Sergejus ProkofjevasSergejus Prokofjevas 1918 m Visas vardas Сергей Сергеевич ПрокофьевGimė 1891 m balandžio 27 d Sonciv
Sergejus Prokofjevas

Sergejus Prokofjevas | |
---|---|
Sergejus Prokofjevas 1918 m. | |
Visas vardas | Сергей Сергеевич Прокофьев |
Gimė | 1891 m. balandžio 27 d. Soncivka, Donecko sritis, Ukraina |
Mirė | 1953 m. kovo 5 d. (61 metai) Maskva, SSRS |
Palaidotas (-a) | Novodevičės kapinėse |
Tautybė | rusas |
Sutuoktinis (-ė) | Lina Prokofjev (Carolina Codina) Mira Mendelson |
Vaikai | Sviatoslavas, Olegas |
Veikla | kompozitorius, dirigentas, pianistas |
Sritis | opera, baletas, simfonija |
Alma mater | Sankt Peterburgo konservatorija |
Žymūs apdovanojimai | |
Stalino premija (6), Lenino premija, RTFSR liaudies artistas, Darbo raudonosios vėliavos ordinas, | |
Vikiteka | Sergejus Prokofjevas |
Sergejus Prokofjevas (Серге́й Серге́евич Проко́фьев; 1891 m. balandžio 23 d. Soncivkos kaime Rusijos imperijoje, dabar Donecko sritis, Ukraina – 1953 m. kovo 5 d.) – rusų kompozitorius. Kūrė simfonijas, operas, muziką kino filmams.
Biografija
Jis buvo gerai išsilavinęs. Mokėjo 3 užsienio kalbas, nuo vaikystės skambino fortepijonu. Pirmąsias muzikos teorijos ir harmonijos žinias gavęs iš R. Gliero, 1904 m. trylikametis Prokofjevas įstojo į Peterburgo konservatoriją. Čia mokėsi muzikos teorijos ir kompozicijos pas A. Liadovą ir N. Rimskį-Korsakovą.
1909 m. baigė kompozicijos klasę ir pas A. Jasipovą toliau studijavo fortepijoną. Tuo metu jis jau buvo parašęs nemažai kūrinių fortepijonui, kurių brandžiausias – I koncertas fortepijonui ir orkestrui – išgarsino Prokofjevo vardą. 1914 m., aukso medaliu užbaigęs fortepijono studijas, Prokofjevas išvyko į Londoną. Jaunasis kompozitorius Diagiliavo užsakymu parašė du baletus: „Ala ir Lolis“ ir „Sakmė apie juokdarį“.
Grižęs i Peterburgą, 1916 m. Prokofjevas sukuria operą „Lošėjas“, o kitų metų vasarą parašo „Klasikinę simfoniją“, fortepijoniniu pjesiu ciklą „Akimirkos“ ir I koncertą smuikui.
1918 m. pavasarį išvyko į koncertinę kelionę po Ameriką ir išbuvo užsienyje 15 metų. Ten daug koncertavo kaip pianistas ir dirigentas‚ tapo pasauline įžymybe. Amerikos ir Europos miestuose buvo statomos jo operos ir baletai, grojami simfoniniai kūriniai. Užsienyje parašė daug fortepijoninių pjesių, simfonijų.
1933 m. visam laikui grįžo į gimtąjį kraštą. Apsigyveno Maskvoje ir iškart įsijungė į aktyvią muzikinę veiklą. Tėvynėje Prokofjevas pirmiausia sukūrė baletą „Romeo ir Džiuljeta“. 1939 m. Stalino šešiasdešimtmečio progą parašė kantatą „Zdravica“.
Paskutiniais gyvenimo mėnesiais Prokofjevas dar tobulino savo pamėgtus kūrinius – operą „Karas ir Taika“ ir baletą „Sakmė apie akmeninę gelę“. Paskutinės šio baleto natos buvo įrašytos į partitūrą kompozitoriaus mirties dieną – 1953 m. kovo 5 d. Kadangi Prokofjevas mirė tą pačią dieną, kaip ir Stalinas, jo laidotuvės buvo labai kuklios, o žinia apie jo mirtį išplatinta tik po kelių mėnesių. Nepaprastai gausus ir įvairus yra Prokofjevo kūrybinis palikimas. Jis parašė 8 operas: “Meilė trims apelsinams“, “Semjonas Kotka“, “Sužadėtuvės vienuolyne“,“Karas ir Taika“… 7 baletus: “Romeo ir Džiulijeta“ yra vienas populiariausių, 7 simfonijas, 10 instrumentinių koncertų, daugiau kaip 30 simfoninių siuitų ir vokalinių simfoninių kūrinių, 15 sonatų įvairiems instrumentams, instrumentinių ansambliu, daugybę pjesių fortepijonui, romansų ir muzikos kino filmams bei dramos spektakliams. Dauguma tų kūrinių skamba pasaulio scenose.
Sergejaus Prokofjevo kūryba aprėpia beveik visus muzikos žanrus, tarp kurių ypač svarbi muzika teatrui. Sergejaus Prokofjevo muzikos stiliui būdinga intensyvi raida, kuri atspindėjo įvairias XX amžiaus meno kryptis, tarp jų svarbiausia – neoklasicizmas, kurio raiška buvo labai individuali. Kūrybos kelią pradėjo maištingu protestu prieš akademiškumą, simbolistines impresionistiškas tendencijas – tuo buvo artimas J. Stravinskiui, P. Hindemitui, B. Bartokui.
Muzikai būdinga optimizmas, valingumas, veržli energija. Vengiama tiesioginio etnografiškumo, buitiškumo. Ypač svarbi ryškiai akcentuota ritmika. Melodija individuali, charakteringa. Rašė tonalią muziką, praplėtė mažoro-minoro sistemą, iki 12 garsų chromatinės tonacijos, vartojo polidermiškumą polifoniškumą. Operose ir vokalinėje kamerinėje muzikoje išplėtojo rečitatyvo techniką.
Nuorodos
- prokofiev.org
- Sergejaus Prokofjevo fondas Archyvuota kopija 2010-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- S. Prokofjevo kantata Stalino gimtadieniui Zdravica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sergejus Prokofjevas, Kas yra Sergejus Prokofjevas? Ką reiškia Sergejus Prokofjevas?
Sergejus ProkofjevasSergejus Prokofjevas 1918 m Visas vardas Sergej Sergeevich ProkofevGime 1891 m balandzio 27 d Soncivka Donecko sritis UkrainaMire 1953 m kovo 5 d 61 metai Maskva SSRSPalaidotas a Novodevices kapineseTautybe rusasSutuoktinis e Lina Prokofjev Carolina Codina Mira MendelsonVaikai Sviatoslavas OlegasVeikla kompozitorius dirigentas pianistasSritis opera baletas simfonijaAlma mater Sankt Peterburgo konservatorijaZymus apdovanojimaiStalino premija 6 Lenino premija RTFSR liaudies artistas Darbo raudonosios veliavos ordinas Vikiteka Sergejus Prokofjevas Sergejus Prokofjevas Serge j Serge evich Proko fev 1891 m balandzio 23 d Soncivkos kaime Rusijos imperijoje dabar Donecko sritis Ukraina 1953 m kovo 5 d rusu kompozitorius Kure simfonijas operas muzika kino filmams BiografijaSergejus Prokofjevas budamas 9 metu Jis buvo gerai issilavines Mokejo 3 uzsienio kalbas nuo vaikystes skambino fortepijonu Pirmasias muzikos teorijos ir harmonijos zinias gaves is R Gliero 1904 m trylikametis Prokofjevas įstojo į Peterburgo konservatorija Cia mokesi muzikos teorijos ir kompozicijos pas A Liadova ir N Rimskį Korsakova 1909 m baige kompozicijos klase ir pas A Jasipova toliau studijavo fortepijona Tuo metu jis jau buvo parases nemazai kuriniu fortepijonui kuriu brandziausias I koncertas fortepijonui ir orkestrui isgarsino Prokofjevo varda 1914 m aukso medaliu uzbaiges fortepijono studijas Prokofjevas isvyko į Londona Jaunasis kompozitorius Diagiliavo uzsakymu parase du baletus Ala ir Lolis ir Sakme apie juokdarį Grizes i Peterburga 1916 m Prokofjevas sukuria opera Losejas o kitu metu vasara paraso Klasikine simfonija fortepijoniniu pjesiu cikla Akimirkos ir I koncerta smuikui 1918 m pavasarį isvyko į koncertine kelione po Amerika ir isbuvo uzsienyje 15 metu Ten daug koncertavo kaip pianistas ir dirigentas tapo pasauline įzymybe Amerikos ir Europos miestuose buvo statomos jo operos ir baletai grojami simfoniniai kuriniai Uzsienyje parase daug fortepijoniniu pjesiu simfoniju 1933 m visam laikui grįzo į gimtajį krasta Apsigyveno Maskvoje ir iskart įsijunge į aktyvia muzikine veikla Tevyneje Prokofjevas pirmiausia sukure baleta Romeo ir Dziuljeta 1939 m Stalino sesiasdesimtmecio proga parase kantata Zdravica Paskutiniais gyvenimo menesiais Prokofjevas dar tobulino savo pamegtus kurinius opera Karas ir Taika ir baleta Sakme apie akmenine gele Paskutines sio baleto natos buvo įrasytos į partitura kompozitoriaus mirties diena 1953 m kovo 5 d Kadangi Prokofjevas mire ta pacia diena kaip ir Stalinas jo laidotuves buvo labai kuklios o zinia apie jo mirtį isplatinta tik po keliu menesiu Nepaprastai gausus ir įvairus yra Prokofjevo kurybinis palikimas Jis parase 8 operas Meile trims apelsinams Semjonas Kotka Suzadetuves vienuolyne Karas ir Taika 7 baletus Romeo ir Dziulijeta yra vienas populiariausiu 7 simfonijas 10 instrumentiniu koncertu daugiau kaip 30 simfoniniu siuitu ir vokaliniu simfoniniu kuriniu 15 sonatu įvairiems instrumentams instrumentiniu ansambliu daugybe pjesiu fortepijonui romansu ir muzikos kino filmams bei dramos spektakliams Dauguma tu kuriniu skamba pasaulio scenose Sergejaus Prokofjevo kuryba aprepia beveik visus muzikos zanrus tarp kuriu ypac svarbi muzika teatrui Sergejaus Prokofjevo muzikos stiliui budinga intensyvi raida kuri atspindejo įvairias XX amziaus meno kryptis tarp ju svarbiausia neoklasicizmas kurio raiska buvo labai individuali Kurybos kelia pradejo maistingu protestu pries akademiskuma simbolistines impresionistiskas tendencijas tuo buvo artimas J Stravinskiui P Hindemitui B Bartokui Muzikai budinga optimizmas valingumas verzli energija Vengiama tiesioginio etnografiskumo buitiskumo Ypac svarbi ryskiai akcentuota ritmika Melodija individuali charakteringa Rase tonalia muzika praplete mazoro minoro sistema iki 12 garsu chromatines tonacijos vartojo polidermiskuma polifoniskuma Operose ir vokalineje kamerineje muzikoje ispletojo recitatyvo technika Nuorodosprokofiev org Sergejaus Prokofjevo fondas Archyvuota kopija 2010 11 02 is Wayback Machine projekto S Prokofjevo kantata Stalino gimtadieniui Zdravica Sis straipsnis apie Rusijos asmenybe yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį