Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juozas BakšysGimė 1884 m rugsėjo 4 d Asmalai Kuktiškių valsčiusMirė 1925 m sausio 7 d 40 metų KaunasPalaidotas a Tėvai J
Juozas Bakšys
| Juozas Bakšys | |
|---|---|
| Gimė | 1884 m. rugsėjo 4 d. Asmalai, Kuktiškių valsčius |
| Mirė | 1925 m. sausio 7 d. (40 metų) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | |
| Tėvai | Jurgis ir Cecilija Bakšiai |
| Veikla | kunigas, visuomenės veikėjas |
| Išsilavinimas | teologijos mokslų daktaras |
| Alma mater | |
Juozas Bakšys (1884 m. rugsėjo 4 d. Asmalai, Kuktiškių valsčius, Utenos apskritis – 1925 m. sausio 7 d. Kaunas) – Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas.
Biografija
Be jo šeimoje augo dar dvi seserys ir brolis. Tėvai iš Asmalų sodžiaus prieš 1898 m. persikėlė į Suolelius (Utenos parapija), kuriuose įsigijo apie 50 ha žemės. Prieš 1908 m. tėvas nusipirko Paraudės vienkiemį su 12 ha žemės iš Žulių, o Raudžio ežerą (dokumente „Raudės“) – iš Pakalnio. Vienkiemis buvo senas, prie pat ežero, namas mažas. Tad, vėliau persikėlė gyventi į Uteną, kurioje nusipirko namą. Tėvas supirkinėjo ir pardavinėjo ūkius Suoleliuose, Paraudėje, nes Juozą ir kitą jaunesnį sūnų Joną (mirė Panevėžyje 1918 m. vasario 4 d. apsikrėtęs dėmėtąja šiltine) leido mokytis į kunigus, dukterys taip pat įgijo mokslo.
Juozas mokėsi Kuktiškių pradinėje mokykloje. Mokslas jam sekėsi gerai, todėl tėvai ryžosi ir toliau jį leisti mokytis. Nuvežtas į Švenčionis jis išlaikė egzaminus į antrąją miesto mokyklos klasę. Baigęs keturias klases, dvejus metus Vilniuje mokėsi privačiai. 1903 m. išlaikė stojamuosius egzaminus į Vilniaus dvasinę seminariją. Egzaminus išlaikė gerai, tačiau susirinko daug kandidatų, kuriems buvo atėjęs karinės prievolės atlikimo laikas, tad jam patarta vienerius metus palaukti ir pasimokyti lotynų kalbos. Grįžęs pas tėvus jiems padėjo ūkyje. 1904 m. įstojo į seminariją; čia besimokant pradėjo formuotis jo tautiškasis supratimas ir pažiūros. 1908 m. baigė Vilniaus dvasinę seminariją su pagyrimu ir buvo įšventintas į kunigus. Jam pasiūlyta tęsti studijas. Per vasarą pasimokęs vokiečių ir prancūzų kalbų, tais pačiais metais išvažiavo į Austriją. 1912 m. baigė ir įgijo teologijos daktaro laipsnį.
Kunigavimas Vilniuje 1913–1919 m.
1913–1916 m. Vilniaus Visų šventųjų bažnyčios vikaras ir lietuvių mokytojų kursų dėstytojas. Steigė lietuviškas organizacijas, rengė susirinkimus, vadovavo Vilniaus blaivininkams. Būdamas „Blaivybės“ draugijos pirmininkas, suorganizavo „Katalikų vyrų draugiją“, o 1916 m. spalio mėn. kartu su kitais kunigais įsteigė „Katalikų darbininkų draugiją“ ir prie jos labdaros valgyklą.
1914 m. Lietuvių laikinojo komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti, (vėliau – Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti) Centro komiteto narys, vicepirmininkas. 1916 m. sausio 14 d. Vilniuje išleido kalendorių 1916 metams „Vilniaus aidas“, kuris buvo išspausdintas 15 000 egz. tiražu. Spalvotą viršelį paruošė dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. 1916 m. liepos 18 d. vokiečių suimtas. Kartu suimti Jonas Vileišis, Antanas Smetona, Emilija Vileišienė, Jonas Basanavičius, Povilas Gaidelionis. Visi buvo tardomi dėl platinamų atsišaukimų prieš vokiečius. O 1916 m. gruodžio 2 d. vokiečių žandarų jis kartu su A. Smetona buvo suimtas Vilniaus geležinkelio stotyje, kai grįžo iš Kauno ir buvo kalinamas Lukiškių kalėjime. Tardytas dėl pasklidusių slaptų atsišaukimų, keliančių nepriklausomybės šūkius. 1917 m. balandžio 7 d. vyko susirinkimas dėl lietuviško laikraščio leidimo. Numatytas pavadinimas „Vilniaus aidas“, redakcija – A. Smetona, K. Šaulys, P. Bugailiškis, J. Bakšys, P. Klimas. Tik po didelių vargų 1917 rugsėjo 6 d. išleistas pirmas laikraščio „Lietuvos aidas“ numeris. Kun. J. Bakšys konfliktuodamas su vokiečių administracija dėl laikraščio leidimo net pateko į Lukiškių kalėjimą, kuriame praleido kelis mėnesius.
1917 m. gegužės 25 d. memorandume, kurį pasirašė 44 žymūs „visų Lietuvos lenkų politikos pakraipų“ atstovai, tarp jų ir Vilniaus vyskupijos administratorius , įteiktame Vokietijos reichskancleriui dr. von Bethman-Holvegui, reikalaujama, kad Lietuva su Lenkija sudarytų bendrą valstybę ir būtų neatskiriama jos dalis. O kai liepos 10 d. Vilniaus lietuvių veikėjai naujam Vokietijos kancleriui G. Michaeliui įteikė pasirašytą savo atsakymą – kontrmemorandumą, pabrėždami, kad lietuviai „negali kitaip sau vaizduotis savo ateities, kaip tik nepriklausomybės pavidalu“ ir „tas noras tapo nebeįveikiamas ir nebeišdildomas“, Vilniaus vyskupijos administratorius K. M. Michalkevičius J. Bakšį perkėlė dirbti į Merkinę, kurį laiką – Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kunigas.
1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniaus konferencijos dalyvis. 1919 m. Raudonosios armijos kariams užėmus Vilnių, vasario 1 d. J. Bakšys slapta, persirengęs civiliais rūbais, iš Vilniaus pabėgo, nes bolševikai jo ieškojo areštuoti ir išvežti į Rusiją kaip įkaitą.
Merkinėje 1919–1924 m.
Gyvendamas Merkinėje skatino jaunimą imtis ginklo ir stoti savanoriais į kovą dėl Lietuvos nepriklausomybės, savo autoritetu bei gyvu žodžiu ypač paveikdamas Dainavos krašto jaunimą. 1919 m. liepos 8 d. į Merkinę įsiveržė 160 lenkų kariuomenės raitelių, kurie vėliau pasitraukdami suėmė ir išsivarė į Varėną kunigus ir J. Bakšį. Merkiniškiai kreipėsi lietuvių karinę vadovybę, prašydami už juos suimti keletą įtariamų lenkų. Kai Merkinės lietuvių komendantas Br. Balčiūnas įsakė suimti 12 žymesnių Merkinės lenkomanų, pilsudskininkai liepos 10 d. kunigus paleido.
1921 m. paskirtas Žiežmarių vidurinės mokyklos kapelionu. Bet jau 1921 m. rugsėjo 19 d. jo iniciatyva Pradžios Mokslo Departamentas kreipėsi raštu į Merkinės valsčiaus valdybą, siūlydamas Merkinėje steigti vidurinę mokyklą su sąlyga, kad vietos savivaldybė duotų mokyklai būstą, kuro ir aptarnavimą. Nuo 1921 m. spalio 10 d. pirmasis Merkinės progimnazijos direktorius. 1922 m. mokyklą lankė jau 118 mokinių. 1923 m. rugsėjo 16 d. iš Merkinės valsčiaus valdybos buvo perimtas visas dviejų aukštų namas, kuriame, grįždamas iš Vilniaus į Varšuvą buvo apsistojęs, susirgo ir 1648 m. gegužės 20 d. mirė karalius Vladislovas IV Vaza. Per porą mėnesių apgriautas didelis mūrinis namas pavirto gražia ir erdvia vidurine mokykla. Buvo atliktas kapitalinis remontas, kiemas išvalytas, aptvertas bei apsodintas medeliais.
Per jį Lietuvos Respublikos Vyriausybė palaikė ryšius su Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių veikėjais, siuntė jiems finansinę paramą. Už tai 1924 m. gruodžio 17 d. lenkų nacionalistų peršautas, sunkiai sužeistas ir netrukus mirė.
Bendradarbiavo lietuvių spaudoje: 1909–1924 m. „Vienybėje“, 1913–1915 m. „Aušroje“ (1914 m. birželio – 1915 m. balandžio mėn. faktiškas šio laikraščio redaktorius).
Šaltiniai
- Gintaras Lučinskas. Kunigas Juozas Bakšys (1884–1925), Voruta, 2009-06-26[neveikianti nuoroda]
- Juozas Bakšys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 710 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Bakšys, Kas yra Juozas Bakšys? Ką reiškia Juozas Bakšys?
Juozas BaksysGime 1884 m rugsejo 4 d Asmalai Kuktiskiu valsciusMire 1925 m sausio 7 d 40 metu KaunasPalaidotas a Tevai Jurgis ir Cecilija BaksiaiVeikla kunigas visuomenes veikejasIssilavinimas teologijos mokslu daktarasAlma mater Juozas Baksys 1884 m rugsejo 4 d Asmalai Kuktiskiu valscius Utenos apskritis 1925 m sausio 7 d Kaunas Lietuvos kunigas visuomenes veikejas BiografijaBe jo seimoje augo dar dvi seserys ir brolis Tevai is Asmalu sodziaus pries 1898 m persikele į Suolelius Utenos parapija kuriuose įsigijo apie 50 ha zemes Pries 1908 m tevas nusipirko Paraudes vienkiemį su 12 ha zemes is Zuliu o Raudzio ezera dokumente Raudes is Pakalnio Vienkiemis buvo senas prie pat ezero namas mazas Tad veliau persikele gyventi į Utena kurioje nusipirko nama Tevas supirkinejo ir pardavinejo ukius Suoleliuose Paraudeje nes Juoza ir kita jaunesnį sunu Jona mire Panevezyje 1918 m vasario 4 d apsikretes demetaja siltine leido mokytis į kunigus dukterys taip pat įgijo mokslo Juozas mokesi Kuktiskiu pradineje mokykloje Mokslas jam sekesi gerai todel tevai ryzosi ir toliau jį leisti mokytis Nuveztas į Svencionis jis islaike egzaminus į antraja miesto mokyklos klase Baiges keturias klases dvejus metus Vilniuje mokesi privaciai 1903 m islaike stojamuosius egzaminus į Vilniaus dvasine seminarija Egzaminus islaike gerai taciau susirinko daug kandidatu kuriems buvo atejes karines prievoles atlikimo laikas tad jam patarta vienerius metus palaukti ir pasimokyti lotynu kalbos Grįzes pas tevus jiems padejo ukyje 1904 m įstojo į seminarija cia besimokant pradejo formuotis jo tautiskasis supratimas ir paziuros 1908 m baige Vilniaus dvasine seminarija su pagyrimu ir buvo įsventintas į kunigus Jam pasiulyta testi studijas Per vasara pasimokes vokieciu ir prancuzu kalbu tais paciais metais isvaziavo į Austrija 1912 m baige ir įgijo teologijos daktaro laipsnį Kunigavimas Vilniuje 1913 1919 m 1913 1916 m Vilniaus Visu sventuju baznycios vikaras ir lietuviu mokytoju kursu destytojas Steige lietuviskas organizacijas renge susirinkimus vadovavo Vilniaus blaivininkams Budamas Blaivybes draugijos pirmininkas suorganizavo Kataliku vyru draugija o 1916 m spalio men kartu su kitais kunigais įsteige Kataliku darbininku draugija ir prie jos labdaros valgykla 1914 m Lietuviu laikinojo komiteto nukentejusiems del karo selpti veliau Lietuviu draugija nukentejusiems del karo selpti Centro komiteto narys vicepirmininkas 1916 m sausio 14 d Vilniuje isleido kalendoriu 1916 metams Vilniaus aidas kuris buvo isspausdintas 15 000 egz tirazu Spalvota virselį paruose dailininkas Antanas Zmuidzinavicius 1916 m liepos 18 d vokieciu suimtas Kartu suimti Jonas Vileisis Antanas Smetona Emilija Vileisiene Jonas Basanavicius Povilas Gaidelionis Visi buvo tardomi del platinamu atsisaukimu pries vokiecius O 1916 m gruodzio 2 d vokieciu zandaru jis kartu su A Smetona buvo suimtas Vilniaus gelezinkelio stotyje kai grįzo is Kauno ir buvo kalinamas Lukiskiu kalejime Tardytas del pasklidusiu slaptu atsisaukimu kelianciu nepriklausomybes sukius 1917 m balandzio 7 d vyko susirinkimas del lietuvisko laikrascio leidimo Numatytas pavadinimas Vilniaus aidas redakcija A Smetona K Saulys P Bugailiskis J Baksys P Klimas Tik po dideliu vargu 1917 rugsejo 6 d isleistas pirmas laikrascio Lietuvos aidas numeris Kun J Baksys konfliktuodamas su vokieciu administracija del laikrascio leidimo net pateko į Lukiskiu kalejima kuriame praleido kelis menesius 1917 m geguzes 25 d memorandume kurį pasirase 44 zymus visu Lietuvos lenku politikos pakraipu atstovai tarp ju ir Vilniaus vyskupijos administratorius įteiktame Vokietijos reichskancleriui dr von Bethman Holvegui reikalaujama kad Lietuva su Lenkija sudarytu bendra valstybe ir butu neatskiriama jos dalis O kai liepos 10 d Vilniaus lietuviu veikejai naujam Vokietijos kancleriui G Michaeliui įteike pasirasyta savo atsakyma kontrmemoranduma pabrezdami kad lietuviai negali kitaip sau vaizduotis savo ateities kaip tik nepriklausomybes pavidalu ir tas noras tapo nebeįveikiamas ir nebeisdildomas Vilniaus vyskupijos administratorius K M Michalkevicius J Baksį perkele dirbti į Merkine kurį laika Merkines Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznycios kunigas 1917 m rugsejo 18 22 d Vilniaus konferencijos dalyvis 1919 m Raudonosios armijos kariams uzemus Vilniu vasario 1 d J Baksys slapta persirenges civiliais rubais is Vilniaus pabego nes bolsevikai jo ieskojo arestuoti ir isvezti į Rusija kaip įkaita Merkineje 1919 1924 m Gyvendamas Merkineje skatino jaunima imtis ginklo ir stoti savanoriais į kova del Lietuvos nepriklausomybes savo autoritetu bei gyvu zodziu ypac paveikdamas Dainavos krasto jaunima 1919 m liepos 8 d į Merkine įsiverze 160 lenku kariuomenes raiteliu kurie veliau pasitraukdami sueme ir issivare į Varena kunigus ir J Baksį Merkiniskiai kreipesi lietuviu karine vadovybe prasydami uz juos suimti keleta įtariamu lenku Kai Merkines lietuviu komendantas Br Balciunas įsake suimti 12 zymesniu Merkines lenkomanu pilsudskininkai liepos 10 d kunigus paleido 1921 m paskirtas Ziezmariu vidurines mokyklos kapelionu Bet jau 1921 m rugsejo 19 d jo iniciatyva Pradzios Mokslo Departamentas kreipesi rastu į Merkines valsciaus valdyba siulydamas Merkineje steigti vidurine mokykla su salyga kad vietos savivaldybe duotu mokyklai busta kuro ir aptarnavima Nuo 1921 m spalio 10 d pirmasis Merkines progimnazijos direktorius 1922 m mokykla lanke jau 118 mokiniu 1923 m rugsejo 16 d is Merkines valsciaus valdybos buvo perimtas visas dvieju aukstu namas kuriame grįzdamas is Vilniaus į Varsuva buvo apsistojes susirgo ir 1648 m geguzes 20 d mire karalius Vladislovas IV Vaza Per pora menesiu apgriautas didelis murinis namas pavirto grazia ir erdvia vidurine mokykla Buvo atliktas kapitalinis remontas kiemas isvalytas aptvertas bei apsodintas medeliais Per jį Lietuvos Respublikos Vyriausybe palaike rysius su Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuviu veikejais siunte jiems finansine parama Uz tai 1924 m gruodzio 17 d lenku nacionalistu persautas sunkiai suzeistas ir netrukus mire Bendradarbiavo lietuviu spaudoje 1909 1924 m Vienybeje 1913 1915 m Ausroje 1914 m birzelio 1915 m balandzio men faktiskas sio laikrascio redaktorius SaltiniaiGintaras Lucinskas Kunigas Juozas Baksys 1884 1925 Voruta 2009 06 26 neveikianti nuoroda Juozas Baksys Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Mezas Nagurskiai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 710 psl