Vestminsterio vienuolynas arba Vestminsterio abatija angl Westminster Abbey gotikinė katedros dydžio ir tokia buvus 1546
Vestminsterio abatija

Vestminsterio vienuolynas (arba Vestminsterio abatija, angl. Westminster Abbey) – gotikinė katedros dydžio (ir tokia buvus 1546–1556 m.) bažnyčia Vestminsteryje, Londone, į vakarus nuo Vestminsterio rūmų. Tai tradicinė Anglijos karalių karūnavimo ir laidojimo vieta. Čia palaidota daug įžymių Anglijos žmonių, yra poetų kampelis.
Pagal tradiciją vienuolyno vietoje pirmąkart pastatyta šventovė 616 m., tada ši vieta vadinosi Tornio sala. Pasakojama, kad vieta tapo šventa, kai žvejys Temzės upėje pamatė Švento Petro viziją, kurioje jis pateisina Temzės žvejų abatui dovanotas lašišas. Šventas Dunstanas, padedamas karaliaus 960–970 m. įkūrė ten benediktinų vienuolių bendruomenę. Akmeninė abatiją karalius Eduardas Išpažinėjas pastatė apie 1045–1050 m., kai išsirinko šią vietą savo kapui. Ji buvo pašventinta tik 1065 m. gruodžio 28 d., likus savaitei iki karaliaus mirties ir po to buvusių laidotuvių. Vestminsterio abatijoje buvo karūnuotas Edvardo įpėdinis Haroldas II.
Vienintelis originalios abatijos, pastatytos romaniniu stilium, kuris Anglijoje vadinosi Normanų stiliumi, kartu su greta esančiais Vestminsterio rūmais atvaizdas yra Bayeux gobelenuose. Padidėjusi parama padidino vienuolių bendruomenę nuo Dunstano dvylikos iki aštuoniasdešimt vienuolių.
Abatas ir apsišvietę vienuoliai, buvę arti Vestminsterio rūmų, karaliaus pagrindinės rezidencijos nuo XII a. pabaigos, tapo galinga jėga po Normanų užkariavimo. Abatas dažnai tarnaudavo karaliui ir jam priklausė vieta Lordų Rūmuose. Atleistas nuo dvasinio vadovavimo, kuris atiteko reformuotai X a. antroje pusėje, ir užimtas didelių žemės plotų, kurių kai kurie buvo toli nuo Vestminsterio, valdymu „benediktinai buvo labai susiję su to meto pasaulietiniu gyvenimu, ypač valdančiosios klasės gyvenimu“ teigia . Abatas liko Vestminsterio dvaro šeimininku, kai aplink užaugo 2-3 tūkst. gyventojų miestas. Kaip vartotojas ir darbdavys, vienuolynas skatino miesto ekonomiką ir santykiai su miestu buvo nuoširdūs, bet jam nebuvo suteikta savivaldos privilegija viduramžiais (Harvey 1993 p 6f). Abatija statė parduotuves ir namus vakarinėje pusėje arti šventovės.
Abatija buvo normanų karalių karūnavimo vieta, bet nė vienas iš jų čia nebuvo palaidotas iki Henriko III, labai atsidavusio Edvardo Nuodėmklausio kultui. Jis perstatė katedrą gotikiniu stiliumi kaip šventovę Edvardo garbei ir kaip karališką kapą sau pačiam. Vestminsterio abatija vėliau turėjo didelę reikšmę Edvardo kanonizavimui. Darbai truko 1245–1517 m. ir praktiškai buvo baigti architekto Henriko Jevelės (Henry Yevele) valdant Ričardui II. 1502 m. Henrikas VII pridėjo koplyčią, skirtą Šventai Mergelei Marijai.
1535 m. Vestminsterio vienuolyno metinės pajamos buvo 2400–2800 svarų pagal Vienuolynų likvidavimą atlikusius pareigūnus ir nusileido tik Glastonburio abatijai. Henrikas VIII perėmė abatijos kontrolę 1539 m. ir suteikė jai katedros vardą 1540 m. tuo pat metu įkurdamas Vestminsterio vyskupiją. Suteikdamas abatijai katedros statusą, Henrikas VIII turėjo dingstį jos pasigailėti ir ji nebuvo sugriauta ar likviduota kaip kitos to meto abatijos. Vestminsterio abatija buvo katedra tik iki 1550 m. Posakis „apiplėšti Petrą, kad sumokėtum Pauliui“ tikriausiai atsirado tais laikais, nes pinigai, skirti abatijai, dedikuotai šventam Petrui, atiteko Švento Pauliaus katedrai.
Karalienė Marija I gražino abatiją benediktinams, bet jie vėl buvo išvyti valdant Elžbietai I 1559 m. O 1579 m. ji atkūrė abatiją kaip „karališką išimtį“, t. y. bažnyčią atsakingą tiesiogiai monarchui, o ne vyskupui, ir padarė ją Švento Petro koledžine bažnyčia, o paskutinį abatą pirmuoju dekanu. Ji patyrė nuostolių XVII a. vidury, kai buvo užpulta puritonų ikonoklastų, bet buvo apsaugota dėl jos ryšių su Anglijos respublika. Oliveris Kromvelis buvo prašmatniai palaidotas abatijoje 1658 m., o 1661 m. sausio mėnesį jo palaikai buvo iškasti ir pakarti artimiausiose kartuvėse.
(Nicholas Hawksmoor) 1722–1745 m. pastatė du vakarinius bokštus Gotikos atgimimo stiliumi. Seras Džordžas XIX a. atliko perstatymą ir rekonstrukciją.
Iki XIX a. abatija buvo trečia vieta mokytis anglų kalbos Anglijoje po Oksfordo ir Kembridžo. Čia buvo išverstas Karaliaus Džeimso Biblijos pirmasis Senojo Testamento trečdalis ir Naujojo Testamento antroji pusė. XX a. čia buvo išversta Naujoji Angliška Biblija.
Šaltiniai
- Westminsterio vienuolynas (Vestminsterio vienuolynas), Westminsterio abatija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 493 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vestminsterio abatija, Kas yra Vestminsterio abatija? Ką reiškia Vestminsterio abatija?
Vestminsterio vienuolynas arba Vestminsterio abatija angl Westminster Abbey gotikine katedros dydzio ir tokia buvus 1546 1556 m baznycia Vestminsteryje Londone į vakarus nuo Vestminsterio rumu Tai tradicine Anglijos karaliu karunavimo ir laidojimo vieta Cia palaidota daug įzymiu Anglijos zmoniu yra poetu kampelis Abatijos vakarinis fasadas Pagal tradicija vienuolyno vietoje pirmakart pastatyta sventove 616 m tada si vieta vadinosi Tornio sala Pasakojama kad vieta tapo sventa kai zvejys Temzes upeje pamate Svento Petro vizija kurioje jis pateisina Temzes zveju abatui dovanotas lasisas Sventas Dunstanas padedamas karaliaus 960 970 m įkure ten benediktinu vienuoliu bendruomene Akmenine abatija karalius Eduardas Ispazinejas pastate apie 1045 1050 m kai issirinko sia vieta savo kapui Ji buvo pasventinta tik 1065 m gruodzio 28 d likus savaitei iki karaliaus mirties ir po to buvusiu laidotuviu Vestminsterio abatijoje buvo karunuotas Edvardo įpedinis Haroldas II Vienintelis originalios abatijos pastatytos romaniniu stilium kuris Anglijoje vadinosi Normanu stiliumi kartu su greta esanciais Vestminsterio rumais atvaizdas yra Bayeux gobelenuose Padidejusi parama padidino vienuoliu bendruomene nuo Dunstano dvylikos iki astuoniasdesimt vienuoliu Abatas ir apsisviete vienuoliai buve arti Vestminsterio rumu karaliaus pagrindines rezidencijos nuo XII a pabaigos tapo galinga jega po Normanu uzkariavimo Abatas daznai tarnaudavo karaliui ir jam priklause vieta Lordu Rumuose Atleistas nuo dvasinio vadovavimo kuris atiteko reformuotai X a antroje puseje ir uzimtas dideliu zemes plotu kuriu kai kurie buvo toli nuo Vestminsterio valdymu benediktinai buvo labai susije su to meto pasaulietiniu gyvenimu ypac valdanciosios klases gyvenimu teigia Abatas liko Vestminsterio dvaro seimininku kai aplink uzaugo 2 3 tukst gyventoju miestas Kaip vartotojas ir darbdavys vienuolynas skatino miesto ekonomika ir santykiai su miestu buvo nuosirdus bet jam nebuvo suteikta savivaldos privilegija viduramziais Harvey 1993 p 6f Abatija state parduotuves ir namus vakarineje puseje arti sventoves Vestminsterio abatijos planas 1894 m Abatija buvo normanu karaliu karunavimo vieta bet ne vienas is ju cia nebuvo palaidotas iki Henriko III labai atsidavusio Edvardo Nuodemklausio kultui Jis perstate katedra gotikiniu stiliumi kaip sventove Edvardo garbei ir kaip karaliska kapa sau paciam Vestminsterio abatija veliau turejo didele reiksme Edvardo kanonizavimui Darbai truko 1245 1517 m ir praktiskai buvo baigti architekto Henriko Jeveles Henry Yevele valdant Ricardui II 1502 m Henrikas VII pridejo koplycia skirta Sventai Mergelei Marijai 1535 m Vestminsterio vienuolyno metines pajamos buvo 2400 2800 svaru pagal Vienuolynu likvidavima atlikusius pareigunus ir nusileido tik Glastonburio abatijai Henrikas VIII pereme abatijos kontrole 1539 m ir suteike jai katedros varda 1540 m tuo pat metu įkurdamas Vestminsterio vyskupija Suteikdamas abatijai katedros statusa Henrikas VIII turejo dingstį jos pasigaileti ir ji nebuvo sugriauta ar likviduota kaip kitos to meto abatijos Vestminsterio abatija buvo katedra tik iki 1550 m Posakis apiplesti Petra kad sumoketum Pauliui tikriausiai atsirado tais laikais nes pinigai skirti abatijai dedikuotai sventam Petrui atiteko Svento Pauliaus katedrai Karaliene Marija I grazino abatija benediktinams bet jie vel buvo isvyti valdant Elzbietai I 1559 m O 1579 m ji atkure abatija kaip karaliska isimtį t y baznycia atsakinga tiesiogiai monarchui o ne vyskupui ir padare ja Svento Petro koledzine baznycia o paskutinį abata pirmuoju dekanu Ji patyre nuostoliu XVII a vidury kai buvo uzpulta puritonu ikonoklastu bet buvo apsaugota del jos rysiu su Anglijos respublika Oliveris Kromvelis buvo prasmatniai palaidotas abatijoje 1658 m o 1661 m sausio menesį jo palaikai buvo iskasti ir pakarti artimiausiose kartuvese Nicholas Hawksmoor 1722 1745 m pastate du vakarinius bokstus Gotikos atgimimo stiliumi Seras Dzordzas XIX a atliko perstatyma ir rekonstrukcija Iki XIX a abatija buvo trecia vieta mokytis anglu kalbos Anglijoje po Oksfordo ir Kembridzo Cia buvo isverstas Karaliaus Dzeimso Biblijos pirmasis Senojo Testamento trecdalis ir Naujojo Testamento antroji puse XX a cia buvo isversta Naujoji Angliska Biblija SaltiniaiWestminsterio vienuolynas Vestminsterio vienuolynas Westminsterio abatija Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Venk Zvo Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2014 493 psl Vikiteka Vestminsterio vienuolynas vaizdine ir garsine medziaga