Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rožių karai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Rožių karai – pilietinių karų serija dėl Anglijos sosto 1455–1487 m. tarp Jorkų ir Lankasterių šeimų. Abi šeimos buvo dinastijos šakos, kilusios iš karaliaus Edvardo III.
Karuose daugiausia dalyvavo žemvaldžių aristokratai ir jų vasalai. Parama kuriai nors pusei priklausė nuo dinastinių faktorių, tokių kaip vedybos tarp aristokratų, titulai ir valdos. Kartais sunku sekti galios ir lojalumo poslinkius, kai kilmingieji įgydavo ar prarasdavo titulus dėl santuokos ar turto konfiskavimo. Pvz.: Lankasterių patriarcho pirmas titulas buvo Ričmondo grafas (tokį titulą vėliau turėjo Henrikas VII), o Jorkų patriarcho titulas buvo Kembridžo grafas.
Pavadinimas „Rožių karai“ atsirado ne tuo metu, bet kilo nuo abiejų šeimų herbų: raudonos Lankasterių rožės ir baltos Jorkų rožės. Terminas paplito XIX a. po Valterio Skoto romano Ana iš Gejerštaino išleidimo. Skotas rėmėsi Šekspyro Henriko IV I dalimi, kurioje pasakojama, kaip dvi nesutariančios pusės pasirinko skirtingų spalvų rožes Šventyklos bažnyčioje.
Nors Rožių karų metu rožės kartais buvo naudojamos kaip simboliai, dauguma dalyvių turėjo tiesioginių savo feodalinių lordų ir gynėjų ženklus. Neoficiali sistema, pagal kurią, feodalas gindavo pasekėjus, jei jie dėvėdavo jo spalvas ir ženklus, buvo vienas iš karaliaus valdžios silpnėjimo, buvusio prieš karus ir iš dalies juos sukėlusio, požymių. Pavyzdžiui, Henriko VII pajėgos Bosvorte kovojo po raudono drakono vėliava, o Jorkų kariuomenė naudojo balto šerno simbolį. Tačiau rožių svarbą liudija tai, kad Henrikas VII karų pabaigoje nusprendė sujungti rožes į vieną raudonai baltą Tiudorų rožę.
Priežastys
Karo priežastimis tapo anglų nepasitenkinimas pasibaigusiu šimtamečiu karu ir žmonos, bei jos favoritų vykdyta politika. Karalius Henrikas VI buvo dvasiškai ligotas žmogus ir kartais sunkiai arba visai neatpažindavo net savo sūnų. Nepasitenkinimą pradėjo reikšti Jorko hercogas , kuris norėjo tapti Anglijos regentu, vėliau ir Anglijos karaliumi. Pretenzija buvo susijusi su tuo, kad Henrikas VI buvo Džono Gonto, ketvirto Eduardo III sūnaus, proanūkis, o Ričardas – Laionelio, trečio Eduardo III sūnaus proanūkis (pagal moteriškąją liniją, pagal vyriškąją – Edmundo, penkto Eduardo III sūnaus, anūkas). Be to Henriko VI senelis Henrikas IV užgrobė sostą 1399 m. ir privertė Ričardą II jo atsisakyti. Dėl to visa Lankasterių dinastija, valdžiusi Angliją, buvo neteisėta.
Karas
1455 m. prie įvyko pirmasis karo mūšis. Mūšį laimėjo jorkistai ir Anglijos parlamentas paskelbė Ričardą protektoriumi bei Hendriko VI įpėdiniu. Tačiau 1460 m. Ričardas žuvo mūšyje ties Veikfildu. Jo sūnus Eduardas 1461 m. tapo Anglijos karaliumi Eduardu IV. Tais pačiais metais Jorkas laimėjo mūšį ties Mortimer-Krosu ir Tauntenu. Po paskutinio mūšio Henrikas VI ir jo žmona Margarita pabėgo iš šalies, tačiau netrukus buvęs karalius buvo sučiuptas ir pasodintas Taueryje.
Aktyvūs karo veiksmai atsinaujino 1470 m. kai į lankasterių pusę perėjo grafas Vorikas ir hercogas Klarencas (jaunesnysis Eduardo IV brolis). Jie gražino Henriką VI į sostą, Eduardas IV su likusiais broliais pabėgo į Burgundiją, iš kurios sugrįžo jau 1471 m. Tuo metu Klarencas vėl prisijungė prie brolio ir jorkistai laimėjo mūšius prie Barneto ir Tjuksbrio. Lankasterių dinastija sužlugo po Henriko VI sūnaus mirties ir paties Henriko VI mirties Taueryje.
Eduardas taikiai valdė iki savo staigios mirties 1483 m. Po jo mirties Anglijos karaliumi trumpam tapo jo sūnus . Tačiau karaliaus taryba paskelbė jį benkartu ir jo brolis Ričardas Glosteris buvo karūnuotas kaip Ričardas III. 1485 m. lankasterių pajėgos, daugiausia prancūzai, vadovaujamos Henriko Tiudoro išsilaipino Velse. Įvykusiame mūšyje prie Bosvorto buvo nukautas Ričardas III ir Anglijos karūna atiteko Henrikui Tiudorui. Jis pradėjo valdyti kaip Henrikas VII. 1487 m. grafas Linkolnas dar bandė gražinti karūną jorkistams, tačiau jis žuvo mūšyje prie Stoko.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rožių karai, Kas yra Rožių karai? Ką reiškia Rožių karai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Roziu karai pilietiniu karu serija del Anglijos sosto 1455 1487 m tarp Jorku ir Lankasteriu seimu Abi seimos buvo dinastijos sakos kilusios is karaliaus Edvardo III Tapyba Henry Payne 1908 is apokrifines scenos sventyklu sode nuo Sekspyro pjeses Henrikas VI 1 dalis kur remejai konkuruojancios grupuotes pasirenka arba raudonas arba baltas rozesLankasteriu rozeJorku rozeTiudoru roze Karuose daugiausia dalyvavo zemvaldziu aristokratai ir ju vasalai Parama kuriai nors pusei priklause nuo dinastiniu faktoriu tokiu kaip vedybos tarp aristokratu titulai ir valdos Kartais sunku sekti galios ir lojalumo poslinkius kai kilmingieji įgydavo ar prarasdavo titulus del santuokos ar turto konfiskavimo Pvz Lankasteriu patriarcho pirmas titulas buvo Ricmondo grafas tokį titula veliau turejo Henrikas VII o Jorku patriarcho titulas buvo Kembridzo grafas Pavadinimas Roziu karai atsirado ne tuo metu bet kilo nuo abieju seimu herbu raudonos Lankasteriu rozes ir baltos Jorku rozes Terminas paplito XIX a po Valterio Skoto romano Ana is Gejerstaino isleidimo Skotas remesi Sekspyro Henriko IV I dalimi kurioje pasakojama kaip dvi nesutariancios puses pasirinko skirtingu spalvu rozes Sventyklos baznycioje Nors Roziu karu metu rozes kartais buvo naudojamos kaip simboliai dauguma dalyviu turejo tiesioginiu savo feodaliniu lordu ir gyneju zenklus Neoficiali sistema pagal kuria feodalas gindavo pasekejus jei jie devedavo jo spalvas ir zenklus buvo vienas is karaliaus valdzios silpnejimo buvusio pries karus ir is dalies juos sukelusio pozymiu Pavyzdziui Henriko VII pajegos Bosvorte kovojo po raudono drakono veliava o Jorku kariuomene naudojo balto serno simbolį Taciau roziu svarba liudija tai kad Henrikas VII karu pabaigoje nusprende sujungti rozes į viena raudonai balta Tiudoru roze PriezastysKaro priezastimis tapo anglu nepasitenkinimas pasibaigusiu simtameciu karu ir zmonos bei jos favoritu vykdyta politika Karalius Henrikas VI buvo dvasiskai ligotas zmogus ir kartais sunkiai arba visai neatpazindavo net savo sunu Nepasitenkinima pradejo reiksti Jorko hercogas kuris norejo tapti Anglijos regentu veliau ir Anglijos karaliumi Pretenzija buvo susijusi su tuo kad Henrikas VI buvo Dzono Gonto ketvirto Eduardo III sunaus proanukis o Ricardas Laionelio trecio Eduardo III sunaus proanukis pagal moteriskaja linija pagal vyriskaja Edmundo penkto Eduardo III sunaus anukas Be to Henriko VI senelis Henrikas IV uzgrobe sosta 1399 m ir priverte Ricarda II jo atsisakyti Del to visa Lankasteriu dinastija valdziusi Anglija buvo neteiseta Karas1455 m prie įvyko pirmasis karo musis Musį laimejo jorkistai ir Anglijos parlamentas paskelbe Ricarda protektoriumi bei Hendriko VI įpediniu Taciau 1460 m Ricardas zuvo musyje ties Veikfildu Jo sunus Eduardas 1461 m tapo Anglijos karaliumi Eduardu IV Tais paciais metais Jorkas laimejo musį ties Mortimer Krosu ir Tauntenu Po paskutinio musio Henrikas VI ir jo zmona Margarita pabego is salies taciau netrukus buves karalius buvo suciuptas ir pasodintas Taueryje Aktyvus karo veiksmai atsinaujino 1470 m kai į lankasteriu puse perejo grafas Vorikas ir hercogas Klarencas jaunesnysis Eduardo IV brolis Jie grazino Henrika VI į sosta Eduardas IV su likusiais broliais pabego į Burgundija is kurios sugrįzo jau 1471 m Tuo metu Klarencas vel prisijunge prie brolio ir jorkistai laimejo musius prie Barneto ir Tjuksbrio Lankasteriu dinastija suzlugo po Henriko VI sunaus mirties ir paties Henriko VI mirties Taueryje Eduardas taikiai valde iki savo staigios mirties 1483 m Po jo mirties Anglijos karaliumi trumpam tapo jo sunus Taciau karaliaus taryba paskelbe jį benkartu ir jo brolis Ricardas Glosteris buvo karunuotas kaip Ricardas III 1485 m lankasteriu pajegos daugiausia prancuzai vadovaujamos Henriko Tiudoro issilaipino Velse Įvykusiame musyje prie Bosvorto buvo nukautas Ricardas III ir Anglijos karuna atiteko Henrikui Tiudorui Jis pradejo valdyti kaip Henrikas VII 1487 m grafas Linkolnas dar bande grazinti karuna jorkistams taciau jis zuvo musyje prie Stoko Vikiteka Roziu karai vaizdine ir garsine medziaga Sis straipsnis apie kara yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį