Dnipras 1776 1796 m ir 1802 1926 m Jekaterinoslavas 1796 1802 m Novorosijskas 1926 2016 m Dniepropetrovskas miestas piet
Jekaterinoslavas

Dnipras (1776–1796 m. ir 1802–1926 m. Jekaterinoslavas, 1796–1802 m. Novorosijskas, 1926–2016 m. Dniepropetrovskas) – miestas pietryčių Ukrainoje; srities centras.
Dnipras ukr. Дніпро | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Ukraina |
Sritis | Dniepropetrovsko sritis |
Įkūrimo data | 1776 m. |
Magdeburgo teisė nuo | 1783 m. |
Meras | Іван Куліченко |
Gyventojų | 980 948 |
Plotas | 409,718 km² |
Tankumas | 2 394 žm./km² |
Pašto kodas | 49000-489 |
Tel. kodas | +380-56 |
Tinklalapis | [1] |
Vikiteka | Dnipras |
Istorija
1776 m. miestą įkūrė rusas Grigorijus Potiomkinas ir carienės Jekaterinos Didžiosios garbei pavadino Jekaterinoslavu. Miesto teisės suteiktos 1783 m. Dabartiniu pavadinimu miestas žinomas nuo 2016 m. gegužės 19 dienos, kai Rada pakeitė pavadinimą.
1789 m. pastatyti klasicistiniai G. Potiomkino rūmai (archit. I. Starovas; perstatyti XIX a., vėliau sugriauti, atstatyti 1953 m.). XVIII a. pab. pastatytas gelumbės fabrikas. 1835 m. pastatytas Viešpaties Atsimainymo soboras (archit. A. Zacharovas). XIX a. pab.– XX a. pr. mieste iškilo eklektiniai pastatai.
1926 m. miestas pervadintas Dniepropetrovsku komunistų partijos lyderio garbei.
1932 m. pastačius ant Dniepro upės paskatino miesto pramonės augimą, kuris prasidėjo apie 1880 m. nutiesus geležinkelį. Antrojo pasaulinio karo metu (1941–1943) Dniepropetrovską okupavo vokiečiai. Iki 1991 m. dėl raketinės pramonės miestas buvo uždaras užsieniečiams.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Jekaterinoslave apsigyveno lietuvių karo pabėgėlių. Po 1917 m. Spalio perversmo ir Rusijos pilietinio karo dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą.
2016 m. gegužės 19 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada, siekdama panaikinti komunistinio režimo simbolius, pakeitė miesto pavadinimą iš Dniepropetrovsko į Dniprą.
Geografija
Miestas išsidėstęs abiejuose Dniepro upės krantuose.
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis.
Dniepropetrovsko klimatas | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
Aukščiausia °C | 11,5 (1971) | 17,5 (1990) | 24,1 (1983) | 28,4 (1975) | 35,1 (2007) | 36,6 (1954) | 38,0 (2002) | 40,1 (1930) | 36,5 (1994) | 30,6 (1952) | 23,6 (1932) | 13,7 (2000) | 40,1 (1930) |
Vid. temperatūra °C | −5,5 | −4,1 | 0,8 | 9,4 | 16,0 | 19,6 | 21,3 | 20,6 | 15,4 | 8,4 | 2,5 | −2,1 | 8,5 |
Žemiausia °C | −28,4 (1954) | −29,7 (1954) | −26,4 (1964) | −7,5 (1956) | −2,6 (1940) | 4,7 (1958) | 7,6 (1956) | 3,9 (1970) | −3,1 (1977) | −7,4 (1971) | −20,1 (1931) | −24,6 (1969) | −29,7 (1954) |
Krituliai mm | 45 | 36 | 34 | 38 | 46 | 59 | 56 | 37 | 36 | 32 | 42 | 52 | 513 |
Duomenys: Dniepropetrovsko klimatas 2009 01 16 |
Gyventojai
2007 m. mieste gyveno 1 080 846 gyventojų ir buvo trečias pagal gyventojų skaičių tarp visų Ukrainos miestų.
Demografinė raida tarp 1792 m. ir 2007 m. | |||||||||
1792 m. | 1863 m. | 1914 m. | 1920 m. | 1989 m.sur. | 1996 m. | 2006 m. | 2007 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2 194 | 20 000 | 211 100 | 189 000 | 1 178 000 | 1 147 000 | 1 025 044 | 1 039 000 | ||
|
Švietimas ir kultūra
Yra Ukrainos mokslų akademijos filialas. Dnipro universitetas (anksčiau – Dniepropetrovsko universitetas), įkurtas 1918 m., žemės ūkio universitetas, kasybos (įk. 1899 m.), metalurgijos (įk. 1930 m.) institutai. Veikia dailės ir istorijos muziejai, 5 teatrai, tarp jų operos ir baleto teatras, atidarytas 1974 m., filharmonija, Botanikos sodas.
Ekonomika
Didelis pramonės centras, mineralais gausiame regione. Gerai išvystytas geležinkelio ir vandens transportas, leidžiantis susisiekti su geležimi gausiu Krivoj Rogu Doneco baseine ir mangano kasyklomis Nikopolyje, yra upių uostas ir oro uostas. Dnipre išplėtota juodoji metalurgija, metalo apdirbimas, plieno, elektrovežių, metalurgijos ir kasybos įrangos, žemės ūkio mašinų, staklių, presų, radijo imtuvų gamyba, chemijos (kokso chemijos, padangų, plastikų, dažų, lakų, azoto trąšų, sintetinių dervų), siuvimo, trikotažo, avalynės, statybinių medžiagų, medžio apdirbimo, baldų, popieriaus, maisto (mėsos, alaus) pramonė.
Sportas
- FK Dnìpro (futbolas)
Miestai partneriai
Dnipras yra užmezgęs partnerystės ryšius su šiais miestais:
|
|
|
Šaltiniai
- Dniepropetrovskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 36 psl.
- Верховная рада переименовала Днепропетровск
- Dnipropetrovsk renamed Dnipro
- „Dniepropetrovsko klimatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2009-01-16.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jekaterinoslavas, Kas yra Jekaterinoslavas? Ką reiškia Jekaterinoslavas?
Dnipras 1776 1796 m ir 1802 1926 m Jekaterinoslavas 1796 1802 m Novorosijskas 1926 2016 m Dniepropetrovskas miestas pietryciu Ukrainoje srities centras Dnipras ukr Dnipro Dnipras48 27 00 s pl 34 59 00 r ilg 48 45000 s pl 34 98333 r ilg 48 45000 34 98333 Dnipras Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe UkrainaSritis Dniepropetrovsko sritisĮkurimo data 1776 m Magdeburgo teise nuo 1783 m Meras Ivan KulichenkoGyventoju 2021 01 01 m 980 948Plotas 409 718 km Tankumas 2021 01 01 m 2 394 zm km Pasto kodas 49000 489Tel kodas 380 56Tinklalapis 1 Vikiteka DniprasIstorija1776 m miesta įkure rusas Grigorijus Potiomkinas ir carienes Jekaterinos Didziosios garbei pavadino Jekaterinoslavu Miesto teises suteiktos 1783 m Dabartiniu pavadinimu miestas zinomas nuo 2016 m geguzes 19 dienos kai Rada pakeite pavadinima 1789 m pastatyti klasicistiniai G Potiomkino rumai archit I Starovas perstatyti XIX a veliau sugriauti atstatyti 1953 m XVIII a pab pastatytas gelumbes fabrikas 1835 m pastatytas Viespaties Atsimainymo soboras archit A Zacharovas XIX a pab XX a pr mieste iskilo eklektiniai pastatai 1926 m miestas pervadintas Dniepropetrovsku komunistu partijos lyderio garbei 1932 m pastacius ant Dniepro upes paskatino miesto pramones augima kuris prasidejo apie 1880 m nutiesus gelezinkelį Antrojo pasaulinio karo metu 1941 1943 Dniepropetrovska okupavo vokieciai Iki 1991 m del raketines pramones miestas buvo uzdaras uzsienieciams Per Pirmajį pasaulinį kara Jekaterinoslave apsigyveno lietuviu karo pabegeliu Po 1917 m Spalio perversmo ir Rusijos pilietinio karo dauguma lietuviu grįzo į Lietuva 2016 m geguzes 19 d Ukrainos Auksciausioji Rada siekdama panaikinti komunistinio rezimo simbolius pakeite miesto pavadinima is Dniepropetrovsko į Dnipra GeografijaMiestas issidestes abiejuose Dniepro upes krantuose Klimatas Klimatas vidutiniu platumu kontinentinis Dniepropetrovsko klimatas Menuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru MetinisAuksciausia C 11 5 1971 17 5 1990 24 1 1983 28 4 1975 35 1 2007 36 6 1954 38 0 2002 40 1 1930 36 5 1994 30 6 1952 23 6 1932 13 7 2000 40 1 1930 Vid temperatura C 5 5 4 1 0 8 9 4 16 0 19 6 21 3 20 6 15 4 8 4 2 5 2 1 8 5Zemiausia C 28 4 1954 29 7 1954 26 4 1964 7 5 1956 2 6 1940 4 7 1958 7 6 1956 3 9 1970 3 1 1977 7 4 1971 20 1 1931 24 6 1969 29 7 1954 Krituliai mm 45 36 34 38 46 59 56 37 36 32 42 52 513Duomenys Dniepropetrovsko klimatas 2009 01 16Gyventojai2007 m mieste gyveno 1 080 846 gyventoju ir buvo trecias pagal gyventoju skaiciu tarp visu Ukrainos miestu Demografine raida tarp 1792 m ir 2007 m 1792 m 1863 m 1914 m 1920 m 1989 m sur 1996 m 2006 m 2007 m 2 194 20 000 211 100 189 000 1 178 000 1 147 000 1 025 044 1 039 000Demografines raidos histogramaSvietimas ir kulturaSoboras Yra Ukrainos mokslu akademijos filialas Dnipro universitetas anksciau Dniepropetrovsko universitetas įkurtas 1918 m zemes ukio universitetas kasybos įk 1899 m metalurgijos įk 1930 m institutai Veikia dailes ir istorijos muziejai 5 teatrai tarp ju operos ir baleto teatras atidarytas 1974 m filharmonija Botanikos sodas EkonomikaDidelis pramones centras mineralais gausiame regione Gerai isvystytas gelezinkelio ir vandens transportas leidziantis susisiekti su gelezimi gausiu Krivoj Rogu Doneco baseine ir mangano kasyklomis Nikopolyje yra upiu uostas ir oro uostas Dnipre ispletota juodoji metalurgija metalo apdirbimas plieno elektroveziu metalurgijos ir kasybos įrangos zemes ukio masinu stakliu presu radijo imtuvu gamyba chemijos kokso chemijos padangu plastiku dazu laku azoto trasu sintetiniu dervu siuvimo trikotazo avalynes statybiniu medziagu medzio apdirbimo baldu popieriaus maisto mesos alaus pramone SportasFK Dnipro futbolas Miestai partneriaiDnipras yra uzmezges partnerystes rysius su siais miestais Herclija Izraelis Salonikai Graikija Sianas Kinija Taskentas Uzbekistanas Vilnius Lietuva Zilina SlovakijaSaltiniaiDniepropetrovskas Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 36 psl Verhovnaya rada pereimenovala Dnepropetrovsk Dnipropetrovsk renamed Dnipro Dniepropetrovsko klimatas anglu Nuoroda tikrinta 2009 01 16