Teisutis MakačinasGimė 1938 m rugsėjo 5 d 86 metai KaunasTėvas Antanas MakačinasSutuoktinis ė Virgilija Regina Vaučeskai
Teisutis Makačinas

Teisutis Makačinas | |
---|---|
Gimė | 1938 m. rugsėjo 5 d. Kaunas |
Tėvas | Antanas Makačinas |
Sutuoktinis (-ė) | Virgilija Regina Vaučeskaitė-Makačinienė |
Vaikai | Virgilijus Antanas Makačinas |
LATGA prezidentas | |
Ėjo pareigas | 2012 m. – 2020 m. spalio 10 d. |
Veikla | kompozitorius, pedagogas |
Organizacijos | Lietuvos kompozitorių sąjunga |
Pareigos | Narys |
Alma mater | 1961 m. LSSR konservatorija |
Žymūs apdovanojimai | |
Teisutis Makačinas (g. 1938 m. rugsėjo 5 d. Kaune) – Lietuvos kompozitorius.
Populiarių kamerinių, simfoninių ir vokalinių kūrinių muzikos autorius.
Biografija
Išsilavinimas
1946–1947 m. mokėsi Vilniaus pradinėje mokykloje, 1947–1951 m. Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje, 1951–1956 m. Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje.
1951–1956 m. lankė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumą, 1961 m. baigė LSSR konservatorijos Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę.
Darbo partirtis
Nuo 1959 m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumo dėstytojas, 1973–2001 m. dirbo muzikos teorijos ir kompozicijos skyriaus vedėju. 1961–1967 m. dėstė ir LSSR konservatorijoje), nuo 1985 m. – muzikos teorijos katedros dėstytojas, docentas; nuo 1996 m. profesorius.
2012 m. išrinktas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) prezidentu. 2016 m. perrinktas antrąjai kadencijai.
Kūryba
„Teisutis Makačinas savo kūrybos stilių apibūdina kaip neoklasicizmo jungtį su bartokiška liaudies muzikos transformacija. Daugelyje Makačino kūrinių svarbios lietuvių liaudies muzikos intonacijos, nors autorius ir vengia tiesiogiai cituoti melodijas. Visai Makačino kūrybai būdingas linearinis pradas, polifoninis muzikinės minties plėtojimas, aiški struktūra ir griežta vidinė logika. Pastarojo dešimtmečio kūryboje stiprėja ir minimalizmo įtaka, pasireiškianti keleto paprastų motyvų dominavimu, jų kartojimu ir varijavimu. <…> Teisutis Makačinas taip pat yra sukūręs kūrinių orkestrui, kameriniams ansambliams, vokalui ir chorams, muzikos dramos spektakliams ir kino filmams. Kompozitorius itin daug rašo vargonams – penkios jo sonatos vargonams išsiskiria lakoniškumu ir savita tradicinių bei moderniųjų elementų samplaika. Pastaruoju metu jis itin pamėgęs styginių orkestro skambesį, nes styginiai instrumentai jam yra „gyviausi“, geriausiai atliepiantys atlikėjo pastangoms.“ – muzikologė Eglė Gudžinskaitė.
Makačinas sukūrė kūrinių orkestrui, tarp jų – simfonija styginiams (1985 m.), „Sinfonia giocosa“ (1990 m.), dvi simfonijetės (1994 m., „Pacem relinquo vobis“ 1998 m.), koncertas trimitui ir kameriniam orkestrui (1991 m.), koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui (2005 m.), simfonija „in H“ (2002 m.), simfonija koncertas trimitui, fliugelhornui ir dideliam pučiamųjų orkestrui (2004 m.), kantatų, tarp jų – „Pirčiupio pelenai“ (1960 m.), „Vilniui“ (1973 m.), „Saulės poema“ (1975 m.), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – kvintetas 5 akordeonams (1990 m.), „Senojo Vilniaus aidai“ 3 valtornoms (1993 m.), „Atspindys“ styginių kvartetui (1999 m.), „Arkada“ akordeonui ir styginių kvartetui (2008 m.), 3 siuitas fortepijonui (1963 m., 1968 m., „Piemenų žaidimai“ 1981 m.), „Sąsiuvinis“ fortepijonui, 5 haikus balsui ir kameriniam ansambliui (abu 2003 m.), kūrinių vargonams, tarp jų – 5 sonatos (1963 m., 1983 m., 1987 m., 1990 m., 1993 m.), „Lietuviškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Armėniškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Senasis sąsiuvinis“ (1995 m.), vokalinių ciklų („Rudens akvarelės“ 1962 m.), dainų, chorų, dramos, spektaklių, kino filmų muzikos. Instrumentavo Miko Petrausko operą „Birutė“ (1978 m.), Juozo Gruodžio, Moriso Ravelio kūrinių.
Plačiajajai auditorijai geriausiai žinomas kaip nepaprasto populiarumo sulaukusių estradinių dainų („Vėjas man pasakė“, „Berniukai“, „Sugrįžk, kol nevėlu“, „Pašauki“ ir daugelio kitų) autorius. Teisučio Makačino estradines dainas atliko Tomas Balčytis, , Vladas Daugintis, Aleksas Lemanas, Danutė Neimontaitė, Stasys Povilaitis ir kt.
Apdovanojimai ir įvertinimai
- 1967 m., 1969 m. .
- 2013 m. LR kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“
- 2018 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.
- 2019 m. M.A.M.A. apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus“.
Šaltiniai
- https://www.lks.lt/lt/nariai/kompozitoriai/
- DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIŲ APDOVANOJIMO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS IR MEDALIAIS VASARIO 16-OSIOS – LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS PROGA
- https://www.latga.lt/istorija.html Archyvuota kopija 2019-05-31 iš Wayback Machine projekto.
- ASOCIACIJOS LATGA TARYBOS PREZIDENTU PERRINKTAS TEISUTIS MAKAČINAS
- TEISUTIS MAKAČINAS
- Adeodatas Tauragis. Teisutis Makačinas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 680
- Adeodatas Tauragis. Teisutis Makačinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 74 psl.
- M.A.M.A karūnavo 2018-ųjų geriausius: triumfavo „G&G Sindikatas“ ir paslaptingasis Dynoro
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Teisutis Makačinas, Kas yra Teisutis Makačinas? Ką reiškia Teisutis Makačinas?
Teisutis MakacinasGime 1938 m rugsejo 5 d 86 metai KaunasTevas Antanas MakacinasSutuoktinis e Virgilija Regina Vauceskaite MakacinieneVaikai Virgilijus Antanas MakacinasLATGA prezidentasĖjo pareigas 2012 m 2020 m spalio 10 d Veikla kompozitorius pedagogasOrganizacijos Lietuvos kompozitoriu sajungaPareigos NarysAlma mater 1961 m LSSR konservatorijaZymus apdovanojimai Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 2018 Teisutis Makacinas g 1938 m rugsejo 5 d Kaune Lietuvos kompozitorius Populiariu kameriniu simfoniniu ir vokaliniu kuriniu muzikos autorius BiografijaIssilavinimas 1946 1947 m mokesi Vilniaus pradineje mokykloje 1947 1951 m Panevezio 1 ojoje vidurineje mokykloje 1951 1956 m Vilniaus 7 ojoje vidurineje mokykloje 1951 1956 m lanke Vilniaus Juozo Tallat Kelpsos muzikos technikuma 1961 m baige LSSR konservatorijos Juliaus Juzeliuno kompozicijos klase Darbo partirtis Nuo 1959 m Vilniaus Juozo Tallat Kelpsos muzikos technikumo destytojas 1973 2001 m dirbo muzikos teorijos ir kompozicijos skyriaus vedeju 1961 1967 m deste ir LSSR konservatorijoje nuo 1985 m muzikos teorijos katedros destytojas docentas nuo 1996 m profesorius 2012 m isrinktas Lietuvos autoriu teisiu gynimo asociacijos LATGA prezidentu 2016 m perrinktas antrajai kadencijai Kuryba Teisutis Makacinas savo kurybos stiliu apibudina kaip neoklasicizmo jungtį su bartokiska liaudies muzikos transformacija Daugelyje Makacino kuriniu svarbios lietuviu liaudies muzikos intonacijos nors autorius ir vengia tiesiogiai cituoti melodijas Visai Makacino kurybai budingas linearinis pradas polifoninis muzikines minties pletojimas aiski struktura ir griezta vidine logika Pastarojo desimtmecio kuryboje stipreja ir minimalizmo įtaka pasireiskianti keleto paprastu motyvu dominavimu ju kartojimu ir varijavimu lt gt Teisutis Makacinas taip pat yra sukures kuriniu orkestrui kameriniams ansambliams vokalui ir chorams muzikos dramos spektakliams ir kino filmams Kompozitorius itin daug raso vargonams penkios jo sonatos vargonams issiskiria lakoniskumu ir savita tradiciniu bei moderniuju elementu samplaika Pastaruoju metu jis itin pameges styginiu orkestro skambesį nes styginiai instrumentai jam yra gyviausi geriausiai atliepiantys atlikejo pastangoms muzikologe Egle Gudzinskaite Makacinas sukure kuriniu orkestrui tarp ju simfonija styginiams 1985 m Sinfonia giocosa 1990 m dvi simfonijetes 1994 m Pacem relinquo vobis 1998 m koncertas trimitui ir kameriniam orkestrui 1991 m koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui 2005 m simfonija in H 2002 m simfonija koncertas trimitui fliugelhornui ir dideliam puciamuju orkestrui 2004 m kantatu tarp ju Pirciupio pelenai 1960 m Vilniui 1973 m Saules poema 1975 m kameriniu instrumentiniu kuriniu tarp ju kvintetas 5 akordeonams 1990 m Senojo Vilniaus aidai 3 valtornoms 1993 m Atspindys styginiu kvartetui 1999 m Arkada akordeonui ir styginiu kvartetui 2008 m 3 siuitas fortepijonui 1963 m 1968 m Piemenu zaidimai 1981 m Sasiuvinis fortepijonui 5 haikus balsui ir kameriniam ansambliui abu 2003 m kuriniu vargonams tarp ju 5 sonatos 1963 m 1983 m 1987 m 1990 m 1993 m Lietuviskas sasiuvinis 1989 m Armeniskas sasiuvinis 1989 m Senasis sasiuvinis 1995 m vokaliniu ciklu Rudens akvareles 1962 m dainu choru dramos spektakliu kino filmu muzikos Instrumentavo Miko Petrausko opera Birute 1978 m Juozo Gruodzio Moriso Ravelio kuriniu Placiajajai auditorijai geriausiai zinomas kaip nepaprasto populiarumo sulaukusiu estradiniu dainu Vejas man pasake Berniukai Sugrįzk kol nevelu Pasauki ir daugelio kitu autorius Teisucio Makacino estradines dainas atliko Tomas Balcytis Vladas Daugintis Aleksas Lemanas Danute Neimontaite Stasys Povilaitis ir kt Apdovanojimai ir įvertinimai1967 m 1969 m 2013 m LR kulturos ministerijos garbes zenklas Nesk savo sviesa ir tikek 2018 m Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 2019 m M A M A apdovanojimas Uz gyvenimo nuopelnus Saltiniaihttps www lks lt lt nariai kompozitoriai DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UZSIENIO VALSTYBIŲ PILIECIŲ APDOVANOJIMO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS IR MEDALIAIS VASARIO 16 OSIOS LIETUVOS VALSTYBĖS ATKuRIMO DIENOS PROGA https www latga lt istorija html Archyvuota kopija 2019 05 31 is Wayback Machine projekto ASOCIACIJOS LATGA TARYBOS PREZIDENTU PERRINKTAS TEISUTIS MAKACINAS TEISUTIS MAKACINAS Adeodatas Tauragis Teisutis Makacinas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 2 Grudas Marveles Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1986 psl 680 Adeodatas Tauragis Teisutis Makacinas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 74 psl M A M A karunavo 2018 uju geriausius triumfavo G amp G Sindikatas ir paslaptingasis Dynoro