Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Italijos socialistų partija Partito Socialista ItalianoItalijos socialistų partijos logotipas 1978 1987 TrumpinysPSISekr
Italijos socialistų partija
Italijos socialistų partija Partito Socialista Italiano | |
| Italijos socialistų partijos logotipas (1978–1987) | |
| Trumpinys | PSI |
|---|---|
| Sekretorius |
|
| Įkūrėjai | |
| Įkurta | 1892-08-14 |
| Įteisinta | 1944-04-24 (po uždraudimo 1926-11-06) |
| Panaikinta | 1994-11-13 |
| Sudaryta iš |
|
| Atsiskyrė nuo | Istorinė kraštutinė kairė |
| Įpėdinė | Italijos socialistai |
| Laikraštis | Avanti! |
| Jaunimo organizacija | Italijos socialistinio jaunimo federacija |
| Sukarintas sparnas | Raudongvardiečiai (1919–1922) |
| Narių skaičius (1991) | 674 057 |
| Politinė ideologija | |
| Politinė pozicija | Centro kairė ir kairė |
| Nacionalinė narystė |
|
| Europos narystė | Europos socialistų partija |
| Europos Parlamento grupė | |
| Tarptautinė narystė |
|
| Spalvos | Raudona |
Italijos socialistų partija (PSI, Partito Socialista Italiano) – buvusi dižiausia Italijos politinė partija.
Istorija
Įkurta 1892 m. Genujos suvažiavime F. Turačio iniciatyva. 1892–1893 m. vadinosi Italijos darbo žmonių partija, 1893–1895 m. Italijos darbo žmonių socialistų partija, 1895–1930, 1947–1966 m. ir 1969–1994 m. Italijos socialistų partija, 1930–1947 m. Italijos socialistine proletarinės vienybės partija, 1966–1969 m. Italijos jungtine socialistų partija. Nuo 1896 m. buvo leidžiamas laikraštis „Avanti!“(Pirmyn) ir žurnalas „Mondo operaio“(Darbo pasaulis). Partija dalyvavo Antrojo ir Socialistų Internacionalų veikloje.
Organizacinė struktūra buvo teritorinė – gamybinė. Buvo sudaromi rajoniniai ir regioniniai komitetai. Aukščiausias organas – suvažiavimas, šaukiamas kas 3 metai, rinko Nacionalinę asamblėją, į kurią be išrinktų suvažiavime narių įėjo ir parlamentinės frakcijos atstovai, regioninių komitetų ir provincijų federacijų sekretoriai. Partijoje buvo įteisintos frakcijos. Glaudžiai buvo bendradarbiaujama su Italijos darbo sąjunga.
1892 m. priimtoje programoje buvo nustatytas parlamentinis kovos dėl valdžios kursas. 1913 m. rinkimuose gavo 22,8 % balsų. Karo metais sustiprėjo kairuoliška revoliucinė srovė. 1919 m. parlamento rinkimuose gavo 32 % balsų.
1919 m. PSI tapo Kominterno nare. Bolonijos suvažiavime buvo priimta programa, numačiusi proletariato diktatūrą. Tačiau susipažinus su Rusijos socializmo praktika, partija grįžo prie reformistinių nuostatų, todėl nuo jos atskilo grupė, įkūrusi Italijos Komunistų partiją (IKP).
1922 m. Italijoje prasidėjus Benito Musolinio diktatūrai, iš partijos išėjo ir dešinieji lyderiai. 1924 m. PSI tapo Opozicinių partijų komiteto (Aventino bloko) nare. B. Musoliniui sustiprinus savo pozicijas, PSI perėjo į pogrindį, o jos lyderiai Pjetras Nenis ir R. Morandis nusprendė sujungti kairiųjų partijų jėgas. 1934 m. tarp PSI ir IKP Paryžiuje buvo sudarytas „Vieningų veiksmų paktas“, tapęs pagrindu Pasipriešinimo judėjimui. 1943 m. rugpjūčio 25 d. „Politinis pranešimas“ ir 1945 m. balandžio 27 d. „Manifestas“ paskelbė esmines socialines reformas.
1944–1947 m. su IKP sudarė Nacionalinės vienybės vyriausybę, o 1946 m. pasirašė antrąjį paktą su IKP. Tai leido įgyvendinti numatytas reformas. Tuo nepatenkinta Dž. Saragato grupė pasitraukė ir įkūrė Italijos socialdemokratų partiją (SDI) bei pasipriešino tolesniam PSI bei IKP dalyvavimui vyriausybėje. Tai privertė PSI nutraukti ryšius su IKP.
1956 m. sudaromas „Vieningų veiksmų paktas“ su (IKDP) ir SDI. Partijos lyderis Pjetras Nenis iškėlė PSI autonomijos profsąjungų judėjime idėją. 1962 m. PSI rėmė krikdemų A. Fanfanio vyriausybę, o 1963 m. įėjo į Aldo Moro vyriausybę ir 10 metų dalyvavo koalicijose.
1966 m. buvo sudaryta PSI ir SDI susijungimo sutartis ir įkurta Jungtinė socialistų partija. Tačiau rinkėjai šio aljanso nesuprato – 1968 m. partija prarado 1,5 mln. balsų (apie 6 % visų rinkėjų) ir gavo 62 vietas 632 vietų Atstovų rūmuose bei 37 vietas 321 vietos Senate. Bet 4,5 % balsų ir 23 vietas Atstovų rūmuose bei 14 vietų Senate gavo 1964 m. iš PSI pasitraukusių kairiųjų Italijos socialistų proletarinės vienybės partija. Komunistai gavo atitinkamai 170 ir 75 vietas.
1969 m. Jungtinė partija vėl suskilo, be to iš jos pasitraukė dar viena dešinioji dalis, įkūrusi Unitarinę socialistų partiją. 1976 po XL suvažiavimo PSI kairiojo sparno, vadovaujamo R. Lombardžio, dėka, partija vėl suartėjo su profsąjungomis, išplėtė veiklą savivaldybėse ir per pilietines iniciatyvas. Tačiau per 1976 m. birželio 20 – 21 d. rinkimus PSI gavo tik 9,6 % balsų ir turėjo 57 vietas Atstovų rūmuose bei 30 vietų Respublikos senate, o tai leido dešiniesiems, vadovaujamiems B. Kraksio, perimti vadovavimą partijai. Buvo nutraukti visi santykiai su IKP, pasistengta ją susilpninti, kad vėl būtų atnaujinta koalicija su IKDP.
1978 m. buvo priimta programa „Socialistinis projektas“, parengtas kairiųjų ir tai sutaikė vidines grupuotes. Ši programa atitiko tuometines Socialistų Internacionalo nuostatas dėl savivaldos ir tiesioginės demokratijos plėtros, rinkos ūkio anarchijos, socialinio aprūpinimo ir globos.
1980 m. PSI vėl gavo 12 % balsų vietiniuose ir 14 % balsų regioniniuose rinkimuose, o tai partijos lyderius vėl įkvėpė dalyvauti su IKDP F. Kosigos, D. Forlanio ir su respublikonais A. Spadolinio vyriausybėse.
1980 m. vėl buvo sudaryta sutartis su SDI dėl bendradarbiavimo, siekiant valdžios. Po 1983 m. rinkimų, kuriuose PSI gavo 11,4 % balsų ir 73 vietas deputatų rūmuose bei 38 senate, prezidentas socialistas A. Pertinis pavedė B. Kraksiui sudaryti naują vyriausybę. Į ją įėjo 16 IKDP, 6 PSI, 3 SDI, 3 respublikonų ir 2 liberalų atstovai. Išsilaikiusi iki 1987 m. kovo, ši vyriausybė pasiekė pokario metų legislatūros rekordą. Per ketverius metus jai pavyko pasiekti, kad Italijos Bendrasis nacionalinis produktas padvigubėtų, buvo nutiestos naujos automobilių magistralės, išplėsti uostai, kai kuriose srityse padidinti darbo užmokesčiai.
1984 m. LXIII suvažiavime priimtos tezės „Už šiuolaikinį reformizmą“ atmetė ir neokonservatyvų monetarizmą, ir tradicinį socialdemokratų kovojant su ekonomikos krize bei paskelbė savąjį neodirižizmą – didesnį, nei įprasta valstybės kišimąsi į ekonomiką, aukščiau visko iškeliant vargingiausių sluoksnių interesus. Deja, šios programos beveik nesilaikė vyriausybė, panaikinusi netgi svarbiausią profsąjungų iškovojimą – slankiąją atlyginimų sistemą.
1987 m. rinkimuose PSI gavo 14,3 % balsų, 94 vietas deputatų rūmuose ir 36 senate. Tačiau netrukus socialistų ir lyderiai buvo apkaltinti korupcija, ryšiais su mafija, šalis įgrimzdo į teismų maratoną, atvedusį į valdžią ne mažiau korumpuotas dešiniąsias jėgas.
1987 m. PSI turėjo 530 000 narių, bet 1994 m. po poros metų agonijos partija žlugo. Paskutinis jos pirmininkas buvo . Vietoje PSI susikūrė kelios demokratinio socializmo partijos, iš kurių Italijos demokratiniai socialistai (SDI, Socialisti democrati Italiani) laikomi Italijos Socialistų partijos paveldėtojais. 2004 m. ši partija, dalyvaudama Alyvų šakelės koalicijoje Europarlamento rinkimuose gavo 2 vietas, Del Turkas buvo išrinktas EP darbo ir socialinių reikalų komiteto pirmininku.
Šaltiniai
- „Gli iscritti ai principali partiti politici italiani della Prima Repubblica dal 1945 al 1991“ (italų). Cattaneo Institute. Suarchyvuotas originalas 10 November 2013. Nuoroda tikrinta 13 August 2011.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Italijos socialistų partija, Kas yra Italijos socialistų partija? Ką reiškia Italijos socialistų partija?
Italijos socialistu partija Partito Socialista ItalianoItalijos socialistu partijos logotipas 1978 1987 TrumpinysPSISekretorius pirmasis Ottaviano Del Turco paskutinis ĮkurejaiĮkurta1892 08 14Įteisinta1944 04 24 po uzdraudimo 1926 11 06 Panaikinta1994 11 13Sudaryta isItalijos darbininku partijaItalijos revoliucine socialistu partijaAtsiskyre nuoIstorine krastutine kaireĮpedineItalijos socialistaiLaikrastisAvanti Jaunimo organizacijaItalijos socialistinio jaunimo federacijaSukarintas sparnasRaudongvardieciai 1919 1922 Nariu skaicius 1991 674 057Politine ideologijaSocialdemokratijaDemokratinis socializmasPolitine pozicijaCentro kaire ir kaireNacionaline narysteNacionalinis issivadavimo komitetas 1943 1947 Liaudies demokratinis frontas 1947 1956 Organine centro kaire 1962 1976 1966 1968 1980 1991 1991 1994 1994 Europos narysteEuropos socialistu partijaEuropos Parlamento grupeTarptautine narysteAntrasis Internacionalas 1892 1914 Dvieju su puse Internacionalas 1922 1923 Socialistu darbininku internacionalas 1930 1940 Socialistu Internacionalas 1969 1994 Spalvos Raudona Italijos socialistu partija PSI Partito Socialista Italiano buvusi diziausia Italijos politine partija IstorijaĮkurta 1892 m Genujos suvaziavime F Turacio iniciatyva 1892 1893 m vadinosi Italijos darbo zmoniu partija 1893 1895 m Italijos darbo zmoniu socialistu partija 1895 1930 1947 1966 m ir 1969 1994 m Italijos socialistu partija 1930 1947 m Italijos socialistine proletarines vienybes partija 1966 1969 m Italijos jungtine socialistu partija Nuo 1896 m buvo leidziamas laikrastis Avanti Pirmyn ir zurnalas Mondo operaio Darbo pasaulis Partija dalyvavo Antrojo ir Socialistu Internacionalu veikloje Organizacine struktura buvo teritorine gamybine Buvo sudaromi rajoniniai ir regioniniai komitetai Auksciausias organas suvaziavimas saukiamas kas 3 metai rinko Nacionaline asambleja į kuria be isrinktu suvaziavime nariu įejo ir parlamentines frakcijos atstovai regioniniu komitetu ir provinciju federaciju sekretoriai Partijoje buvo įteisintos frakcijos Glaudziai buvo bendradarbiaujama su Italijos darbo sajunga 1892 m priimtoje programoje buvo nustatytas parlamentinis kovos del valdzios kursas 1913 m rinkimuose gavo 22 8 balsu Karo metais sustiprejo kairuoliska revoliucine srove 1919 m parlamento rinkimuose gavo 32 balsu 1919 m PSI tapo Kominterno nare Bolonijos suvaziavime buvo priimta programa numaciusi proletariato diktatura Taciau susipazinus su Rusijos socializmo praktika partija grįzo prie reformistiniu nuostatu todel nuo jos atskilo grupe įkurusi Italijos Komunistu partija IKP 1922 m Italijoje prasidejus Benito Musolinio diktaturai is partijos isejo ir desinieji lyderiai 1924 m PSI tapo Opoziciniu partiju komiteto Aventino bloko nare B Musoliniui sustiprinus savo pozicijas PSI perejo į pogrindį o jos lyderiai Pjetras Nenis ir R Morandis nusprende sujungti kairiuju partiju jegas 1934 m tarp PSI ir IKP Paryziuje buvo sudarytas Vieningu veiksmu paktas tapes pagrindu Pasipriesinimo judejimui 1943 m rugpjucio 25 d Politinis pranesimas ir 1945 m balandzio 27 d Manifestas paskelbe esmines socialines reformas 1944 1947 m su IKP sudare Nacionalines vienybes vyriausybe o 1946 m pasirase antrajį pakta su IKP Tai leido įgyvendinti numatytas reformas Tuo nepatenkinta Dz Saragato grupe pasitrauke ir įkure Italijos socialdemokratu partija SDI bei pasipriesino tolesniam PSI bei IKP dalyvavimui vyriausybeje Tai priverte PSI nutraukti rysius su IKP 1956 m sudaromas Vieningu veiksmu paktas su IKDP ir SDI Partijos lyderis Pjetras Nenis iskele PSI autonomijos profsajungu judejime ideja 1962 m PSI reme krikdemu A Fanfanio vyriausybe o 1963 m įejo į Aldo Moro vyriausybe ir 10 metu dalyvavo koalicijose 1966 m buvo sudaryta PSI ir SDI susijungimo sutartis ir įkurta Jungtine socialistu partija Taciau rinkejai sio aljanso nesuprato 1968 m partija prarado 1 5 mln balsu apie 6 visu rinkeju ir gavo 62 vietas 632 vietu Atstovu rumuose bei 37 vietas 321 vietos Senate Bet 4 5 balsu ir 23 vietas Atstovu rumuose bei 14 vietu Senate gavo 1964 m is PSI pasitraukusiu kairiuju Italijos socialistu proletarines vienybes partija Komunistai gavo atitinkamai 170 ir 75 vietas 1969 m Jungtine partija vel suskilo be to is jos pasitrauke dar viena desinioji dalis įkurusi Unitarine socialistu partija 1976 po XL suvaziavimo PSI kairiojo sparno vadovaujamo R Lombardzio deka partija vel suartejo su profsajungomis isplete veikla savivaldybese ir per pilietines iniciatyvas Taciau per 1976 m birzelio 20 21 d rinkimus PSI gavo tik 9 6 balsu ir turejo 57 vietas Atstovu rumuose bei 30 vietu Respublikos senate o tai leido desiniesiems vadovaujamiems B Kraksio perimti vadovavima partijai Buvo nutraukti visi santykiai su IKP pasistengta ja susilpninti kad vel butu atnaujinta koalicija su IKDP 1978 m buvo priimta programa Socialistinis projektas parengtas kairiuju ir tai sutaike vidines grupuotes Si programa atitiko tuometines Socialistu Internacionalo nuostatas del savivaldos ir tiesiogines demokratijos pletros rinkos ukio anarchijos socialinio aprupinimo ir globos 1980 m PSI vel gavo 12 balsu vietiniuose ir 14 balsu regioniniuose rinkimuose o tai partijos lyderius vel įkvepe dalyvauti su IKDP F Kosigos D Forlanio ir su respublikonais A Spadolinio vyriausybese 1980 m vel buvo sudaryta sutartis su SDI del bendradarbiavimo siekiant valdzios Po 1983 m rinkimu kuriuose PSI gavo 11 4 balsu ir 73 vietas deputatu rumuose bei 38 senate prezidentas socialistas A Pertinis pavede B Kraksiui sudaryti nauja vyriausybe Į ja įejo 16 IKDP 6 PSI 3 SDI 3 respublikonu ir 2 liberalu atstovai Issilaikiusi iki 1987 m kovo si vyriausybe pasieke pokario metu legislaturos rekorda Per ketverius metus jai pavyko pasiekti kad Italijos Bendrasis nacionalinis produktas padvigubetu buvo nutiestos naujos automobiliu magistrales isplesti uostai kai kuriose srityse padidinti darbo uzmokesciai 1984 m LXIII suvaziavime priimtos tezes Uz siuolaikinį reformizma atmete ir neokonservatyvu monetarizma ir tradicinį socialdemokratu kovojant su ekonomikos krize bei paskelbe savajį neodirizizma didesnį nei įprasta valstybes kisimasi į ekonomika auksciau visko iskeliant vargingiausiu sluoksniu interesus Deja sios programos beveik nesilaike vyriausybe panaikinusi netgi svarbiausia profsajungu iskovojima slankiaja atlyginimu sistema 1987 m rinkimuose PSI gavo 14 3 balsu 94 vietas deputatu rumuose ir 36 senate Taciau netrukus socialistu ir lyderiai buvo apkaltinti korupcija rysiais su mafija salis įgrimzdo į teismu maratona atvedusį į valdzia ne maziau korumpuotas desiniasias jegas 1987 m PSI turejo 530 000 nariu bet 1994 m po poros metu agonijos partija zlugo Paskutinis jos pirmininkas buvo Vietoje PSI susikure kelios demokratinio socializmo partijos is kuriu Italijos demokratiniai socialistai SDI Socialisti democrati Italiani laikomi Italijos Socialistu partijos paveldetojais 2004 m si partija dalyvaudama Alyvu sakeles koalicijoje Europarlamento rinkimuose gavo 2 vietas Del Turkas buvo isrinktas EP darbo ir socialiniu reikalu komiteto pirmininku Saltiniai Gli iscritti ai principali partiti politici italiani della Prima Repubblica dal 1945 al 1991 italu Cattaneo Institute Suarchyvuotas originalas 10 November 2013 Nuoroda tikrinta 13 August 2011