Inocentas VIII

Inocentas VIII (lot. Innocentius VIII; tikrasis vardas Giovanni Battista Cybo; 1432 m. – 1492 m. liepos 25 d.) – 213-asis Romos katalikų popiežius, vadovavęs Katalikų Bažnyčiai nuo 1484 m. rugpjūčio 29 d. iki savo mirties 1492 m. liepos 25 d.

Inocentas VIII
lot. Innocentius VIII
213-asis Popiežius
Popiežiaus portretas (~XVIII a., nežinomo dail.)
Gimimo vardas it. Giovanni Battista Cybo
Gimė ~1432 m.
Genuja, Genujos respublika
Mirė 1492 m. liepos 25 d. (~60 metų)
Roma, Popiežiaus sritis
Palaidotas (-a) Šventojo Petro bazilika, Roma
Tautybė italas
Popiežiaus herbas
213-asis Popiežius
Išrinktas 1484 m. rugpjūčio 29 d.
Baigė 1492 m. liepos 25 d.
Pirmtakas Sikstas IV
Įpėdinis Aleksandras VI
Vikiteka Inocentas VIII

Biografija

G. B. Cybo gimė 1432 m. Genujoje. Jo šeima giminiavosi su įtakinga ir turtinga genujiečių aristokratų Doria šeima. Studijavo Paduvoje ir Romoje. Audringos jaunystės metais, iki įstojimo į dvasininkų luomą susilaukė nesantuokinių palikuonių, kurie vėliau buvo apgyvendinti Vatikano rūmuose Inocento VIII pontifikato metu.

Romoje G. B. Cybo tapo kunigu tarnaudamas pas kardinolą Calandrini, popiežiaus Mikalojaus V įbrolį. 1467 m. popiežius Paulius II paskyrė jį Savonos vyskupu. 1472 m. išvyko į Molfettos vyskupiją pietryčių Italijoje. 1473 m., remiamas Giuliano Della Rovere, vėliau tapusio popiežiumi Julijumi II, popiežiaus Siksto VI paskirtas kardinolu. 1484 m. rugpjūčio 29 d. jis išrinktas popiežiumi Inocentu VIII.

Inocentas VIII nepakeitė savo pirmtako valdymo stiliaus. Siekdamas užsitikrinti turtingųjų Medičių paramą, jis savo nesantuokinį sūnų Franceschetto Cybo apvesdino su politiko Lorenco de Medičio dukterimi Magdalena. Vieno iš šios santuokos sūnų palikuonys pasirinko Malaspina šeimos pavardę ir iki XVIII a. valdė Masos ir Kararos kunigaikštystę (vėliau hercogystę). Vienas iš Lorenco de Medičio sūnų nuo 14 metų buvo paskirtas kardinolu, vėliau išrinktas popiežiumi Leonu X.

Užimtas šeimos reikalais, Inocentas VIII mažai dėmesio skyrė bendrai religinei ir politinei situacijai. Jis bandė įtakoti Osmanų imperijos spaudimą, laikydamas įkaitu sultono brolį Džemą. Norėdamas jį išpirkti, sultonas Bajazitas II padovanojo popiežiui relikviją – šventąją Longino ietį, kuria, pasak legendos, buvo pervertas Jėzaus kūnas. Popiežius priėmė dovaną, bet vis tiek atsisakė paleisti įkaitą.

Popiežiaus bulės

Vienas pirmųjų Inocento VIII darbų tapus popiežiumi buvo 1484 m. gruodžio 5 d. paskelbta garsioji bulė „Summis desiderantes affectibus“, skirta kovai su raganavimu, pavedusi pasaulietiniams ir religiniams teismams persekioti raganas. Jis tai padarė primygtinai prašomas domininkono, žinomo inkvizitoriaus Heinricho Kramerio, siekusio išrauti ereziją ir nekatalikišką elgesį Vokietijoje. Jis su dideliu entuziazmu ėmėsi savo naujojo darbo Reino krašte, bet nesulaukė vietos bažnytinės valdžios deramo palaikymo. Galiausiai H. Krameris buvo priverstas pasitraukti ir paskelbti savo požiūrį į raganavimą 1487 m. kartu su Jacob Sprenger parašytame veikale „Malleus Maleficarum“. Knyga susilaukė daugelio naujų leidimų, skatino inkvizicijos isteriją. Raganų ieškota ir Prūsijoje bei Mažojoje Lietuvoje.

1486 m. pas Inocentą VIII su Lenkijos karaliaus Kazimiero IV misija buvo atvykęs Peremislio vyskupas Janas iš Torgovisko, prašydamas paramos kryžiaus žygiui prieš turkus ir totorius. Todėl liepos 5 d. popiežius išleido bulę, kuria rėmė Lenkijos karalių kovoje su neištikimaisiais ir leido jam pasilikti tris ketvirtadalius indulgencijų pajamų.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Inocentas VIII, Kas yra Inocentas VIII? Ką reiškia Inocentas VIII?