J R R Tolkino sukurtos kalbos yra dirbtinių kalbų rinkinys kurių dauguma tačiau ne visos buvo sukurtos Tolkino fantastin

J. R. R. Tolkino sukurtos kalbos yra dirbtinių kalbų rinkinys, kurių dauguma (tačiau ne visos) buvo sukurtos Tolkino fantastiniam pasauliui, dažnai vadinamam Viduržemiu. Šios kalbos naudojamos beveik visuose Tolkino darbuose: Hobitas, Žiedų valdovas, Silmariljonas. Kalbos buvo vartojamos veikėjų vardams, įvairių vietovių pavadinimams, rašant poemas, eilėraščius ir vartojant įvairius posakius, burtus ar prakeiksmus.

Viename laiške Tolkinas rašė: "Pati pagrindinė mano darbų savybė yra ta, kad viskas yra sujungta į visumą ir paremta įkvėpimu, kurį man suteikė šios kalbos. [. . .] Tai nėra kažkoks „hobis“, padedantis man kurti legendas. Šių kalbų sukūrimas yra pamatas. Legendos buvo sukurtos tam, kad teiktų prieglobstį mano kalboms, o ne atvirkščiai. Man į galvą iš pradžių šaudavo vardas, o tik po to istorija. Vis dėlto man reikėjo rašyti Elfų kalba. Bet į Žiedų Valdovą įdėjau tik tiek savo sugalvotos kalbos, kiek, mano nuomone, skaitytojai galėjo apglėbti. (Dabar supratau, kad jie tos kalbos norėjo dar daugiau.) [. . .] Man tai vis tiek yra daugiausiai rašinys apie „kalbos estetiką“, kaip aš kartais sakau žmonėms, kurie manęs paklausią „apie ką visa tai yra“. "

Tolkino sukurtų kalbų sąrašas

Tolkinas yra vienas iš garsiausių ir produktyviausių dirbtinių kalbų kūrėjų. Jis sukūrė daugiau nei dvidešimt įvairaus detalumo ir sudėtingumo kalbų, kiekvieną su atskira gramatika ir žodynu. Tikslus Tolkino sukurtų kalbų skaičius nežinomas, nes dar daug jo darbų nėra išleista.

Dirbtinės kalbos, naudojamos Tolkino fantastiniame pasaulyje

šeima yra įvairių kalbų grupė, kilusių iš bendro protėvio, vadinamo prokalbe. Ši kalbų šeima buvo sukurta apie 1910 m. Tolkinas ją tobulino iki pat savo mirties 1973 m. Jis sukūrė daugiau nei penkiolikos šeimai priklausančių kalbų, bei išplėtojo jų žodyną ir gramatiką:

Primityvioji Quendian – prokalbė
Bendroji Eldarin
Quenya
Goldogrin
Telerin
Sindarin
Ilkorin
Nandorin
Avarin.

Didelę Viduržemio kalbų dalį sudarė įvairios Žmonių kalbos, tačiau Tolkinas užsiminė tik apie keletą šių kalbų. Trims iš šių kalbų jis sukūrė gramatiką ir žodyną:

Bendroji kalba, dažnai vadinama Westron arba Soval Pharë.

Kitos Žmonių kalbos buvo mažiau ištobulintos:

.

Tolkinas taip pat sukūrė slaptąją Nykštukų kalbą – . Jie taip pat naudojo gestų kalbą, vadinamą .

Kitos kalbos:

– Entų kalba
– Dievų kalba
– Orkų kalba
Juodoji Kalba – Saurono ir jo valdinių kalba
Bei įvairios Juodosios Kalbos tarmės, kurios kilo iš susiliejusių Orkų kalbų ir Juodosios Kalbos.

Dirbtinės Tolkino kalbos, nenaudotos jo fantastiniame pasaulyje

Naffarin – Pirmoji Tolkino sukurta kalba.
Gautisk – Germanų šaknų turinti kalba, kurioje Tolkinas save pasivadino Undarhruiménitupp.
Mágo/Mágol – kalba, kilusi iš Vengrų kalbos.

Glosopėja

Terminas glosopėja (angl. glossopoeia) buvo sukurtas Tolkino. Šiandien jis naudojamas kalbant apie dirbtinių kalbų kūrimą.

Tolkino glosopėja turi du laiko matmenis: vidinę (fantastinę) laiko juostą, kurią aprašo Silmariljonas bei kiti darbai ir išorinę laiko juostą, kuri apima Tolkino atliktus darbus, plėtojant šias kalbas.

Jis buvo profesionalus kalbininkas, išmanantis senąsias Germanų kalbas ir Senąją anglų kalbą. Jį taip pat domino kitos kalbos, ypač Suomių kalba, kuri Tolkinui labai patiko. Tolkinas aprašė savo įspūdžius, kai pirmą kartą pamatė Suomių kalbos gramatikos vadovėlį: „Jausmas toks pat, lyg įeinant į vyno rūsį, kuriame saugomas pats įspūdingiausias vynas, kurio skonio niekas niekada neragavo“.

Glosopėja buvo Tolkino hobis beveik visą jo gyvenimą. Trylikos metų jis padėjo sukurti garsų pakeitimo šifrą, žinomą kaip Nevbos, „Naujasis absurdas“, kuriame buvo galima atrasti ir elementų iš dirbtinės kalbos. Tolkinas teigė, jog tai nebuvo jo pirmasis bandymas kurti dirbtines kalbas. Netrukus jis išplėtojo tikrą dirbtinę kalbą, vadinamą Naffarin, kurioje buvo elementų, vėliau perduotų kitoms Tolkino kalboms. Šias kalbas jis kūrė ir tobulino iki savo mirties, daugiau nei 65 metus. Kalbų kūrimas buvo visada susijęs su Tolkino sukurta mitologija, nes jis teigė, jog kalba yra bevertė, jei jos nevartoja kokie nors personažai. Tačiau jis taip pat pridėjo, jog šie personažai būtų netikroviški, jei jie kalbėtų vien Anglų kalba. Todėl Tolkinas tarsi ėmėsi vertėjo, o ne rašytojo vaidmens, kad išverstų ir pritaikytų savo legendas paprastiems žmonėms.

Dirbtinis raštas

Tolkinas ne tik sukūrė daugybę kalbų, bet ir raštų. Jis buvo talentingas kaligrafas. Kai kurie iš sukurtų raštų buvo skirti jo fantastiniam pasauliui iliustruoti, kiti – naudingesniems tikslams: Tolkino dienoraščiui ir anglų kalbai – Naujoji Anglų Abecelė

Tolkino sukurti raštai

Rúmilo Tengwar arba Sarati
Gondoliniškos Runos
Valmariškas raštas
Andyoqenya
Qenyatic
Naujoji Anglų Abecelė
Goblinų abecelė
Fëanoro Tengwar
Daerono Runos

Raštų pavyzdžiai
Goblinų abecelė
Gondoliniškos Runos
Sarati (Rúmilo Tengwar)
Fëanoro Tengwar
Daerono Runos
Valmariškas raštas

Įvertinimas ir tyrinėjimas

Kaip ir dauguma dirbtinių kalbų, Tolkino kalbos nėra rimtai vertinamos kalbininkų. Tačiau maža žmonių bendruomenė, kurią daugiausia sudarė ne kalbininkai, studijavo Elfų kalbų šeimą, siekiant sudaryti šių kalbų istorijas ir gramatiką.

Pirmoji rimta knyga, skirta Elfų kalboms buvo Įvadas į Elfų kalbą (An Introduction to Elvish), redaguotas Jim Allan (išleista „Bran’s Head Books“). Knyga sudaryta iš straipsnių, parašytų dar prieš Silmariljoną. David Salo parašė knygą Vartai į Sindarin: Elfų kalbos gramatika iš J. R. R. Tolkino „Žiedų Valdovo“ (A Gateway to Sindarin: A Grammar of an Elvish Language from J. R. R. Tolkien’s Lord of the Rings) (Utah Press Universitetas).

Keletas mėgėjiškų žurnalų aprašė šią temą, pavyzdžiui, Tyalie Tyelellieva, išleistas Lisa Star, ir Quettar, išleistas Julian C. Bradfield. Tengwestië yra internetinis straipsnis kuriamas Kalbinės Elfų Brolijos.

Du žurnalai – Vinyar Tengwar, pradėtas leisti Liepą, 1998 m., ir Parma Eldalamberon, pradėtas leisti 1995 – šiandien skiria visą savo dėmesį Tolkino nepublikuotų kalbinių veikalų redagavimui ir leidimui. Tačiau daugelis žmonių yra nepatenkinti dėl to, kad jų darbas vyksta labai lėtai ir šie leidėjai nesuteikia kitiems teisės pamatyti neišleistų Tolkino veikalų. Šie darbai nebuvo išleisti Kristoferio Tolkino knygoje Viduržemio istorija. Beveik kiekvienais metais nauji Elfų kalbos žodžiai ir gramatikos taisyklės atskleidžiamos skaitytojams būtent šių leidėjų.

Šiuo metu yra keli internetiniai puslapiai, studijuojantys Tolkino darbus: Tolklang, Elfling and Lambengolmor.

Taip pat skaitykite

Dirbtinė kalba
Dirbtinių kalbų sąrašas
Išsamus angliškas vadovas tiems, kurie nori sukurti savo kalbą

Šaltiniai

The Letters of J.R.R.Tolkien, pp. 219–220
J. Garth, Tolkien and the Great War. p. 17.
Sarah L. Higley: Hildegard of Bingen’s Unknown Language. Palgrave Macmillan, 2007.
The Letters of J. R. R. Tolkien, laiško numeris 163.
J. R. R. Tolkien: The Monsters & the Critics, 200
J. R. R. Tolkien: The Monsters & the Critics, 203
J. R. R. Tolkien: The Monsters & the Critics, 209
W. Hammond, C. Scull, J.R.R. Tolkien, Artist and Illustrator, p. 190.
Solopova, Elizabeth (2009), Languages, Myths and History: An Introduction to the Linguistic and Literary Background of J.R.R. Tolkien's Fiction, New York City: North Landing Books, p. 90, ISBN 0-9816607-1-1

[1] The Letters of J.R.R.Tolkien, pp. 219–220

[2] J. Garth, Tolkien and the Great War. p. 17.

[3] Sarah L. Higley: Hildegard of Bingen’s Unknown Language. Palgrave Macmillan, 2007.

[4] The Letters of J. R. R. Tolkien, laiško numeris 163.

[5] J. R. R. Tolkien: The Monsters & the Critics, 200

[6] J. R. R. Tolkien: The Monsters & the Critics, 203

[7] J. R. R. Tolkien: The Monsters & the Critics, 209

[8] W. Hammond, C. Scull, J.R.R. Tolkien, Artist and Illustrator, p. 190.

[9] Solopova, Elizabeth (2009), Languages, Myths and History: An Introduction to the Linguistic and Literary Background of J.R.R. Tolkien's Fiction, New York City: North Landing Books, p. 90, ISBN 0-9816607-1-1