Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Hermanas PerelšteinasGimė 1923 m birželio 7 d KaraliaučiusMirė 1998 m sausio 11 d 74 metai Niujorkas JAV Veikla Choro di
Hermanas Perelšteinas
| Hermanas Perelšteinas | |
|---|---|
| Gimė | 1923 m. birželio 7 d. Karaliaučius |
| Mirė | 1998 m. sausio 11 d. (74 metai) Niujorkas (JAV) |
| Veikla | Choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius |
| Sritis | Chorinis dainavimas |
| Organizacijos | Berniukų ir jaunuolių choro Ąžuoliukas |
| Pareigos | Meno vadovas, vyr. dirigentas |
| Alma mater | Lietuvos valstybinė konservatorija |
Hermanas Perelšteinas (1923 m. birželio 7 d. Karaliaučiuje – 1998 m. sausio 11 d. Niujorke, JAV) – choro dirigentas ir pedagogas.
Biografija
Tėvas Kijeve ir Berlyne studijavo ekonomiką, mėgo muzikuoti ir dainuoti, o motina Varšuvoje studijavo biologiją. Hermanas iš mažens pasižymėjo nepaprastais muzikiniais gabumais ir buvo priskiriamas prie vunderkindų. Pedagogė I. Volbertienė šešerių metų berniuką pradėjo mokyti skambinti fortepijonu.
1932–1940 m. Hermanas mokėsi Kauno vokiečių ir žydų gimnazijoje dėstomąja lietuvių kalba ir kartu nuo 1936 m. lankė Kauno konservatoriją, kur fortepijono studijas tęsė pas prof. E. Laumenskienę ir pedagogę T. Giršovičienę. Vaikystėje mėgo skaityti knygas, žavėjosi solistais K. Petrausku ir F. Šaliapinu bei Vienos berniukų choru (girdėjo koncertuojantį Kaune). 1941 m. vasarą su šeima bolševikai jį ištrėmė į Sibirą, kur teko dirbti įvairius sunkius fizinius darbus, kęsti alkį ir šaltį. Nuo pražūties išgelbėjo muzikiniai sugebėjimai bei troškimas mokytis ir mokyti kitus.
1954 m. su pagyrimu baigė Jakutsko pedagoginio instituto Biologijos ir chemijos fakultetą. Studijuodamas dirbo Jakutsko muzikiniame teatre koncertmeisteriu, radijo komiteto choro chormeisteriu ir dirigentu. 1954–1956 m. Sverdlovsko muzikos mokykloje mokėsi diriguoti ir kitų muzikos disciplinų, vadovavo moterų ir berniukų chorams, dirbo farmacijos fabrike.
Grįžęs į Lietuvą, 1956–1960 m. Valstybinėje konservatorijoje Vilniuje dirbo koncertmeisteriu ir kartu mokėsi – 1959 m. su pagyrimu baigė minėtos mokslo įstaigos neakivaizdinio skyriaus doc. Klemenso Griauzdės choro dirigavimo klasę. 1960–1964 m. dėstė dirigavimą Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos katedroje, o nuo 1964 iki 1979 m. buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas. „Ąžuoliuke“ ir aukštosiose mokyklose išugdė būrį talentingų jaunųjų choro dirigentų.
1959 m. rudenį Vilniuje suorganizavo berniukų chorą, kurį per kelis dešimtmečius išaugino į pavyzdinę vaikų ir jaunuolių choro studiją „Ąžuoliukas“. Be daugelio dainų, su berniukais ir jaunuoliais parengė ir sudėtingų kūrinių: G. Pergolesi „Stabat Mater“, J. S. Bacho kantatą „Magnificat“, B. Brittenas „Kalėdinių giesmių apeigos“ ir „Missa brevis“, H. Purcello operą „Didona ir Enėjas“, J. Haydno oratoriją „Metų laikai“, G. Fauret „Requiem“, G. F. Händelio oratoriją „Judas Makabėjus“, L. Cherubini „Requiem“, M. Duruflė „Requiem“, E. Balsio oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“, S. Rachmaninovo kantatą „Pavasaris“, D. Kabalevskio „Requiem" ir kt.
Su „Ąžuoliuku" dalyvavo pasaulinėse konferencijose ISME Maskvoje vaikų muzikinio ugdymo klausimais, koncertavo Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, įvairiuose tarptautiniuose chorų konkursuose bei festivaliuose pelnė daug pirmųjų vietų ir įvairių apdovanojimų. „Ąžuoliuko“ pavyzdžiu berniukų chorų atsirado ir kituose Lietuvos miestuose.
1979 m. spalio 7 d. išvyko į JAV – Niujorką, kur apie 12 metų dirbo įvairiose mokyklose – dėstė anatomiją, fiziką, chemiją, biologiją, vokiečių kalbą ir muziką. Dirbdamas privačioje žydų mokykloje (su neįgaliaisiais vaikais), subūrė nedidelį chorą. Vėliau keliuose universitetuose dėstė fortepijoną, vokalą, choro ansamblių discipliną, muzikos teoriją (buvo rengiami kantonai). Prie Niujorko muzikos mokyklos buvo subūręs nedidelį berniukų chorą, su kuriuo dalyvavo chorų festivalyje Meksikoje. 1984 m. užkluptas sunkios ligos, berniukų chorą paliko, o mokykloje dar dirbo iki 1992 metų. Buvo Amerikos lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos narys. Vilniuje ir Kaune lankėsi 1990, 1994 ir 1996 m. – išrinktas pirmuoju Lietuvos muzikos akademijos garbės profesorium ir „Ąžuolų" klubo garbės prezidentu.
Po sunkios ligos mirė 1998 m. sausio 11 d. Niujorke (JAV).
Visuomeninė veikla
Nuo 1960 m. – Vilniaus miesto dainų švenčių dirigentas, 1963, 1964, 1965, 1969, 1970, 1975, 1977, 1978 m. – Lietuvos respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių dirigentas. Ne kartą dirigavo Rygos, Talino, Klaipėdos ir Vilniaus berniukų chorų sąskrydžiuose, buvo Lietuvos vaikų chorų vyr. konsultantas, vaikų chorų konkursų žiuri pirmininkas ir narys, repertuarinės ir meninės komisijos narys, parašė metodinių darbų, muzikos klausimais paskelbė straipsnių ir chorų koncertų recenzijų. 1965 m. suteiktas nusipelniusio artisto, o 1974 m. – nusipelniusio meno veikėjo garbės vardai.
1994 m. apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu.
1994 m. išleista prof. dr. Vytauto Jakelaičio knyga „Hermanas Perelšteinas".
2022 m. išleista Dariaus Krasausko knyga biografiją "Šefas".
Šaltiniai
- Visuotinė lietuvių enciklopedija (Hermanas Perelšteinas)
- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Nuorodos
- Juslius Keleras. "Haris: paprastas, nepaprastas" (straipsnis leidinyje "Šiaurės Atėnai", 2011 m. liepos 22 d.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hermanas Perelšteinas, Kas yra Hermanas Perelšteinas? Ką reiškia Hermanas Perelšteinas?
Hermanas PerelsteinasGime 1923 m birzelio 7 d KaraliauciusMire 1998 m sausio 11 d 74 metai Niujorkas JAV Veikla Choro dirigentas pedagogas kompozitoriusSritis Chorinis dainavimasOrganizacijos Berniuku ir jaunuoliu choro AzuoliukasPareigos Meno vadovas vyr dirigentasAlma mater Lietuvos valstybine konservatorija Hermanas Perelsteinas 1923 m birzelio 7 d Karaliauciuje 1998 m sausio 11 d Niujorke JAV choro dirigentas ir pedagogas BiografijaTevas Kijeve ir Berlyne studijavo ekonomika mego muzikuoti ir dainuoti o motina Varsuvoje studijavo biologija Hermanas is mazens pasizymejo nepaprastais muzikiniais gabumais ir buvo priskiriamas prie vunderkindu Pedagoge I Volbertiene seseriu metu berniuka pradejo mokyti skambinti fortepijonu 1932 1940 m Hermanas mokesi Kauno vokieciu ir zydu gimnazijoje destomaja lietuviu kalba ir kartu nuo 1936 m lanke Kauno konservatorija kur fortepijono studijas tese pas prof E Laumenskiene ir pedagoge T Girsoviciene Vaikysteje mego skaityti knygas zavejosi solistais K Petrausku ir F Saliapinu bei Vienos berniuku choru girdejo koncertuojantį Kaune 1941 m vasara su seima bolsevikai jį istreme į Sibira kur teko dirbti įvairius sunkius fizinius darbus kesti alkį ir saltį Nuo prazuties isgelbejo muzikiniai sugebejimai bei troskimas mokytis ir mokyti kitus 1954 m su pagyrimu baige Jakutsko pedagoginio instituto Biologijos ir chemijos fakulteta Studijuodamas dirbo Jakutsko muzikiniame teatre koncertmeisteriu radijo komiteto choro chormeisteriu ir dirigentu 1954 1956 m Sverdlovsko muzikos mokykloje mokesi diriguoti ir kitu muzikos disciplinu vadovavo moteru ir berniuku chorams dirbo farmacijos fabrike Grįzes į Lietuva 1956 1960 m Valstybineje konservatorijoje Vilniuje dirbo koncertmeisteriu ir kartu mokesi 1959 m su pagyrimu baige minetos mokslo įstaigos neakivaizdinio skyriaus doc Klemenso Griauzdes choro dirigavimo klase 1960 1964 m deste dirigavima Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos katedroje o nuo 1964 iki 1979 m buvo Lietuvos valstybines konservatorijos Choro dirigavimo katedros vyr destytojas Azuoliuke ir aukstosiose mokyklose isugde burį talentingu jaunuju choro dirigentu 1959 m rudenį Vilniuje suorganizavo berniuku chora kurį per kelis desimtmecius isaugino į pavyzdine vaiku ir jaunuoliu choro studija Azuoliukas Be daugelio dainu su berniukais ir jaunuoliais parenge ir sudetingu kuriniu G Pergolesi Stabat Mater J S Bacho kantata Magnificat B Brittenas Kalediniu giesmiu apeigos ir Missa brevis H Purcello opera Didona ir Enejas J Haydno oratorija Metu laikai G Fauret Requiem G F Handelio oratorija Judas Makabejus L Cherubini Requiem M Durufle Requiem E Balsio oratorija Nelieskite melyno gaublio S Rachmaninovo kantata Pavasaris D Kabalevskio Requiem ir kt Su Azuoliuku dalyvavo pasaulinese konferencijose ISME Maskvoje vaiku muzikinio ugdymo klausimais koncertavo Latvijoje Estijoje Rusijoje Baltarusijoje Lenkijoje Cekoslovakijoje Vokietijoje Vengrijoje įvairiuose tarptautiniuose choru konkursuose bei festivaliuose pelne daug pirmuju vietu ir įvairiu apdovanojimu Azuoliuko pavyzdziu berniuku choru atsirado ir kituose Lietuvos miestuose 1979 m spalio 7 d isvyko į JAV Niujorka kur apie 12 metu dirbo įvairiose mokyklose deste anatomija fizika chemija biologija vokieciu kalba ir muzika Dirbdamas privacioje zydu mokykloje su neįgaliaisiais vaikais subure nedidelį chora Veliau keliuose universitetuose deste fortepijona vokala choro ansambliu disciplina muzikos teorija buvo rengiami kantonai Prie Niujorko muzikos mokyklos buvo subures nedidelį berniuku chora su kuriuo dalyvavo choru festivalyje Meksikoje 1984 m uzkluptas sunkios ligos berniuku chora paliko o mokykloje dar dirbo iki 1992 metu Buvo Amerikos lietuviu bendruomenes Kulturos tarybos narys Vilniuje ir Kaune lankesi 1990 1994 ir 1996 m isrinktas pirmuoju Lietuvos muzikos akademijos garbes profesorium ir Azuolu klubo garbes prezidentu Po sunkios ligos mire 1998 m sausio 11 d Niujorke JAV Visuomenine veiklaNuo 1960 m Vilniaus miesto dainu svenciu dirigentas 1963 1964 1965 1969 1970 1975 1977 1978 m Lietuvos respublikiniu dainu svenciu ir choru saskrydziu dirigentas Ne karta dirigavo Rygos Talino Klaipedos ir Vilniaus berniuku choru saskrydziuose buvo Lietuvos vaiku choru vyr konsultantas vaiku choru konkursu ziuri pirmininkas ir narys repertuarines ir menines komisijos narys parase metodiniu darbu muzikos klausimais paskelbe straipsniu ir choru koncertu recenziju 1965 m suteiktas nusipelniusio artisto o 1974 m nusipelniusio meno veikejo garbes vardai 1994 m apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu 1994 m isleista prof dr Vytauto Jakelaicio knyga Hermanas Perelsteinas 2022 m isleista Dariaus Krasausko knyga biografija Sefas SaltiniaiVisuotine lietuviu enciklopedija Hermanas Perelsteinas Boleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999 NuorodosJuslius Keleras Haris paprastas nepaprastas straipsnis leidinyje Siaures Atenai 2011 m liepos 22 d