Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Jonas VailokaitisGimė 1886 m birželio 25 d Pikžirniai Sintautų valsčiusMirė 1944 m gruodžio 16 d 58 metai VokietijaPalai
Jonas Vailokaitis
| Jonas Vailokaitis | |
|---|---|
| Gimė | 1886 m. birželio 25 d. Pikžirniai, Sintautų valsčius |
| Mirė | 1944 m. gruodžio 16 d. (58 metai) , Vokietija |
| Palaidotas (-a) | Sintautų kapinėse |
| Tėvas | Motiejus Vailokaitis |
| Motina | Petronėlė Vailokaitienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Aleksandra Jurašaitytė |
| Vaikai | Danutė Vailokaitytė, Birutė Vailokaitytė, Ramutė-Rama Backer, Jonas Vailokaitis |
| Veikla | finansininkas, visuomenės bei politinis veikėjas |
| Partija | Lietuvos krikščionių demokratų partija |
| Alma mater | 1908 m. Peterburgo pramonės ir prekybos institutas |
| Vikiteka | Jonas Vailokaitis |
Jonas Vailokaitis (1886 m. birželio 25 d. Pikžirniuose, Sintautų valsčius, Naumiesčio apskritis – 1944 m. gruodžio 16 d. , Vokietija) – Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, finansininkas, visuomenės ir politinis veikėjas.
Biografija
Gimė gausioje ir turtingoje ūkininkų Motiejaus ir Petronėlės Vailokaičių šeimoje – tėvai turėjo 130 margų ūkį. Be Jono dar augo broliai Juozas, Pranas, Antanas ir Viktoras, seserys Ona, Agota ir Petronėlė. Kazys Grinius, Mykolas Biržiška manė, kad Vailokaičiai kilę iš mišrios lietuvių ir žydų šeimos, tai rodžiusi ir jų išvaizda. Vailokaičių pavardė reta, greičiausiai kilusi iš pravardės.
Savarankiškai pasirengęs, išlaikė gimnazijos baigimo egzaminus, įstojo į Peterburgo prekybos ir pramonės institutą. Jį baigęs, 1908 m. grįžo į Lietuvą. 1910 m. pradėjo dirbti Marijampolėje veikusioje ūkio draugijoje „Žagrė" buhalteriu. 1912 m. su vyresniuoju broliu Juozu ir kunigu Jonu Totoraičiu Kaune įkūrė „Brolių Vailokaičių bendrovę“, supirkdavusią ir vėliau lietuviams išsimokėtinai parduodavusią parceliuojamų dvarų žemę.
Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių valdžios suimtas, kalintas, po to ištremtas iš Kauno ir sekamas kaip politinis nusikaltėlis. Vėliau apsigyveno Vilniuje, įsitraukė į Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti veiklą, buvo jos maisto sekcijos narys. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Vilniaus konferencijoje, 125 balsais išrinktas į Lietuvos Tarybą (vienas jauniausių jos narių). 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. 1919 m. su broliu Juozu, Mykolu Krupavičiumi, Aleksandru Stulginskiu ir Juozu Žebrausku pradėjo kurti Lietuvos ūkininkų sąjungą. 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo atstovas.
Steigiamojo Seimo posėdžiuose J. Vailokaitis siūlė kurti „mūrinę Lietuvą“: atidaryti plytų ir čerpių įmones, taip naujakuriams sudarant sąlygas pasistatyti naujus pastatus. 1923 m. Jonas ir Juozas Vailokaičiai įsteigė AB „Palemonas“ – plytų ir čerpių gamybos bendrovę prie Palemono geležinkelio stoties, įkūrė kitas plytines Garliavoje, Gelgaudiškyje, Kybartuose, Kuršėnuose, Panevėžyje. Didžiausia, moderni, aukštos kokybės plytas gaminusi įmonė „Palemonas“ kasmet pagamindavo po 7-8 mln. plytų. Manoma, kad „Palemono“ plytomis pastatyta didesnioji Kauno mūrinių pastatų dalis.
Jo kartu su broliu įkurtos ir valdomos įmonės turėjo nemenką įtaką Lietuvos žemės ūkio, pramonės bei prekybos plėtrai, finansų raidai. 1919 m. vasario 16 d. J. Vailokaitis kartu su Aleksandru Stulginskiu, Andriumi Dubinsku ir Pijumi Grajausku įsteigė Lietuvos ūkio banką (vėliau oficialiai vadinosi „Ūkio banku“), buvo jo valdybos pirmininkas. Nuo 1922 m. tai didžiausias komercinis bankas, rimtas konkurentas užsienio kapitalo valdytiems bankams – Centraliniam žydų ir Lietuvos komercijos bankui. Bankas atidarė korespondentines sąskaitas Anglijoje, JAV, Šveicarijoje, Belgijoje ir kt., jo skyriai įsikūrė kone visose Lietuvos apskrityse. 1921 m. brolių Vailokaičių iniciatyva įsteigta draudimo akcinė bendrovė „Lietuva“. 1922–1926 m. ir 1928–1929 m. Lietuvos banko tarybos vicepirmininkas, 1926–1928 m. narys. 1925–1940 m. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys.
Ne vienoje verslo srityje Vailokaičiai buvo pradininkai, gerai matę Lietuvos ekonomikos perspektyvas ir nevengę rizikos. Jie pirmieji susirūpino šaldytuvų įranga, skerdyklų statyba, žemės ūkio gaminių eksportu, cukrinių runkelių auginimu ir kt. 1923 m. broliai Vailokaičiai įsteigė maisto produktų eksporto akcinę bendrovę „Maistas“, padėjo įkurti žemės ūkio kooperatyvų susivienijimą „Lietūkis“, buvo AB „Eksportas ir importas“, AB „Cukrus“ steigėjai ir dalininkai. Pastaroji įmonė laikoma cukraus gamybos Lietuvoje pradininke. Broliams priklausė tekstilės importo ir eksporto įmonė „Urmas“. Įsigijo žlungantį brolių Šmitų metalo gaminių fabriką Šančiuose ir jį reorganizavo į AB „Metalas“. Fabrikas pradėjo gaminti atsikuriančios šalies ūkiui reikalingus ketaus, aliuminio, vario, bronzos, žalvario liejinius, įvairias žemės ūkio mašinas bei jų dalis. Pagal 1938 m. turėtą kapitalą (7,5 mln. Lt) „Metalas“ buvo didžiausia privati įmonė Lietuvoje. „Metalo“ technikos vedėju dirbo žymus vadybos specialistas Vytautas Graičiūnas.
Juozas ir Jonas Vailokaičiai buvo daugelio gyvenamųjų namų, dvarų bei žemės sklypų savininkai, vadinami turtingiausiais žmonėmis ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Broliai apie 15% gautojo pelno skirdavo labdarai, studentijai šelpti. Vien tik 1924 m. „Ūkio bankas“ išdalino 150 000 Lt Lietuvos universiteto studentų stipendijoms. Kauno Aleksoto rajone padovanojo 16 ha sklypą būsimiems VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmams. 1927 m. J. Vailokaitis buvo vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų. 1936 m. Kauno šaulių rinktinei padovanojo automobilį, pinigais rėmė Lietuvos fizinio lavinimo sąjungą.
1919 m. sausio 25 d. Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčioje susituokė su fotografe Aleksandra Jurašaityte (1895–1957), juos palaimino sutuoktinio brolis kun. Juozas Vailokaitis. Užaugino 3 dukras ir sūnų. Prasidėjus sovietų okupacijai, 1940 m. liepos 3 d. pasitraukė į Vokietiją, su šeima kurį laiką gyveno Berlyne, po to persikėlė į Harco kalnų papėdėje esantį Blankenburgą. Dalyvavo Vokietijos lietuvių visuomeniniame gyvenime, padėjo kurti Lietuvos aktyvistų frontą, stengėsi padėti pabėgėliams iš Lietuvos. Buvo išrinktas Lietuvių sąjungos garbės teismo pirmininku. Karo pabaigos nesulaukė. Palaidotas Blankenburgo kapinėse. 1947 m. žmona su vaikais išvyko į JAV, gyveno Naujojo Džersio valstijoje.2007 m. rugpjūčio 18 d. Jono Vailokaičio palaikai perlaidoti Paštuvos kapinėse, šalia brolio Juozo kapo. Tėvai Petronėlė ir Motiejus Vailokaičiai palaidoti Sintautų kapinėse.
2000 m. išleistas pašto ženklas (dail. Jokūbas Zovė).
Šaltiniai
- 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 m. politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas / Algirdas Banevičius. – Vilnius, 1991. – 148 p.
- Regina Žepkaitė. Jonas Vailokaitis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 417
- „J. Vailokaičio tėviškės vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris!“. draugas.org. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-05-06.
- Perlaidoti signataro J. Vailokaičio palaikai, 2007-08-18
- „Jonas Vailokaitis (1886–1944)“. llks.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-12. Nuoroda tikrinta 2016-05-06.
- „2000 02 16 Serija „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS DIENA““. post.lt. Suarchyvuotas originalas 2012-09-14. Nuoroda tikrinta 2013-03-13.
Literatūra
- Jonas Vailokaitis: gyvenimo ir veiklos bruožai / Vladas Terleckas. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2011. – 127 p.: iliustr. – ISBN 978–609-8039-14-6
Nuorodos
- Jonas VAILOKAITIS (1886–1944) | lrs.lt
- Ekonominės laisvės kūrėjas // Lietuvos žinios, 2012-12-21[neveikianti nuoroda]
- Daug nusipelnęs, labiausiai apšmeižtas signataras J. Vailokaitis, 2008-04-04 Archyvuota kopija 2016-03-10 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonas Vailokaitis, Kas yra Jonas Vailokaitis? Ką reiškia Jonas Vailokaitis?
Jonas VailokaitisGime 1886 m birzelio 25 d Pikzirniai Sintautu valsciusMire 1944 m gruodzio 16 d 58 metai VokietijaPalaidotas a Sintautu kapineseTevas Motiejus VailokaitisMotina Petronele VailokaitieneSutuoktinis e Aleksandra JurasaityteVaikai Danute Vailokaityte Birute Vailokaityte Ramute Rama Backer Jonas VailokaitisVeikla finansininkas visuomenes bei politinis veikejasPartija Lietuvos krikscioniu demokratu partijaAlma mater 1908 m Peterburgo pramones ir prekybos institutasVikiteka Jonas Vailokaitis Jonas Vailokaitis 1886 m birzelio 25 d Pikzirniuose Sintautu valscius Naumiescio apskritis 1944 m gruodzio 16 d Vokietija Lietuvos nepriklausomybes akto signataras finansininkas visuomenes ir politinis veikejas BiografijaGime gausioje ir turtingoje ukininku Motiejaus ir Petroneles Vailokaiciu seimoje tevai turejo 130 margu ukį Be Jono dar augo broliai Juozas Pranas Antanas ir Viktoras seserys Ona Agota ir Petronele Kazys Grinius Mykolas Birziska mane kad Vailokaiciai kile is misrios lietuviu ir zydu seimos tai rodziusi ir ju isvaizda Vailokaiciu pavarde reta greiciausiai kilusi is pravardes Savarankiskai pasirenges islaike gimnazijos baigimo egzaminus įstojo į Peterburgo prekybos ir pramones instituta Jį baiges 1908 m grįzo į Lietuva 1910 m pradejo dirbti Marijampoleje veikusioje ukio draugijoje Zagre buhalteriu 1912 m su vyresniuoju broliu Juozu ir kunigu Jonu Totoraiciu Kaune įkure Broliu Vailokaiciu bendrove supirkdavusia ir veliau lietuviams issimoketinai parduodavusia parceliuojamu dvaru zeme Pirmojo pasaulinio karo metais vokieciu valdzios suimtas kalintas po to istremtas is Kauno ir sekamas kaip politinis nusikaltelis Veliau apsigyveno Vilniuje įsitrauke į Lietuviu draugijos nukentejusiems nuo karo selpti veikla buvo jos maisto sekcijos narys 1917 m rugsejo 18 22 d dalyvavo Vilniaus konferencijoje 125 balsais isrinktas į Lietuvos Taryba vienas jauniausiu jos nariu 1918 m vasario 16 d kartu su kitais Tarybos nariais pasirase nepriklausomos Lietuvos valstybes atkurimo akta 1919 m su broliu Juozu Mykolu Krupaviciumi Aleksandru Stulginskiu ir Juozu Zebrausku pradejo kurti Lietuvos ukininku sajunga 1920 1922 m Steigiamojo Seimo atstovas Atminimo akmuo teviskeje PikzirniuoseLietuvos nepriklausomybes akto signatarai Jonas Vailokaitis antroje eileje antras is kaires Steigiamojo Seimo posedziuose J Vailokaitis siule kurti murine Lietuva atidaryti plytu ir cerpiu įmones taip naujakuriams sudarant salygas pasistatyti naujus pastatus 1923 m Jonas ir Juozas Vailokaiciai įsteige AB Palemonas plytu ir cerpiu gamybos bendrove prie Palemono gelezinkelio stoties įkure kitas plytines Garliavoje Gelgaudiskyje Kybartuose Kursenuose Panevezyje Didziausia moderni aukstos kokybes plytas gaminusi įmone Palemonas kasmet pagamindavo po 7 8 mln plytu Manoma kad Palemono plytomis pastatyta didesnioji Kauno muriniu pastatu dalis Jo kartu su broliu įkurtos ir valdomos įmones turejo nemenka įtaka Lietuvos zemes ukio pramones bei prekybos pletrai finansu raidai 1919 m vasario 16 d J Vailokaitis kartu su Aleksandru Stulginskiu Andriumi Dubinsku ir Pijumi Grajausku įsteige Lietuvos ukio banka veliau oficialiai vadinosi ukio banku buvo jo valdybos pirmininkas Nuo 1922 m tai didziausias komercinis bankas rimtas konkurentas uzsienio kapitalo valdytiems bankams Centraliniam zydu ir Lietuvos komercijos bankui Bankas atidare korespondentines saskaitas Anglijoje JAV Sveicarijoje Belgijoje ir kt jo skyriai įsikure kone visose Lietuvos apskrityse 1921 m broliu Vailokaiciu iniciatyva įsteigta draudimo akcine bendrove Lietuva 1922 1926 m ir 1928 1929 m Lietuvos banko tarybos vicepirmininkas 1926 1928 m narys 1925 1940 m Prekybos pramones ir amatu rumu narys Ne vienoje verslo srityje Vailokaiciai buvo pradininkai gerai mate Lietuvos ekonomikos perspektyvas ir nevenge rizikos Jie pirmieji susirupino saldytuvu įranga skerdyklu statyba zemes ukio gaminiu eksportu cukriniu runkeliu auginimu ir kt 1923 m broliai Vailokaiciai įsteige maisto produktu eksporto akcine bendrove Maistas padejo įkurti zemes ukio kooperatyvu susivienijima Lietukis buvo AB Eksportas ir importas AB Cukrus steigejai ir dalininkai Pastaroji įmone laikoma cukraus gamybos Lietuvoje pradininke Broliams priklause tekstiles importo ir eksporto įmone Urmas Įsigijo zlungantį broliu Smitu metalo gaminiu fabrika Sanciuose ir jį reorganizavo į AB Metalas Fabrikas pradejo gaminti atsikuriancios salies ukiui reikalingus ketaus aliuminio vario bronzos zalvario liejinius įvairias zemes ukio masinas bei ju dalis Pagal 1938 m tureta kapitala 7 5 mln Lt Metalas buvo didziausia privati įmone Lietuvoje Metalo technikos vedeju dirbo zymus vadybos specialistas Vytautas Graiciunas Nuotrauka Aleksandros ir Jono Vailokaiciu vestuviu 10 metu sukakties proga Kaunas 1929 mAleksandra Vailokaitiene Jurasaityte savo namo bute Vienybes a 8 Kaunas XX a 4 des Juozas ir Jonas Vailokaiciai buvo daugelio gyvenamuju namu dvaru bei zemes sklypu savininkai vadinami turtingiausiais zmonemis ne tik Kaune bet ir visoje Lietuvoje Broliai apie 15 gautojo pelno skirdavo labdarai studentijai selpti Vien tik 1924 m ukio bankas isdalino 150 000 Lt Lietuvos universiteto studentu stipendijoms Kauno Aleksoto rajone padovanojo 16 ha sklypa busimiems VDU Fizikos ir chemijos instituto rumams 1927 m J Vailokaitis buvo vienas Lietuvos aeroklubo steigeju 1936 m Kauno sauliu rinktinei padovanojo automobilį pinigais reme Lietuvos fizinio lavinimo sajunga Akcines bendroves Maistas mesos apdirbimo fabrikas Siauliuose apie 1936 m 1919 m sausio 25 d Vilniaus Sv Mykolo baznycioje susituoke su fotografe Aleksandra Jurasaityte 1895 1957 juos palaimino sutuoktinio brolis kun Juozas Vailokaitis Uzaugino 3 dukras ir sunu Prasidejus sovietu okupacijai 1940 m liepos 3 d pasitrauke į Vokietija su seima kurį laika gyveno Berlyne po to persikele į Harco kalnu papedeje esantį Blankenburga Dalyvavo Vokietijos lietuviu visuomeniniame gyvenime padejo kurti Lietuvos aktyvistu fronta stengesi padeti pabegeliams is Lietuvos Buvo isrinktas Lietuviu sajungos garbes teismo pirmininku Karo pabaigos nesulauke Palaidotas Blankenburgo kapinese 1947 m zmona su vaikais isvyko į JAV gyveno Naujojo Dzersio valstijoje 2007 m rugpjucio 18 d Jono Vailokaicio palaikai perlaidoti Pastuvos kapinese salia brolio Juozo kapo Tevai Petronele ir Motiejus Vailokaiciai palaidoti Sintautu kapinese 2000 m isleistas pasto zenklas dail Jokubas Zove Saltiniai111 Lietuvos valstybes 1918 1940 m politikos veikeju enciklopedinis zinynas Algirdas Banevicius Vilnius 1991 148 p Regina Zepkaite Jonas Vailokaitis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 417 J Vailokaicio teviskes vieta Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Uz kiekvieno didzio vyro didi moteris draugas org Suarchyvuota is originalo 2016 03 04 Nuoroda tikrinta 2016 05 06 Perlaidoti signataro J Vailokaicio palaikai 2007 08 18 Jonas Vailokaitis 1886 1944 llks lt Suarchyvuota is originalo 2016 03 12 Nuoroda tikrinta 2016 05 06 2000 02 16 Serija LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS DIENA post lt Suarchyvuotas originalas 2012 09 14 Nuoroda tikrinta 2013 03 13 LiteraturaJonas Vailokaitis gyvenimo ir veiklos bruozai Vladas Terleckas Vilnius Lietuvos nacionalinis muziejus 2011 127 p iliustr ISBN 978 609 8039 14 6NuorodosJonas VAILOKAITIS 1886 1944 lrs lt Ekonomines laisves kurejas Lietuvos zinios 2012 12 21 neveikianti nuoroda Daug nusipelnes labiausiai apsmeiztas signataras J Vailokaitis 2008 04 04 Archyvuota kopija 2016 03 10 is Wayback Machine projekto