Adamas Johanas fon Kruzenšternas (vok. Adam Johann von Krusenstern) arba Ivanas Kruzenšternas (rus. Иван Крузенштерн, 1770 m. lapkričio 19 d. – 1846 m. rugpjūčio 24 d.) – Rusijos admirolas, keliautojas.
| Adam Johann von Krusenstern | |
|---|---|
| A. J. Kruzenšterno portretas | |
| Visas vardas | Adam Johann von Krusenstern, Иван Фёдорович Крузенштерн |
| Gimė | 1770 m. spalio 10 d. Hagudis, Revelio gubernija, Rusijos imperija |
| Mirė | 1846 m. rugpjūčio 12 d. (75 metai) Gilzenhofas, Estijos gubernija, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Talino katedra |
| Tėvai | Johann Friedrich von Krusenstiern |
| Sutuoktinis (-ė) | Juliana Charlotta von Taube |
| Vaikai | Pavelas Kruzenšternas ir kt. |
| Veikla | keliautojas, karininkas |
| Organizacijos | Rusijos imperijos laivynas |
| Pareigos | kapitonas |
| Žinomas (-a) už | kelionę aplink pasaulį |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Šv. Aleksandro Neviškio ordinas | |
| Vikiteka | Adam Johann von Krusenstern |
| Parašas | |
Gimė Baltijos vokiečių šeimoje, kilusioje iš Švedijos diduomenės, dabartinėje Estijos teritorijoje. 1787 m. įstojo į Rusijos karo laivyną, dalyvavo mūšiuose prieš Švediją. 1793–1799 m. tarnavo Britų jūrų laivyne, lankėsi Amerikoje, Kinijoje, Indijoje. Pristatęs veikalą apie tai, kad Rusijai būtų naudinga užmegzti prekybinius ryšius su Kinija, plaukiant pro Gerosios Vilties ir Horno kyšulius, caro Aleksandro I pavestas surengti ekspediciją į Tolimuosius Rytus.
1803 m. Johano Kruzenšterno ekspedicija, sudaryta iš laivų „Nadežda“ ir „Neva“, išplaukė iš Kronštato uosto. Ji apiplaukė Ameriką per Horno kyšulį, tada pasiekė Ramiojo vandenyno šiaurę, užsuko į Aliaską, Kamčiatką, Japoniją. Tada Azijos ir Afrikos pakrantėmis, pro Gerosios Vilties kyšulį 1806 m. grįžo į Europą. Johano Kruzenšterno ekspedicija atliko okeanografinių, meteorologinių, etnografinių tyrimų. Tyrė Markizų, Havajų salas, Hokaido salą, Kamčiatką, Sachaliną, Kurilų, Aleutų salas. Ekspedicijoje dalyvavo Jurijus Lisianskis, F. G. fon Belingshauzenas, Otas fon Kocebu. Tai buvo pirmoji Rusijos organizuota kelionė aplink pasaulį.
Po kelionės Johanas fon Kruzenšternas tapo Peterburgo mokslų akademijos garbės nariu ir Rusijos geografų draugijos steigėju, 1816 m. tapo Švedijos mokslų akademijos užsienio nariu, 1824 m. Amerikos filosofų draugijos nariu. Vadovavo Rusijos karo laivyno mokyklai, dirbo jūrų departamento moksliniame komitete. 1842 m. paaukštintas į admirolus.
Keliautojo garbei pavadintas Krunzenšterno kalnas (Naujoji Žemė), Kruzenšterno kyšulys (Aliaska), Kruzenšterno sąsiauris (Kurilai), Kruzenšterno sala (dab. Mažoji Diomedų sala, Aliaska), Kruzenšterno sala (dabar Tikehau, Tuamotu), Kruzenšterno salos – nedidelis salynas (Midendorfo įlanka, Karos jūra), Kruzenšterno krateris Mėnulyje, laivas „Kruzenšternas“ (priklauso Rusijai).
Bibliografija
- „Kelionė aplink pasaulį 1803, 1804,1805 ir 1806 metais laivais Nadežda ir Neva“ (Путешествие вокруг света в 1803, 4, 5 и 1806 годах, 3 t. 1809–1812 m.)
- „Pietų jūros atlasas su paaiškinimais“ (Собрание сочинений, служащих разбором и изъяснением Атласа Южного моря, 2 t. 1823–1826 m.)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Adam Johann von Krusenstern, Kas yra Adam Johann von Krusenstern? Ką reiškia Adam Johann von Krusenstern?