžė žmogui kūrybos tikslą ir, svarbiausia, įkvėpė veikimo tvarką.
Bibliografija
- Quo vadis, modernioji Europa? 1932 m., 2005 m.
- Sielos problema, 1937 m.
Šaltiniai
- Saulės gimnazijos istorija Archyvuota kopija 2007-03-17 iš Wayback Machine projekto.
- Utenos enciklopedija Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- Fraternitas Sacerdotalis Sancti Pii Decimi, FSSPX. Apie autorių
- [1][neveikianti nuoroda]
- Juozas Lomanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 582 psl.
- [2] Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- [3]
- „Quo vadis modernioji Europa? Kaunas, 1932. P. 144.
- [4] Archyvuota kopija 2009-12-11 iš Wayback Machine projekto.
- [5]
Nuorodos
- http://www.saule.utena.lm.lt/istorija/saules_istorija.doc Archyvuota kopija 2007-03-17 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/lpersonos.htm Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=604&Itemid=65
- http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=589&Itemid=65
- http://www.europeana.eu/portal/record/09419/603F82060C7B1DEF27A503D816449B4700F3384F.html
- http://www.lkbkronika.lt/de/index.php?option=com_content&view=article&id=509:issue-no-65&catid=35:chronicles&Itemid=400[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Lomanas, Kas yra Juozas Lomanas? Ką reiškia Juozas Lomanas?
Juozas LomanasGime 1899 m rugsejo 23 d Aukstuoliai Krincino valsciusMire 1959 m vasario 7 d 59 metai Linkuva Pakruojo rajonasVeikla filosofas teologas kunigas publicistas vertejasAlma mater 1924 m Lietuvos universitetas Juozas Lomanas 1899 m rugsejo 23 d Aukstuoliai Krincino valscius 1959 m vasario 7 d Linkuva Lietuvos filosofas teologas kunigas Antkapinis paminklas Zarenu baznycios sventoriujeBiografija1923 m baige Kauno kunigu seminarija ir buvo įsventintas į kunigus 1924 m Lietuvos universitete dabar VDU baige teologija ir įgijo teologo specialybe Nuo 1930 m dirbdamas kapelionu Utenos gimnazijoje deste apologetika krikscionybes tiesu gynimas nuo kitu religiju dogmatika teologija ir lotynu kalba Mokiniams kapelionas pasakodaves apie Europos sumodernejima zmoniu sumaterialejima Jam cia dirbant rekolekcijas vesdavo jo pakviesti kunigai is Setos kunigas Jurgis Tilvytis Zalvarnis is Panevezio kunigas Alfonsas Lipniunas J Lomanas reme ateitininku veikla ir del nesutarimu su tuometine taryba 1931 m balandzio 13 d buvo atleistas is pareigu 1933 1935 m J Lomanas kunigavo Gruziuose o 1936 1939 m Sudeikiuose 1944 1950 m klebonavo Pasvalyje 1952 m liepos 22 d buvo suimtas ir isveztas į Sibira del to kad buvo ramaus budo nesikiso į politinius dalykus ir buvo knygos ir plunksnos zmogus 1956 m perziurejus bylas buvo atleistas nuo tolesnio kalinimo grįzo į Lietuva Cia vyskupas Kazimieras Paltarokas jį paskyre dirbti altarista Linkuvoje kur 1959 m kova J Lomanas mire Palaidotas Vabalninko baznycios sventoriuje AsmenybeJuozas Lomanas optimistiskai tikejo katalikiskosios kulturos Renesansu nes mate tikejime tvirta Baznycia vedama popieziaus kuri nebijo pasaulio ir nepasiduoda jo ideologijoms Didelį demesį skyre krikscioniskajai kulturai Ja suprasdamas kaip Europos buties esmine dalį jos dvasinį matmenį Krikscionybes įtakos silpnejima traktavo kaip dvasiniu orientyru praradima grįzima į prigimtine gyvuniska bukle Domejosi zmogaus sielos jo psichikos problemomis įrodinejo sielos nemirtinguma Moksline veiklaTyrinejo Europos dvasine krize ja laike visu zmogaus nelaimiu priezastimi Pabreze moderniuju filosofiniu ideju neigiama įtaka krikscioniskajai kulturai Krikscionybe suprato kaip Europos buties esmine dalį jos dvasinį matmenį Krikscionybes įtakos silpnejima traktavo kaip dvasiniu orientyru praradima grįzima į prigimtine gyvuniska bukle Nagrinejo zmogaus psichikos problemas įrodinejo sielos nemirtinguma Savo filosofines zinias kunigas J Lomanas panaudojo tikejimui ginti aktyviai bendradarbiaudamas katalikiskoje spaudoje 1922 m rase apologetinius straipsnius Draugijos zurnalui apie Kanto filosofija Kantizmas ir modernizmo pasauleziura 1923 m is vokieciu kalbos į lietuviu isverte prof Fr Savickio knyga Gyvenimo prasme 1929 1932 m Tiesos kelyje paskelbe straipsniu serija Quo vadis modernioji Europa Kur eini modernioji Europa apie siuolaikines Vakaru civilizacijos krize 1932 m sie straipsniai buvo isleisti atskira knyga 1937 m antroji autoriaus knyga Sielos problema kurioje filosofiniu poziuriu ginamas sielos nemirtingumas pateikiami įdomus tu laiku metapsichikos tyrimu duomenys Taip pat domimasi zmogaus sielos jo psichikos problemomis Straipsniai skelbti periodikoje Straipsniai Knygos recenzija apie Juozo Lomano II laida Kaunas VsĮ Laetitia 2005 338 p 1000 egz Naujasis Zidinys Aidai 2005 birzelis Nr 6 p 286 1 as sios knygos leidimas pasirode 1932 Nerija Putinaite ja issamiai analizavo Siaures Atenu tremtiniuose Anuomet tai buvo pirma tokio masto knyga skirta Europos dvasines ir socialines raidos rupesciams aptarti Smalsu skaityti siandien kiek naivoka ne tik politinio korektiskumo bet ir postmodernios patirties nepaliesta teksta pasirodo diagnozes buta tikslios bet nepasiteisino autoriaus viltys kad krikscionybe vel suklestes o drauge su ja ir Europa Is Vyganto Vareikio Klaipedos universitetas straipsnio Holokausto prielaidos Antisemitizmas Lietuvoje XIX a XX a pirmoje puseje Kunigo J Lomano knygoje liberalios reformos po Prancuzijos revoliucijos kuriomis pasinaudojo Judo vaikai buvo siejamos su masonijos t y zydijos siekimu sunaikinti krikscioniskasias vertybes ir Kristaus baznycia bei su masiu skurdinimu Zydija vadovauja pasaulio masonijai Zydai buvo kaltinami ir bolseviku revoliucijos Rusijoje organizavimu Trumpi knygu aprasymaiTarpukario Lietuvos filosofas ir publicistas kunigas Juozas Lomanas knygoje Quo vadis modernioji Europa Kur eini modernioji Europa perzvelgia krikscioniskosios Europos susikurimo ir jos nuosmukio istorija atskleisdamas prazutinga moderniuju filosofiniu ideju įtaka visai Vakaru civilizacijai Joje aptariamos problemos siandien po 70 metu yra dar aktualesnes Europa pergyveno II pasaulinio karo audra komunizmo siautejima klestinti neapykanta pavydas egoizmas beprasmiskumas tai įvyke po to kai religija buvo pasalinta is viesojo gyvenimo Antrojoje knygoje Sielos problema yra daug pesimistiniu gaidu apie sielos nemirtingumo falsifikavima Cia tyrinejami sapnai aiskiaregystes antgamtiskos jegos pateikiami įdomus tu laiku metapsichikos tyrimu duomenys Abi sios knygos isleistos kunigavimo musu kraste metais Anot Juozo Lomano zmogaus kuryba gali buti vaisinga tik tuomet kai kurybos galios gauna nauju gaivinanciu syvu is virszmogiskosios sferos Isleidus is akiu svarbiausia kurybos saltinį ir galutinį gyvenimo tiksla Dieva kas aisku yra ne pacioj individo prigimtyje sustoja tikrosios pazangos procesas Tada prasideda zmogaus asmenybes skilimas Sitokios dvasios krizes tegalima isvengti tik tuomet kai bus laikomasi visos buities saltinio Dievo kuris uzbreze zmogui kurybos tiksla ir svarbiausia įkvepe veikimo tvarka BibliografijaQuo vadis modernioji Europa 1932 m 2005 m Sielos problema 1937 m SaltiniaiSaules gimnazijos istorija Archyvuota kopija 2007 03 17 is Wayback Machine projekto Utenos enciklopedija Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto Fraternitas Sacerdotalis Sancti Pii Decimi FSSPX Apie autoriu 1 neveikianti nuoroda Juozas Lomanas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 582 psl 2 Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto 3 Quo vadis modernioji Europa Kaunas 1932 P 144 4 Archyvuota kopija 2009 12 11 is Wayback Machine projekto 5 Nuorodoshttp www saule utena lm lt istorija saules istorija doc Archyvuota kopija 2007 03 17 is Wayback Machine projekto http www utena on lt Utenos enciklopedija personos lpersonos htm Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto http www fsspx lt index php option com content amp task view amp id 604 amp Itemid 65 http www fsspx lt index php option com content amp task view amp id 589 amp Itemid 65 http www europeana eu portal record 09419 603F82060C7B1DEF27A503D816449B4700F3384F html http www lkbkronika lt de index php option com content amp view article amp id 509 issue no 65 amp catid 35 chronicles amp Itemid 400 neveikianti nuoroda