Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Japonijos šventės
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Japonų šventės – labai gausios ir įvairios japonų tautos švenčiamos šventės. Čia liejasi vietinės ir kiniškos, valstybinės ir regioninės tradicijos. Tarp visų švenčių galima išskirti keletą pagrindinių grupių.
Valstybinės šventės
Tai nustatytos nedarbo dienos. Keletas jų susiję su tradicinėmis šventėmis, bet dauguma datų yra sugalvotos. Šios šventės turi salytį ir su imperatoriaus garbinimu: pvz., Žalumos diena yra senasis imperatoriaus Showa gimtadienis.
| Data | Šventės pavadinimas | Vertimas |
|---|---|---|
| Sausio 1 d. | Ganjitsu | Naujieji metai |
| Sausio 15 d. | Seijin-no-hi | Pilnametystės diena |
| Vasario 11 d. | Kenkoku kinenbi | Valstybės įkūrimo diena |
| Kovo 21 d. | Shunbun-no-hi | Pavasario lygiadienio diena |
| Balandžio 29 d. | Midori-no-hi | Žalumos diena |
| Gegužės 3 d. | Kempo kinenbi | Konstitucijos diena |
| Gegužės 5 d. | Kodomo-no-hi | Vaikų diena |
| Liepos 16 d. | Umi-no-hi | Jūros diena |
| Rugsėjo 17 d. | Keiro-no-hi | Pagarbos seneliams diena |
| Rugsėjo 23 d. | Shubun-nohi | Rudens lygiadienio diena |
| Spalio 10 d. | Taiiku-no-hi | Kūno kultūros diena |
| Lapkričio 3 d. | Bunka-no-hi | Kultūros diena |
| Lapkričio 23 d. | Kinro kansha-no-hi | Padėkos už darbą diena |
| Gruodžio 23 d. | Tenno tanjobi | Imperatoriaus gimtadienis |
Sekku
Ši švenčių grupė yra atėjusi iš Kinijos, ir joms būdingas glaudus ryšys su kalendoriumi: jos švenčiamos kas 2 mėnesius, ir diena atitinka mėnesio numerį. Tokiu būdu susidaro šie 5 sekku: Naujieji metai, Hinamatsuri, Koinobori, Tanabata ir Choyo.
Naujieji metai
Naujieji metai oshogatsu švenčiami 1 mėnesio 1 dieną. Tai yra svarbiausia metų šventė, ir su ja susiję labai daug tradicijų.
Naujųjų metų ciklas prasideda dar gerokai prieš šventę. Metų pabaigoje vyksta įvairios mugės, kur galima nusipirkti laimę nešančių daiktų. Tuo pačiu į šventyklas gražinami ir praėjusių metų amuletai, mat manoma, kad jie turi galios tik vienerius metus. Tarp tokių amuletų labai populiarios yra lėlės daruma bei savotiškos bambukinės puokštės kumade. Prieš Naujus metus namų įėjimai pasipuošia kompozicijomis iš pušų – kadomatsu, taip pat pastatomi džiovinti ryžių kukulaičiai – mochi, turto simbolis.
Naujųjų metų išvakarės omisoka praleidžiamos su šeima, valgant specifinius simbolinius valgius – oseči-riori, kurių gaminama tiek daug, kad užtektų bent iki sausio 4 d. Vakarienei prieš vidurnaktį dažniausiai valgoma toshikoshi-soba (labai ilgi grikiniai makaronai). Juos valgant linkima ilgo gyvenimo.
Prieš dvyliktą valandą yra tradicija eiti į budistinę šventyklą, kur vienuoliai atlieka metų pabaigos ritualus: gieda mantras ir 108 kartus muša varpą. Taip manoma, kad atsikratoma 108 blogybių (žmogiškų nuodėmių). Ši ceremonija vadinama joya-no-kane.
Dažniausiai tą pat naktį, po dvylikos, arba kaip galima greičiau, atliekama ir hatsumode – pirmasis apsilankymas šintoistinėje šventykloje, kur aukojami pinigai dievams. Perkamas omikuji – lapelis ištraukiamas burtų keliu, kuris nusako, kokie bus ateinantys metai. Vaikai tą rytą gauna otoshidama – vokelius su pinigais.
Naujųjų metų ciklas baigiasi sausio 15 dieną, kuomet sudeginami Naujųjų metų papuošimai, ir susmulkinamas bei suvalgomas ryžių kukulaitis mochi. Tai – kagami - biraki (veidrodžio sudaužymo) ceremonija.
Hinamatsuri
Hinamatsuri Japonijoje švenčiama trečio mėnesio trečią dieną (kovo 3 d.). Tai lėlių šventė, mergaičių diena (jap. hina 'lėlė' + matsuri 'šventė'). Tą dieną japonai mergaitėms dovanoja lėlytes, vaizduojančias imperatorius, penkis rūmų muzikantus ir tris patarnautojus. Paprastai visas lėles mergaitės surenka ne iš karto, nes šios lėlės gali kainuoti labai brangiai. Taip pat mergaitėms dovanojama daug saldainių, kurie būna trijų spalvų – raudoni, balti, žali. Yra „Hina Matsuri“ dainelė, skirta lėlių šventei.
Taip pat per šią šventę paprastai žydi persikų medžiai, todėl ši šventė dar vadinama persikų švente (jap. momo 'persikas').
Koinobori
Dar vadinama dango-no-sekku. Ši šventė švenčiama penkto mėnesio penktą dieną (gegužės 5 d.). Seniau ši šventė buvo skirta melstis už berniukų stiprybę. Dabar ji sutampa su valstybine vaikų švente (Kodomo-no-hi).
Svarbiausia šventės tradicija yra virš namo iškelti medžiaginius ar popierinius karpius. Pasak legendos, karpis yra labai stipri žuvis, kuri vienintelė iš visų sugeba užplaukti kriokliu aukštyn. Tokie karpiai tampa drakonais. Dėl to ir šventė vadinama koinobori (koi 'karpis' + noboru 'kilti').
Tanabata
Ši šventė švenčiama septinto mėnesio septintą dieną (liepos 7 d.). Ji susijusi su senovine kinų legenda apie jaučiaganio () ir audėjos (Vega) žvaigždynus. Šie du įsimylėjėliai yra išskirti dangaus upės ama-no-gawa (Paukščių tako, ir susitikti gali tik vieną kartą – per Tanabatos naktį. Nuo seno tai yra meilės šventė.
Tą dieną japonai puošia bambuko šakeles ant popieriaus rašytais linkėjimais ir norais. Sakoma, kad jie būtinai išsipildo. Garsiausia Japonijos Tanabata švenčiama Sendajaus mieste.
Choyo
Mažiausiai žinomas sekku, švenčiamas devinto mėnesio devintą dieną (rugsėjo 9 d.). Dar vadinamas chrizantemų sekku, mat tada eksponuojamos chrizantemos, geriama chrizantemų sakė.
Kitos visuotinės šventės
Be minėtų švenčių yra ir dar keletas, kurios nepriskiriamos išvardintoms kategorijoms, bet labai populiarios Japonijoje. Ypač svarbios tarp jų yra ir Obon.
Setsubun
Iš japonų kalbos setsubun išsiverčia kaip „sezono keitimasis“. Ši pavasarinė šventė neturi pastovios datos. Ji nustatoma pagal senąjį mėnulio kalendorių. Kadangi ji yra švenčiama prieš pat senojo kalendoriaus Naujuosius metus (vasario arba kovo mėnesiais), jos reikšmė yra apsivalymas. Inscenizuojantys velnius aktoriai yra apmėtomi šventintomis pupomis (jos, pasak legendos, yra baisiausias ginklas prieš velnius), todėl ši šventė dar vadinama Mamemaki (jap. mame 'pupos' + maku 'mėtytis'). Mėtant yra kartojama magiška frazė Oni va soto! Fuku va uči! (liet. velniai lauk, laimė į vidų)
Hanami
Pavasarį vykstanti gėrėjimosi sakurų žiedais šventė.
Obon
Obon yra vėlyvos vasaros šventė, išpuolanti per didžiausius karščius. Savo charakteriu ji primena lietuviškas Vėlines. Nuo senovės tikėta, kad būtent per vasaros karščius mirusiųjų sielos grįžta į gyvųjų pasaulį aplankyti savo giminių. Savo ruožtu gyvieji lanko ir tvarko kapus. Tačiau mirusieji sumaišo esamą pasaulio tvarką, todėl jie turi būti išvaryti tam, kad neužsibūtų per ilgai. Tam naktį į upę paleidžiami šviečiantys popieriniai žibintai, šokami specifiniai šokiai bon-odori. Kai kuriuose miestuose (Kiote, Naroje) atliekamos ir Daimoji-okuribi ceremonijos, kuomet ant aukštų kalnų uždegami didžiuliai laužai. Teigiama, kad dvasias išvaryti padeda ir fejerverkai.
Regioninės šventės
Ne mažiau svarbi Japonijos specifika yra regioninės šventės, mat seniau istorinės Japonijos žemės (regionai) puoselėjo savitas kultūras ir gyveno gana autochtonišką gyvenimą. Regioninių švenčių yra be galo daug, ir jos labai pasitarnauja bendruomenės palaikymui. Tarp dabar populiarių regioninių švenčių yra šiek tiek tradicinių, tačiau egzistuoja ir naujai sukurtos šventės, kuriomis skatinamas turizmas ir regionų įvaizdžiai.
Pavasarį ir rudenį švenčiamos šventės visur yra gana panašios: čia svarbiausias atributas yra palankinas mikoshi arba didelis vežimas yatai, kurie yra nešiojami arba vežiojami po apylinkes. Taip norima viduje „esančiai“ vietinei dievybei parodyti, kaip gyvena žmonės, prašyti gero derliaus (pavasarį) arba dėkoti už jį (rudenį). Dažnai nešiojimas vyksta labai greitai, šūkaujant įvairius šūkius, kaip, pvz., wasshai-wasshai, kas suteikia šventėms dinamikos. Tarp garsiausių tokio tipo švenčių yra Kioto Gion (vežama ilga yatai procesija, siekiant prašyti, kad baigtųsi lietus), Kanda šventė, Takayama šventė.
Vasarą labai paplitę ugnies ir šviesos šventės, artimai susijusios su Obon. Visuose didžiuosiuose miestuose vyksta fejerverkų festivaliai. Šiauriniai Japonijos regionai garsėja Neputa, Nebuta bei kitais renginiais.
Žiemą mėgstamos linksmos šventės, kur daug geriama, ir pasirodo kaukėtos pabaisos: namahage ir kitos.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Japonijos šventės, Kas yra Japonijos šventės? Ką reiškia Japonijos šventės?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Japonu sventes labai gausios ir įvairios japonu tautos svenciamos sventes Cia liejasi vietines ir kiniskos valstybines ir regionines tradicijos Tarp visu svenciu galima isskirti keleta pagrindiniu grupiu Valstybines sventesTai nustatytos nedarbo dienos Keletas ju susije su tradicinemis sventemis bet dauguma datu yra sugalvotos Sios sventes turi salytį ir su imperatoriaus garbinimu pvz Zalumos diena yra senasis imperatoriaus Showa gimtadienis Hatsumode pirmojo Naujuju metu apsilankymo sventykloje ceremonijaData Sventes pavadinimas VertimasSausio 1 d Ganjitsu Naujieji metaiSausio 15 d Seijin no hi Pilnametystes dienaVasario 11 d Kenkoku kinenbi Valstybes įkurimo dienaKovo 21 d Shunbun no hi Pavasario lygiadienio dienaBalandzio 29 d Midori no hi Zalumos dienaGeguzes 3 d Kempo kinenbi Konstitucijos dienaGeguzes 5 d Kodomo no hi Vaiku dienaLiepos 16 d Umi no hi Juros dienaRugsejo 17 d Keiro no hi Pagarbos seneliams dienaRugsejo 23 d Shubun nohi Rudens lygiadienio dienaSpalio 10 d Taiiku no hi Kuno kulturos dienaLapkricio 3 d Bunka no hi Kulturos dienaLapkricio 23 d Kinro kansha no hi Padekos uz darba dienaGruodzio 23 d Tenno tanjobi Imperatoriaus gimtadienisSekkuPagrindinis straipsnis Tradicines kinu sventes Laimes amuletu muge pries Naujus metus Parduodamos kumade bambukines sakes su pritvirtintais papuosimais Pilnas leliu rinkinys eksponuojamas per Hinamatsuri Virsuje sedi princas su princese antroje eileje trys patarnautojos o trecioje penki muzikantai Dar zemiau sudetas maistas zydi medziaiBambuko sakele dekoruojama per Tanabata Si svenciu grupe yra atejusi is Kinijos ir joms budingas glaudus rysys su kalendoriumi jos svenciamos kas 2 menesius ir diena atitinka menesio numerį Tokiu budu susidaro sie 5 sekku Naujieji metai Hinamatsuri Koinobori Tanabata ir Choyo Naujieji metai Pagrindinis straipsnis Kinu naujieji metai Naujieji metai oshogatsu svenciami 1 menesio 1 diena Tai yra svarbiausia metu svente ir su ja susije labai daug tradiciju Naujuju metu ciklas prasideda dar gerokai pries svente Metu pabaigoje vyksta įvairios muges kur galima nusipirkti laime nesanciu daiktu Tuo paciu į sventyklas grazinami ir praejusiu metu amuletai mat manoma kad jie turi galios tik vienerius metus Tarp tokiu amuletu labai populiarios yra leles daruma bei savotiskos bambukines puokstes kumade Pries Naujus metus namu įejimai pasipuosia kompozicijomis is pusu kadomatsu taip pat pastatomi dziovinti ryziu kukulaiciai mochi turto simbolis Naujuju metu isvakares omisoka praleidziamos su seima valgant specifinius simbolinius valgius oseci riori kuriu gaminama tiek daug kad uztektu bent iki sausio 4 d Vakarienei pries vidurnaktį dazniausiai valgoma toshikoshi soba labai ilgi grikiniai makaronai Juos valgant linkima ilgo gyvenimo Pries dvylikta valanda yra tradicija eiti į budistine sventykla kur vienuoliai atlieka metu pabaigos ritualus gieda mantras ir 108 kartus musa varpa Taip manoma kad atsikratoma 108 blogybiu zmogisku nuodemiu Si ceremonija vadinama joya no kane Dazniausiai ta pat naktį po dvylikos arba kaip galima greiciau atliekama ir hatsumode pirmasis apsilankymas sintoistineje sventykloje kur aukojami pinigai dievams Perkamas omikuji lapelis istraukiamas burtu keliu kuris nusako kokie bus ateinantys metai Vaikai ta ryta gauna otoshidama vokelius su pinigais Naujuju metu ciklas baigiasi sausio 15 diena kuomet sudeginami Naujuju metu papuosimai ir susmulkinamas bei suvalgomas ryziu kukulaitis mochi Tai kagami biraki veidrodzio sudauzymo ceremonija Hinamatsuri Pagrindinis straipsnis Hinamatsuri Hinamatsuri Japonijoje svenciama trecio menesio trecia diena kovo 3 d Tai leliu svente mergaiciu diena jap hina lele matsuri svente Ta diena japonai mergaitems dovanoja lelytes vaizduojancias imperatorius penkis rumu muzikantus ir tris patarnautojus Paprastai visas leles mergaites surenka ne is karto nes sios leles gali kainuoti labai brangiai Taip pat mergaitems dovanojama daug saldainiu kurie buna triju spalvu raudoni balti zali Yra Hina Matsuri dainele skirta leliu sventei Taip pat per sia svente paprastai zydi persiku medziai todel si svente dar vadinama persiku svente jap momo persikas Koinobori Pagrindinis straipsnis Dango Dar vadinama dango no sekku Si svente svenciama penkto menesio penkta diena geguzes 5 d Seniau si svente buvo skirta melstis uz berniuku stiprybe Dabar ji sutampa su valstybine vaiku svente Kodomo no hi Svarbiausia sventes tradicija yra virs namo iskelti medziaginius ar popierinius karpius Pasak legendos karpis yra labai stipri zuvis kuri vienintele is visu sugeba uzplaukti kriokliu aukstyn Tokie karpiai tampa drakonais Del to ir svente vadinama koinobori koi karpis noboru kilti Tanabata Pagrindinis straipsnis Tanabata Si svente svenciama septinto menesio septinta diena liepos 7 d Ji susijusi su senovine kinu legenda apie jauciaganio ir audejos Vega zvaigzdynus Sie du įsimylejeliai yra isskirti dangaus upes ama no gawa Pauksciu tako ir susitikti gali tik viena karta per Tanabatos naktį Nuo seno tai yra meiles svente Ta diena japonai puosia bambuko sakeles ant popieriaus rasytais linkejimais ir norais Sakoma kad jie butinai issipildo Garsiausia Japonijos Tanabata svenciama Sendajaus mieste Choyo Pagrindinis straipsnis Maziausiai zinomas sekku svenciamas devinto menesio devinta diena rugsejo 9 d Dar vadinamas chrizantemu sekku mat tada eksponuojamos chrizantemos geriama chrizantemu sake Kitos visuotines sventesBe minetu svenciu yra ir dar keletas kurios nepriskiriamos isvardintoms kategorijoms bet labai populiarios Japonijoje Ypac svarbios tarp ju yra ir Obon Setsubun Is japonu kalbos setsubun issivercia kaip sezono keitimasis Si pavasarine svente neturi pastovios datos Ji nustatoma pagal senajį menulio kalendoriu Kadangi ji yra svenciama pries pat senojo kalendoriaus Naujuosius metus vasario arba kovo menesiais jos reiksme yra apsivalymas Inscenizuojantys velnius aktoriai yra apmetomi sventintomis pupomis jos pasak legendos yra baisiausias ginklas pries velnius todel si svente dar vadinama Mamemaki jap mame pupos maku metytis Metant yra kartojama magiska fraze Oni va soto Fuku va uci liet velniai lauk laime į vidu Hanami Pagrindinis straipsnis Hanami Pavasarį vykstanti gerejimosi sakuru ziedais svente Obon Obon yra velyvos vasaros svente ispuolanti per didziausius karscius Savo charakteriu ji primena lietuviskas Velines Nuo senoves tiketa kad butent per vasaros karscius mirusiuju sielos grįzta į gyvuju pasaulį aplankyti savo giminiu Savo ruoztu gyvieji lanko ir tvarko kapus Taciau mirusieji sumaiso esama pasaulio tvarka todel jie turi buti isvaryti tam kad neuzsibutu per ilgai Tam naktį į upe paleidziami svieciantys popieriniai zibintai sokami specifiniai sokiai bon odori Kai kuriuose miestuose Kiote Naroje atliekamos ir Daimoji okuribi ceremonijos kuomet ant aukstu kalnu uzdegami didziuliai lauzai Teigiama kad dvasias isvaryti padeda ir fejerverkai Regionines sventesMikoshi palankinas nesiojamas per sventes Tikima kad jame sedi vietos dievybe Labai daznai sie sventes atributai yatai ir mikoshi yra labai brangus meno kuriniai kuriais labai zavimasi Ne maziau svarbi Japonijos specifika yra regionines sventes mat seniau istorines Japonijos zemes regionai puoselejo savitas kulturas ir gyveno gana autochtoniska gyvenima Regioniniu svenciu yra be galo daug ir jos labai pasitarnauja bendruomenes palaikymui Tarp dabar populiariu regioniniu svenciu yra siek tiek tradiciniu taciau egzistuoja ir naujai sukurtos sventes kuriomis skatinamas turizmas ir regionu įvaizdziai Pavasarį ir rudenį svenciamos sventes visur yra gana panasios cia svarbiausias atributas yra palankinas mikoshi arba didelis vezimas yatai kurie yra nesiojami arba veziojami po apylinkes Taip norima viduje esanciai vietinei dievybei parodyti kaip gyvena zmones prasyti gero derliaus pavasarį arba dekoti uz jį rudenį Daznai nesiojimas vyksta labai greitai sukaujant įvairius sukius kaip pvz wasshai wasshai kas suteikia sventems dinamikos Tarp garsiausiu tokio tipo svenciu yra Kioto Gion vezama ilga yatai procesija siekiant prasyti kad baigtusi lietus Kanda svente Takayama svente Vasara labai paplite ugnies ir sviesos sventes artimai susijusios su Obon Visuose didziuosiuose miestuose vyksta fejerverku festivaliai Siauriniai Japonijos regionai garseja Neputa Nebuta bei kitais renginiais Ziema megstamos linksmos sventes kur daug geriama ir pasirodo kauketos pabaisos namahage ir kitos