Otas fon Kocebu (vok. Otto von Kotzebue, rus. О́тто Евста́фьевич Коцебу́, 1787 m. gruodžio 30 d. – 1846 m. vasario 15 d.) – Rusijos jūrininkas, keliautojas, pirmojo rango kapitonas.
| Otto von Kotzebue | |
|---|---|
| O. fon Kocebu portretas | |
| Gimė | 1787 m. gruodžio 30 d. Revelis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1846 m. vasario 15 d. (58 metai) Revelis, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Kosės bažnyčios šventorius |
| Tėvai | August von Kotzebue, Frederika Essen |
| Sutuoktinis (-ė) | Amalie von Kotzebue |
| Vaikai | 4 |
| Veikla | jūrininkas, keliautojas |
| Organizacijos | Rusijos imperijos laivynas |
| Pareigos | kapitonas |
| Alma mater | Jūrų kadetų korpusas |
| Žinomas (-a) už | Ramiojo vandenyno tyrinėjimus |
| Vikiteka | Otto von Kotzebue |
Gimė Baltijos vokiečių šeimoje Revelyje (dabartinis Talinas). Tėvas Augustas fon Kocebu – dramaturgas, diplomtas. Kocebu šeima buvo kilusi iš Brandenburgo markgrafystės, kildinama iš Kosebau (Kossebau) vietovės. 1803 m. Otas fon Kocebu baigė Peretburgo kadetų korpusą. 1803–1806 m. laivu „Nadežda“ dalyvavo Ivano Kruzenšterno vadovaujamoje ekspedicijoje aplink pasaulį.
Po devynerių metų, 1815 m. paskirtas vadovauti kitai ekspedicijai aplink pasaulį. Laivu „Riurik“ išplaukė iš Sankt Peterburgo tik su 27 žmonių įgula (tarp jų gamtininkais Johanu Frydrichu Ešolcu ir Adelbertu fon Šamiso bei dailininku Liudviku Chorisu). Apiplaukusi Horno kyšulį, ekspedicija aplankė įvairias Okeanijos salas (Velykų salą, keletą Tuamotu salyno atolų, vėliau – Maršalo salas). Ekspedicijos tikslas buvo rasti Šiaurės jūrų kelią, todėl Otas fon Kocebu pasiekė Aliaską, ištyrinėjo jos pakrantes, o nepavykus praplaukti Arkties vandenynu, pro Pietryčių Aziją ir Gerosios Vilties kyšulį grįžo atgal į Peterburgą.
1823–1826 m. Otas fon Kocebu vadovavo dar vienai ekspedicijai, kurios tikslas buvo įtvirtinti Rusijos valdas Kamčiatkoje ir toliau ištyrinėti Aliaskos krantus. Kapitoną vėl lydėjo gausus mokslininkų būrys – botanikas J. F. Ešolcas, geologas Ernstas Hofmanas, astronomas Ernstas Vilhelmas Proisas ir fizikas Emilis Lencas. Laivu Predprijatije Otas fon Kocebu vėl per Horno kyšulį ir Tuamotu pasiekė Taitį, iš ten nuplaukė į Petropavlovską. Padarė prielaidą, kad Azijos ir Šiaurės Amerikos žemynai kadaise buvo susijungę. Toliau aplankė Šv. Klaros Asyžietės misiją Kalifornijoje, įvairias Okeanijos salas (Samoa, Havajus, Naująją Kaledoniją, Marianos salas) ir grįžo į Kronštatą. Po kelionių paskirtas Kronštato eksadrono vadu, bet 1830 m. dėl sveikatos problemų išėjo į atsargą. Gyveno Kau dvare Trygyje. 1846 m. mirė Revelyje.
Oto fon Kocebu garbei pavadinta: Kocebu įlanka ir Kocebu miestas Aliaskoje, gatvė Taline, drugių rūšis Pachliopta kotzebuea.
Bibliografija
- „Kelionė į Pietų vandenyną ir Beringo sąsiaurį šiaurės rytų jūrų kelio ieškoti, atlikta 1815, 1816, 1817 ir 1818 metais laivu „Riurik““ (Putešestvie v Južnyj okean i v Beringov proliv dlja otyskanija severo‑vostočnogo morskogo prochoda, predprinjatoe v 1815, 1816, 1817 i 1818 godach na korable „Rjurike“, 3 t. 1821–1823 m.)
- „Kelionė aplink pasaulį kariniu burlaiviu „Predprijatije“ 1823, 24, 25 ir 26 metais…“ (Putešestvie vokrug sveta na voennom šljupe „Predprijatie“ v 1823, 24, 25 i 26 godach…, 1828 m.)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Otto von Kotzebue, Kas yra Otto von Kotzebue? Ką reiškia Otto von Kotzebue?