Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ignacy Paderewski
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Ignacy Jan Paderewski | |
|---|---|
| Lenkijos ministras pirmininkas | |
| Gimė | 1860 m. lapkričio 18 d. Kurilivka, Podolės gubernija, Rusijos imperija |
| Mirė | 1941 m. birželio 29 d. (80 metų) Niujorkas, JAV |
| Palaidotas (-a) | perlaidotas Varšuvos Šv. Jono Krikštytojo arkikatedra bazilika |
| Tautybė | Lenkija |
| Sutuoktinis (-ė) | Antonina Korsakówna Helena Górska |
| Lenkijos ministras pirmininkas | |
| Veikla | pianistas, kompozitorius, visuomeninis veikėjas, politikas |
| Sritis | neoromantizmas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Baltojo erelio ordinas | |
| Vikiteka | Ignacy Jan Paderewski |
| Parašas | |
Ignacas Janas Paderevskis (Ignacy Jan Paderewski, 1860 m. lapkričio 18 d. – 1941 m. birželio 29 d.) – lenkų pianistas ir kompozitorius, politikas, ministras pirmininkas, diplomatas. Jo koncertai buvo populiarūs visame pasaulyje, o muzikinė šlovė leido patraukti Vakarų šalių politikos atstovų ir žiniasklaidos dėmesį, ką jis naudojo skleisdamas žinią apie Lenkijos nepriklausomybę.
Biografija
Būsimas muzikantas gimė Kurilovkos kaime Podolėje (dabartinė Ukrainos teritorija), Jano Paderevskio ir Poliksenos Novickos, mirusios netrukus po sūnaus gimimo, šeimoje. Pirmuosius savo gyvenimo metus Paderewski praleido su savo tėvu ir seserimi dvare prie Žytomyro. Kai tėvą areštavo įtarus, kad šis dalyvavo 1863 m. sukilime, vaikus pas save pasiėmė Ignaco teta. Janas Paderevskis buvo netrukus paleistas, susituokė antrą kartą, o naujai sukurta šeima persikėlė gyventi į Sudilkovo kaimą (prie Šepetivkos), kur buvo galima lengviau surasti nuolatinį darbą.
Jaunas Ignacas čia pradėjo mokytis muzikos. Skambinti fortepijonu jį mokė Piotras Sovinskis, tačiau daugiausia laiko mokėsi pats. Įgimto talento ir didelio darbštumo dėka 1872 m. vasarą jis įstojo į Varšuvos muzikos institutą (šiuo metu tai Varšuvos Frederiko Šopeno muzikos universitetas), kurį baigė 1878 m. Kelis ateinančius metus Paderevskis praleido Varšuvoje, pragyvenimui užsidirbdamas mokydamas kitus bei komponuodamas. 1880 m. vedė Antoniną Korsak, kurį po metų mirė, palikdama jį su neįgaliu sūnumi. Išgyvenęs žmonos mirtį, Paderevskis nusprendė visiškai atsiduoti muzikai ir 1881 m. pabaigoje išvyko į Berlyną, kur mokėsi kompozicijos bei susipažino su Richardu Štrausu ir . Rubinšteinas, susižavėjęs jaunojo pianisto talentu, patarė jam tęsti muzikinę karjerą, todėl 1884 m. Paderevskis persikėlė į Vieną, kur studijavo pas Teodorą Lešetickį. Kurį laiką pianistas dėstė Strasbūro konservatorijoje ir vėliau grįžo į Vieną, kur 1887 m. įvyko jo pirmasis solinis koncertas.
Netrukus muzikantas tapo plačiai žinomas. 1889 m. jis koncertavo Paryžiuje, viename iš koncertų publika visą valandą vis kviesdavo bisams. Po metų jis sėkmingai koncertavo Londone, po dar metų – JAV. Jo nepaprasto meistriškumo dėka Paderevskis tapo kultine muzikinės visuomenės figūra, jį visur priimdavo labai šiltai. Žiūrovus ir klausytojus traukė ne tik muzikinė Paderevskio pasirodymo dalis, bet ir jo ryški, iššaukianti, bene hipnotizuojanti išvaizda. Kritikai pripažino jį vienu geriausių savo laikų muzikos atlikėju nepaisant to, kad jo muzikinių kūrinių interpretavimas ir požiūriu buvo gana drąsus.
1897 m. Paderevskis nusipirko vilą prie Ženevos ežero Šveicarijoje, kur leisdavo laiką tarp koncertų. Po dvejų metų jis vedė Heleną Gurską. Koncertinės veiklos dėka pianistas uždirbdavo nemažai pinigų, todėl nusipirko dvarą ir Lenkijoje, didelę savo uždarbio dalį skirdavo labdarai. Tęsė koncertus visame pasaulyje (1904 m. jis lankėsi net Naujojoje Zelandijoje).
Darydamas pertraukas tarp koncertinių turų, komponuodavo. Vienas didžiausių kūrinių – opera Manru. 1907 m., eilinės pertraukos metu, baigė keletą žymiausių kūrinių, tame tarpe ir Simfoniją h-moll, tačiau grįžęs koncertuoti 1909 m. išgyveno kūrybinę krizę, apie kurią vėliau savo prisiminimuose rašė: „Nenorėjau skambinti… man tai buvo didelė kančia“.
Prasidėjus antrajam XX a. dešimtmečiui, Paderevskis pradėjo dalyvauti politiniame Lenkijos gyvenime, palaikydamas šalies nepriklausomybės idėją. 1913 m. apsigyveno JAV, tačiau Pirmojo pasaulinio karo pradžioje sugrįžo į Europą, kur Paryžiuje tapo Lenkijos nacionalinio komiteto nariu, o netrukus tapo Lenkijos atstovu Antantėje. Dalyvavo steigiant panašias visuomenines ir politines organizacijas kituose miestuose, įskaitant Londono pagalbos fondą. Retorikos menas ir ryški charizma padėjo Paderevskiui įtikinti JAV prezidentą Vudrau Vilsoną kaip vieną iš punktų jo ultimatume įtraukti ir nepriklausomos Lenkijos valstybės sukūrimą. Tuo laikotarpiu Paderevskis turėjo tapti tarpininku tarp Lenkijos vyriausybės išeivijoje, kurią palaikė Antantė, ir naujojo valstybės vadovo Juzefo Pilsudskio. 1919 m. sausio mėn. Pilsudskis paskyrė kompozitorių ministru pirmininku. Šiame poste Paderevskis prabuvo mažiau nei metus, tačiau jam pavyko sudalyvauti ir Paryžiaus taikos konferencijoje.
Po to Paderevskio politinė karjera tęsėsi neilgai: sutarties sąlygos nebuvo Lenkijai palankiausios. Muzikantas, suvokdamas, kad negali suprasti visų politinių subtilybių ir pavojų, 1919 m. gruodį atsistatydino. Kitų metų vasarą, kai Raudonoji armija judėjo Varšuvos link, Paderevskis dalyvavo ambasadorių konferencijoje, kuri iš esmės tapo Paryžiaus taikos konferencijos tęsiniu, tačiau nusivylęs sąjungininkų siūlomomis Lenkijos vystymosi galimybėmis, galiausiai paliko politiką ir 1922 m. pasinėrė į koncertinę veiklą.
Pirmasis pianisto pasirodymas, po ilgosios pertraukos, įvyko salėje Niujorke ir turėjo milžinišką pasisekimą. Koncertinio turo po JAV metu surengė daug koncertų, kur jį sutikdavo pilnos salės klausytojų. Vėliau sugrįžo į savo vilą į Šveicariją. 1926 m., sužinojęs apie Lenkijoje įvykusį perversmą, pasisakė prieš Sanaciją. Paderevskio viloje buvo pasirašyta opozicijos deklaracija, pavadinta Front Morges.
1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui aštuoniasdešimties metų kompozitorius nusprendė grįžti į aktyvią visuomeninę veiklą. 1940 m. jis tapo Lenkijos Respublikos nacionalinės tarybos Londone, kuri tapo išeivijos Seimo atitikmeniu, pirmininku, atgaivino savo įkurtą fondą. Naciai jo pavardę buvo įtraukę į Trečiojo Reicho priešų sąrašą. Vėl nusprendė koncertuoti JAV, taip norėdamas padėti Lenkijai ir surinkti lėšų. Koncertinio turo metu susirgo plaučių uždegimu ir 1941 m. birželio 29 d. mirė Niujorke.
Buvo palaidotas , tačiau 1992 m. liepos 5 d. jo palaikai buvo perkelti į Varšuvą ir perlaidoti Šv. Jono Krikštytojo katedroje.
Kūryba
Paderevskis pradėjo kurti mažus kūrinius dar jaunystėje. Jau 1870-ųjų pabaigoje pasireiškia jo individualus kompozitoriaus stilius (sonata smuikui, „Keliautojo dainos“), pasižymintis vėlyvojo romantizmo charakteristikomis. Pirmieji du dideli Paderevskio kūriniai – koncertas fortepijonui, sukurtas ir pirmą kartą atliktas 1889 m., taip pat fantazija lenkiškomis temomis, irgi fortepijonui, sukurta ketveriais metais vėliau. Šie kūriniai buvo sėkmingi visų pirma dėl to, kad pats Paderevskis juos puikiai atlikinėjo, tačiau jau 1930-aisiais jie tapo beveik visiškai pamiršti. Vėliau kompozitoriaus kūrybiniai polėkiai tapo labiau periodiniai, kuomet jo intensyvi koncertinė veikla buvo laikinai sustabdoma. Vienas iš tokių laikotarpių – 1903 m., kai kompozitorius baigę savo Sonatą fortepijonui, Dvylika romansų Katulo Mendė poezijai, Variacijas ir fugą – vieną iš geriausių jo žinomų kūrinių.
Didžiausias jo kūrinys orkestrui – Simfonija h-moll – irgi buvo pradėta 1903 m., tačiau ją baigė tik 1907–1908 m., kai vėl padarė pertrauką ir nekoncertavo. Simfonija nebuvo labai populiari: jos nacionalinė romantiškoji dvasia ir tam tikras stilistinis netolygumas buvo savotišku anachronizmu laikotarpyje, kai Europos muzikinė kultūra XX a. pradžioje sparčiai vystėsi kiek kita linkme. Kūrinys tęsiasi apie 70 minučių, jame atvaizduojami įvairūs Lenkijos istorijos epizodai. Kadangi Paderevskis buvo labai gerbiamas visoje Europoje, ši simfonija kurį laiką išliko orkestrų repertuare, kritikų atsiliepimai buvo teigiami.
Pats Paderevskis manė, kad svarbiausias jo kūrinys – tai opera „Manru“. Pradėjęs ją rašyti 1893 m., baigė tik 1901 m. Kūrinio premjera įvyko tų pačių metų gegužės 29 d. Dresdene. Libretą, pagal Juzefo Kraševskio romaną „Namas už kaimo“, parašė Alfredas Nosigas. Opera pasakoja jaunojo čigono meilės lenkų valstietei istoriją. Kiek vėliau opera buvo pastatyta Lvove, o 1092 m. vasario 14 d. įvyko jos prapremjera Metropolitano operoje Niujorke. Tą patį sezoną opera buvo parodyta dar 9 kartus, tačiau kitais sezonais atnaujinta nebuvo. Manru išlieka vienintele lenko sukurta opera, kuri buvo parodyta Metropolitano scenoje.
Žinomiausi kūriniai
| ||||
| Problemos klausantis šio failo? Pabandykite . | ||||
| ||||
| Problemos klausantis šio failo? Pabandykite . | ||||
- Opera
- «Manru» (1901)
- Kūriniai orkestrui
- Simfonija h-moll (1903–1908)
- Uvertiūra Es-dur (1884)
- Koncertas fortepijonui a-moll (1882–1888)
- Koncertas smuikui ir orkestrui (1886–1888, atstatytas [[1991] m.])
- Siuita styginiams G-dur (1884)
- Kūriniai fortepijonui
- Sonata Es-dur (1887–1903)
- Variacijos ir fuga Es-dur (1885–1903)
- Preliudai
- Siuita Es-dur
- Įžanga ir tokata
- Valsai, mazurkos, polonezai, minuetai, krakoviakai, ir kt.
- Kameriniai kūriniai
- Sonata smuikui ir fortepijonui a-moll (1885)
- Daina ir romansas smuikui ir fortepijonui (1880-ųjų m. pradžia)
- Variacijos ir fuga styginių kvartetui (1884)
- Vokaliniai kūriniai
- Dainos balsui ir fortepijonui pagal lenkų poetų žodžius
- Chorai vyrų balsams a capella ir dalyvaujant pučiamųjų orkestrui
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ignacy Paderewski, Kas yra Ignacy Paderewski? Ką reiškia Ignacy Paderewski?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ignacy Jan PaderewskiLenkijos ministras pirmininkasGime 1860 m lapkricio 18 d Kurilivka Podoles gubernija Rusijos imperijaMire 1941 m birzelio 29 d 80 metu Niujorkas JAVPalaidotas a perlaidotas Varsuvos Sv Jono Krikstytojo arkikatedra bazilikaTautybe LenkijaSutuoktinis e Antonina Korsakowna Helena GorskaLenkijos ministras pirmininkasVeikla pianistas kompozitorius visuomeninis veikejas politikasSritis neoromantizmasZymus apdovanojimaiBaltojo erelio ordinas ordinas ordinas Britanijos imperijos ordinas Karolio III ordinasVikiteka Ignacy Jan PaderewskiParasas Ignacas Janas Paderevskis Ignacy Jan Paderewski 1860 m lapkricio 18 d 1941 m birzelio 29 d lenku pianistas ir kompozitorius politikas ministras pirmininkas diplomatas Jo koncertai buvo populiarus visame pasaulyje o muzikine slove leido patraukti Vakaru saliu politikos atstovu ir ziniasklaidos demesį ka jis naudojo skleisdamas zinia apie Lenkijos nepriklausomybe BiografijaBusimas muzikantas gime Kurilovkos kaime Podoleje dabartine Ukrainos teritorija Jano Paderevskio ir Poliksenos Novickos mirusios netrukus po sunaus gimimo seimoje Pirmuosius savo gyvenimo metus Paderewski praleido su savo tevu ir seserimi dvare prie Zytomyro Kai teva arestavo įtarus kad sis dalyvavo 1863 m sukilime vaikus pas save pasieme Ignaco teta Janas Paderevskis buvo netrukus paleistas susituoke antra karta o naujai sukurta seima persikele gyventi į Sudilkovo kaima prie Sepetivkos kur buvo galima lengviau surasti nuolatinį darba Jaunas Ignacas cia pradejo mokytis muzikos Skambinti fortepijonu jį moke Piotras Sovinskis taciau daugiausia laiko mokesi pats Įgimto talento ir didelio darbstumo deka 1872 m vasara jis įstojo į Varsuvos muzikos instituta siuo metu tai Varsuvos Frederiko Sopeno muzikos universitetas kurį baige 1878 m Kelis ateinancius metus Paderevskis praleido Varsuvoje pragyvenimui uzsidirbdamas mokydamas kitus bei komponuodamas 1880 m vede Antonina Korsak kurį po metu mire palikdama jį su neįgaliu sunumi Isgyvenes zmonos mirtį Paderevskis nusprende visiskai atsiduoti muzikai ir 1881 m pabaigoje isvyko į Berlyna kur mokesi kompozicijos bei susipazino su Richardu Strausu ir Rubinsteinas susizavejes jaunojo pianisto talentu patare jam testi muzikine karjera todel 1884 m Paderevskis persikele į Viena kur studijavo pas Teodora Lesetickį Kurį laika pianistas deste Strasburo konservatorijoje ir veliau grįzo į Viena kur 1887 m įvyko jo pirmasis solinis koncertas Netrukus muzikantas tapo placiai zinomas 1889 m jis koncertavo Paryziuje viename is koncertu publika visa valanda vis kviesdavo bisams Po metu jis sekmingai koncertavo Londone po dar metu JAV Jo nepaprasto meistriskumo deka Paderevskis tapo kultine muzikines visuomenes figura jį visur priimdavo labai siltai Ziurovus ir klausytojus trauke ne tik muzikine Paderevskio pasirodymo dalis bet ir jo ryski issaukianti bene hipnotizuojanti isvaizda Kritikai pripazino jį vienu geriausiu savo laiku muzikos atlikeju nepaisant to kad jo muzikiniu kuriniu interpretavimas ir poziuriu buvo gana drasus Ignaco Paderevskio dvaras Lenkijoje nupirktas 1897 m 1897 m Paderevskis nusipirko vila prie Zenevos ezero Sveicarijoje kur leisdavo laika tarp koncertu Po dveju metu jis vede Helena Gurska Koncertines veiklos deka pianistas uzdirbdavo nemazai pinigu todel nusipirko dvara ir Lenkijoje didele savo uzdarbio dalį skirdavo labdarai Tese koncertus visame pasaulyje 1904 m jis lankesi net Naujojoje Zelandijoje Darydamas pertraukas tarp koncertiniu turu komponuodavo Vienas didziausiu kuriniu opera Manru 1907 m eilines pertraukos metu baige keleta zymiausiu kuriniu tame tarpe ir Simfonija h moll taciau grįzes koncertuoti 1909 m isgyveno kurybine krize apie kuria veliau savo prisiminimuose rase Nenorejau skambinti man tai buvo didele kancia Prasidejus antrajam XX a desimtmeciui Paderevskis pradejo dalyvauti politiniame Lenkijos gyvenime palaikydamas salies nepriklausomybes ideja 1913 m apsigyveno JAV taciau Pirmojo pasaulinio karo pradzioje sugrįzo į Europa kur Paryziuje tapo Lenkijos nacionalinio komiteto nariu o netrukus tapo Lenkijos atstovu Antanteje Dalyvavo steigiant panasias visuomenines ir politines organizacijas kituose miestuose įskaitant Londono pagalbos fonda Retorikos menas ir ryski charizma padejo Paderevskiui įtikinti JAV prezidenta Vudrau Vilsona kaip viena is punktu jo ultimatume įtraukti ir nepriklausomos Lenkijos valstybes sukurima Tuo laikotarpiu Paderevskis turejo tapti tarpininku tarp Lenkijos vyriausybes iseivijoje kuria palaike Antante ir naujojo valstybes vadovo Juzefo Pilsudskio 1919 m sausio men Pilsudskis paskyre kompozitoriu ministru pirmininku Siame poste Paderevskis prabuvo maziau nei metus taciau jam pavyko sudalyvauti ir Paryziaus taikos konferencijoje Po to Paderevskio politine karjera tesesi neilgai sutarties salygos nebuvo Lenkijai palankiausios Muzikantas suvokdamas kad negali suprasti visu politiniu subtilybiu ir pavoju 1919 m gruodį atsistatydino Kitu metu vasara kai Raudonoji armija judejo Varsuvos link Paderevskis dalyvavo ambasadoriu konferencijoje kuri is esmes tapo Paryziaus taikos konferencijos tesiniu taciau nusivyles sajungininku siulomomis Lenkijos vystymosi galimybemis galiausiai paliko politika ir 1922 m pasinere į koncertine veikla Pirmasis pianisto pasirodymas po ilgosios pertraukos įvyko saleje Niujorke ir turejo milziniska pasisekima Koncertinio turo po JAV metu surenge daug koncertu kur jį sutikdavo pilnos sales klausytoju Veliau sugrįzo į savo vila į Sveicarija 1926 m suzinojes apie Lenkijoje įvykusį perversma pasisake pries Sanacija Paderevskio viloje buvo pasirasyta opozicijos deklaracija pavadinta Front Morges 1939 m prasidejus Antrajam pasauliniam karui astuoniasdesimties metu kompozitorius nusprende grįzti į aktyvia visuomenine veikla 1940 m jis tapo Lenkijos Respublikos nacionalines tarybos Londone kuri tapo iseivijos Seimo atitikmeniu pirmininku atgaivino savo įkurta fonda Naciai jo pavarde buvo įtrauke į Treciojo Reicho priesu sarasa Vel nusprende koncertuoti JAV taip noredamas padeti Lenkijai ir surinkti lesu Koncertinio turo metu susirgo plauciu uzdegimu ir 1941 m birzelio 29 d mire Niujorke Buvo palaidotas taciau 1992 m liepos 5 d jo palaikai buvo perkelti į Varsuva ir perlaidoti Sv Jono Krikstytojo katedroje Paderevskio sarkofagas Sv Jono Krikstytojo katedrojeKurybaIgnacy Paderewski skambina fortepijonu Paderevskis pradejo kurti mazus kurinius dar jaunysteje Jau 1870 uju pabaigoje pasireiskia jo individualus kompozitoriaus stilius sonata smuikui Keliautojo dainos pasizymintis velyvojo romantizmo charakteristikomis Pirmieji du dideli Paderevskio kuriniai koncertas fortepijonui sukurtas ir pirma karta atliktas 1889 m taip pat fantazija lenkiskomis temomis irgi fortepijonui sukurta ketveriais metais veliau Sie kuriniai buvo sekmingi visu pirma del to kad pats Paderevskis juos puikiai atlikinejo taciau jau 1930 aisiais jie tapo beveik visiskai pamirsti Veliau kompozitoriaus kurybiniai polekiai tapo labiau periodiniai kuomet jo intensyvi koncertine veikla buvo laikinai sustabdoma Vienas is tokiu laikotarpiu 1903 m kai kompozitorius baige savo Sonata fortepijonui Dvylika romansu Katulo Mende poezijai Variacijas ir fuga viena is geriausiu jo zinomu kuriniu Didziausias jo kurinys orkestrui Simfonija h moll irgi buvo pradeta 1903 m taciau ja baige tik 1907 1908 m kai vel padare pertrauka ir nekoncertavo Simfonija nebuvo labai populiari jos nacionaline romantiskoji dvasia ir tam tikras stilistinis netolygumas buvo savotisku anachronizmu laikotarpyje kai Europos muzikine kultura XX a pradzioje sparciai vystesi kiek kita linkme Kurinys tesiasi apie 70 minuciu jame atvaizduojami įvairus Lenkijos istorijos epizodai Kadangi Paderevskis buvo labai gerbiamas visoje Europoje si simfonija kurį laika isliko orkestru repertuare kritiku atsiliepimai buvo teigiami Pats Paderevskis mane kad svarbiausias jo kurinys tai opera Manru Pradejes ja rasyti 1893 m baige tik 1901 m Kurinio premjera įvyko tu paciu metu geguzes 29 d Dresdene Libreta pagal Juzefo Krasevskio romana Namas uz kaimo parase Alfredas Nosigas Opera pasakoja jaunojo cigono meiles lenku valstietei istorija Kiek veliau opera buvo pastatyta Lvove o 1092 m vasario 14 d įvyko jos prapremjera Metropolitano operoje Niujorke Ta patį sezona opera buvo parodyta dar 9 kartus taciau kitais sezonais atnaujinta nebuvo Manru islieka vienintele lenko sukurta opera kuri buvo parodyta Metropolitano scenoje Zinomiausi kuriniaiSopeno valsas Op 64 no 2 Cis moll source source atlieka Jan Paderewski 1917Problemos klausantis sio failo Pabandykite Melodija Jan Paderewski source source atlieka S JakobsenProblemos klausantis sio failo Pabandykite Opera Manru 1901 Kuriniai orkestruiSimfonija h moll 1903 1908 Uvertiura Es dur 1884 Koncertas fortepijonui a moll 1882 1888 Koncertas smuikui ir orkestrui 1886 1888 atstatytas 1991 m Siuita styginiams G dur 1884 Kuriniai fortepijonuiSonata Es dur 1887 1903 Variacijos ir fuga Es dur 1885 1903 Preliudai Siuita Es dur Įzanga ir tokata Valsai mazurkos polonezai minuetai krakoviakai ir kt Kameriniai kuriniaiSonata smuikui ir fortepijonui a moll 1885 Daina ir romansas smuikui ir fortepijonui 1880 uju m pradzia Variacijos ir fuga styginiu kvartetui 1884 Vokaliniai kuriniaiDainos balsui ir fortepijonui pagal lenku poetu zodzius Chorai vyru balsams a capella ir dalyvaujant puciamuju orkestrui