Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Johanas Laidoneris est Johan Laidoner rus Иван Яковлевич Лайдонер 1884 m vasario 12 d Viljandžio apskritis 1953 m kovo 1
Johanas Laidoneris
Johanas Laidoneris (est. Johan Laidoner, rus. Иван Яковлевич Лайдонер, 1884 m. vasario 12 d. , Viljandžio apskritis – 1953 m. kovo 13 d. Vladimiras, Rusija) – Estijos karinis, politinis ir valstybės veikėjas, generolas.
| Johanas Laidoneris est. Johan Laidoner rus. Иван Яковлевич Лайдонер | |
|---|---|
| Gimė | 1884 m. vasario 12 d. , Viljandžio apskritis |
| Mirė | 1953 m. kovo 13 d. (69 metai) Vladimiras, Rusija |
| Vaikai | Mikaelis |
| Veikla | Estijos karinis, politinis ir valstybės veikėjas, generolas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Johan Laidoner |
Biografija
Gimė neturtingoje valstiečių šeimoje. 1892–1894 m. mokėsi Viratsi pradžios mokykloje, 1895–1897 m. mokėsi Viratsi 1-oje valsčiaus mokykloje, 1900 m. baigė Viljandžio rusų gimnaziją. Nuo 1901 m. savanoriu tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės Kamos 110-ajame pėstininkų pulke Kaune. 1905 m. Vilniaus karo mokyklą baigė pirmuoju junkeriu, apdovanotas auksiniu laikrodžiu su valstybės herbu. Jaunasis podporučikas tarnybą tęsė Gruzijos mieste dislokuotame Jerevano 13-ame leibgvardijos grenadierių pulke, kurio garbės vadas buvo imperatorius Nikolajus II. Nuo 1908 m. rugpjūčio 9 d. poručikas, nuo 1912 m. rugpjūčio 9 d. štabskapitonas. 1911 m. vedė Peterburgo konservatorijos studentę iš Vilniaus Mariją Kruševską, jiems 1913 m. gimė sūnus Mikaelis. 1912 m. Sankt Peterburge baigė Imperatoriškąją . Paskirtas Kaukazo 1-ojo šaulių pulko kuopos vadu.
Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. 1914 m. kovojo Austrijos fronte Galicijoje. 1915 m. 21-osios pėstininkų divizijos štabo adjutantas, 1916 m. Vakarų fronto štabo žvalgybos skyriaus viršininko pavaduotojas, nuo 1916 m. rugpjūčio 15 d. papulkininkis. 1917 m. Rusijos imperijos kariuomenės divizijos štabo viršininkas.
Įvykus 1917 m. Vasario revoliucijai, Rusijos laikinoji vyriausybė pradėjo formuoti nacionalinius dalinius. J. Laidoneris paskirtas Estų divizijos vadu. 1917 m. gruodžio mėn. – 1918 m. vasario mėn. Estijos Pirmosios divizijos vadas, bolševikų atleistas dėl griežtos drausmės 5000 kareivių ir 1000 karininkų turėjusioje divizijoje. Kai Estiją užėmė Vokietijos kariuomenė, pasitraukė į Petrogradą. Grįžo, kai įvyko Vokietijos lapkričio revoliucija ir, pasitraukus vokiečių daliniams, savo invaziją pradėjo Raudonoji armija.
Per Estijos nepriklausomybės kovas nuo 1918 m. gruodžio 14 d. operatyvinio štabo viržininkas, nuo 1918 m. gruodžio 23 d. iki 1920 m. kovo mėn. vyriausiasis vadas. Jam pavyko per trumpą laiką vėl suburti estų karius ir mobilizuoti juos kovai su bolševikais. Nuo 1918 m. balandžio 4 d. pulkininkas, nuo 1919 m. sausio 20 d. generolas majoras, nuo 1920 m. kovo 26 d. generolas leitenantas. Jo vadovaujama Estijos kariuomenė sėkmingai kovojo su bolševikais ir jau 1919 m. vasario mėn. išstumti juos iš šalies teritorijos. Vėliau estai rėmė rusų generolo Nikolajaus Judeničiaus Šiaurės vakarų armijos veiksmus. 1920 m. vasario 2 d. su Sovietine Rusija buvo pasirašyta , kuria Rusija pripažino Estijos valstybės nepriklausomybę ir suverenumą. 1920 m. išėjo į atsargą.
1920 m. gruodžio mėn. Estijos I Valstybės susirinkimo atstovas.1924 m. gruodžio mėn. per Kominterno inspiruotą komunistų pučą, vėl trumpam paskirtas vyriausiuoju kariuomenės vadu. 1924–1929 m. vėl parlamento narys, atstovavo Agrarų susivienijimui. 1925 m. Vadovavo Tautų lygos komisijai, sprendusiai Turkijos ir Irano teritorinį ginčą.
Kilus grėsmei valdžioje įsitvirtinti fašistuojančiam vabsų judėjimui 1934 m. kovo 12 d. su ministru pirmininku įvykdė valstybės perversmą ir įvedė karinį valdymą. 1934–1940 m. vėl vyriausiasis kariuomenės vadas. 1939 m. generolas. Estiją okupavus TSRS kariuomenei 1940 m. birželio mėn. pašalintas iš pareigų, liepos mėn. ištremtas į Penzą. 1941 m. liepos 26 d. NKVD suimtas, laikytas Kirovo kalėjime. 1942 m. kovo mėn. tardymas buvo sustabdytas „iki ypatingojo potvarkio“. 1945–1952 m. laikytas Ivanovo kalėjime. 1952 m. balandžio 16 d. „už kontrrevoliucinę ir antitarybinę veiklą“ Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 m. kalėjimo su turto konfiskavimu. 1952 m. balandžio 30 d. pekeltas į Vladimiro kalėjimą.
Mirė kalėjime, bendrame kape Kunigaikščio Vladimiro kapinėse palaidotas ir tą pačią dieną miręs Lenkijos pasipriešinimo Antrojo pasaulinio karo metais vadovas . Tiksli kapo vieta nežinoma. Memorialinė lenta ant kapinių vartų atidengta 1999 m. vasario 12 d. pagal sutartį tarp Estijos ir Rusijos Federacijos. 2007 m. pavasarį atminimo lenta buvo išniekinta.
Įvertinimas
- 1912 m. III laipsnio ;
- 1915 m. Rusijos ginklas;
- 1938 m. Baltojo erelio ordinas;
- Lenkijos ;
- Estijos Laisvės kryžiaus ordinas už karinius nuopelnus;
- Laisvės kryžiaus ordinas už nuopelnus valstybei;
- Anglijos .
Nuorodos
Johano Laidonerio muziejus
Šaltiniai
- Johanas Laidoneris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 424 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Johanas Laidoneris, Kas yra Johanas Laidoneris? Ką reiškia Johanas Laidoneris?
Johanas Laidoneris est Johan Laidoner rus Ivan Yakovlevich Lajdoner 1884 m vasario 12 d Viljandzio apskritis 1953 m kovo 13 d Vladimiras Rusija Estijos karinis politinis ir valstybes veikejas generolas Johanas Laidoneris est Johan Laidoner rus Ivan Yakovlevich LajdonerGime 1884 m vasario 12 d Viljandzio apskritisMire 1953 m kovo 13 d 69 metai Vladimiras RusijaVaikai MikaelisVeikla Estijos karinis politinis ir valstybes veikejas generolasZymus apdovanojimaiBaltojo erelio ordinasVikiteka Johan LaidonerAtminimo lenta VilniujeBiografijaGime neturtingoje valstieciu seimoje 1892 1894 m mokesi Viratsi pradzios mokykloje 1895 1897 m mokesi Viratsi 1 oje valsciaus mokykloje 1900 m baige Viljandzio rusu gimnazija Nuo 1901 m savanoriu tarnavo Rusijos imperijos kariuomenes Kamos 110 ajame pestininku pulke Kaune 1905 m Vilniaus karo mokykla baige pirmuoju junkeriu apdovanotas auksiniu laikrodziu su valstybes herbu Jaunasis podporucikas tarnyba tese Gruzijos mieste dislokuotame Jerevano 13 ame leibgvardijos grenadieriu pulke kurio garbes vadas buvo imperatorius Nikolajus II Nuo 1908 m rugpjucio 9 d porucikas nuo 1912 m rugpjucio 9 d stabskapitonas 1911 m vede Peterburgo konservatorijos studente is Vilniaus Marija Krusevska jiems 1913 m gime sunus Mikaelis 1912 m Sankt Peterburge baige Imperatoriskaja Paskirtas Kaukazo 1 ojo sauliu pulko kuopos vadu Pirmojo pasaulinio karo dalyvis 1914 m kovojo Austrijos fronte Galicijoje 1915 m 21 osios pestininku divizijos stabo adjutantas 1916 m Vakaru fronto stabo zvalgybos skyriaus virsininko pavaduotojas nuo 1916 m rugpjucio 15 d papulkininkis 1917 m Rusijos imperijos kariuomenes divizijos stabo virsininkas Įvykus 1917 m Vasario revoliucijai Rusijos laikinoji vyriausybe pradejo formuoti nacionalinius dalinius J Laidoneris paskirtas Estu divizijos vadu 1917 m gruodzio men 1918 m vasario men Estijos Pirmosios divizijos vadas bolseviku atleistas del grieztos drausmes 5000 kareiviu ir 1000 karininku turejusioje divizijoje Kai Estija uzeme Vokietijos kariuomene pasitrauke į Petrograda Grįzo kai įvyko Vokietijos lapkricio revoliucija ir pasitraukus vokieciu daliniams savo invazija pradejo Raudonoji armija Per Estijos nepriklausomybes kovas nuo 1918 m gruodzio 14 d operatyvinio stabo virzininkas nuo 1918 m gruodzio 23 d iki 1920 m kovo men vyriausiasis vadas Jam pavyko per trumpa laika vel suburti estu karius ir mobilizuoti juos kovai su bolsevikais Nuo 1918 m balandzio 4 d pulkininkas nuo 1919 m sausio 20 d generolas majoras nuo 1920 m kovo 26 d generolas leitenantas Jo vadovaujama Estijos kariuomene sekmingai kovojo su bolsevikais ir jau 1919 m vasario men isstumti juos is salies teritorijos Veliau estai reme rusu generolo Nikolajaus Judeniciaus Siaures vakaru armijos veiksmus 1920 m vasario 2 d su Sovietine Rusija buvo pasirasyta kuria Rusija pripazino Estijos valstybes nepriklausomybe ir suverenuma 1920 m isejo į atsarga 1920 m gruodzio men Estijos I Valstybes susirinkimo atstovas 1924 m gruodzio men per Kominterno inspiruota komunistu puca vel trumpam paskirtas vyriausiuoju kariuomenes vadu 1924 1929 m vel parlamento narys atstovavo Agraru susivienijimui 1925 m Vadovavo Tautu lygos komisijai sprendusiai Turkijos ir Irano teritorinį ginca Kilus gresmei valdzioje įsitvirtinti fasistuojanciam vabsu judejimui 1934 m kovo 12 d su ministru pirmininku įvykde valstybes perversma ir įvede karinį valdyma 1934 1940 m vel vyriausiasis kariuomenes vadas 1939 m generolas Estija okupavus TSRS kariuomenei 1940 m birzelio men pasalintas is pareigu liepos men istremtas į Penza 1941 m liepos 26 d NKVD suimtas laikytas Kirovo kalejime 1942 m kovo men tardymas buvo sustabdytas iki ypatingojo potvarkio 1945 1952 m laikytas Ivanovo kalejime 1952 m balandzio 16 d uz kontrrevoliucine ir antitarybine veikla Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 m kalejimo su turto konfiskavimu 1952 m balandzio 30 d pekeltas į Vladimiro kalejima Mire kalejime bendrame kape Kunigaikscio Vladimiro kapinese palaidotas ir ta pacia diena mires Lenkijos pasipriesinimo Antrojo pasaulinio karo metais vadovas Tiksli kapo vieta nezinoma Memorialine lenta ant kapiniu vartu atidengta 1999 m vasario 12 d pagal sutartį tarp Estijos ir Rusijos Federacijos 2007 m pavasarį atminimo lenta buvo isniekinta Įvertinimas1912 m III laipsnio 1915 m Rusijos ginklas 1938 m Baltojo erelio ordinas Lenkijos Estijos Laisves kryziaus ordinas uz karinius nuopelnus Laisves kryziaus ordinas uz nuopelnus valstybei Anglijos NuorodosJohano Laidonerio muziejusSaltiniaiJohanas Laidoneris Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 424 psl