Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Phasmatodea Phaenopharos khaoyaiensis Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Kl
Gyvalazdės
| Phasmatodea | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
(Phaenopharos khaoyaiensis) | ||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
| ||||||||
| Binomas | ||||||||
| Phasmatodea & , 1902 |
Gyvalazdės (Phasmatodea) – vabzdžių (Insecta) būrys. Gyvalazdės savo išvaizda dažnai imituoja augalų šakas arba lapus (mimikrija) ir taip apsisaugo nuo plėšrūnų. Šiam būriui priklauso ilgiausias pasaulio vabzdys – (Phobaeticus chani), kurios ilgis apie 36 cm (56 cm matuojant su ištiestomis galūnėmis).
Būriui priklauso apie 3000 rūšių.
Išvaizda
Dydis svyruoja nuo 3 cm iki 36 cm, dauguma rūšių primena augalų šakas: plonos, ilgos. Kai kurios rūšys apaugusios spygliais, kuriais ginasi nuo plėšrūnų. Gyvalazdžių šeima (Phylliidae) prisitaikiusi imituoti augalų lapus. Jų, skirtingai nuo kitų gyvalazdžių šeimų, pilvelis labai praplatėjęs ir plokščias. Kūno spalva paprastai būna maskuojanti – žalia ar ruda. Bet yra ir margų gyvalazdžių rūšių, pvz., (Anisomorpha buprestoides).
Daugelis gyvalazdžių neturi sparnų, bet kai kurios rūšys (tiek patelės, tiek patinai), turi išsivysčiusius sparnus ir skraido nedidelius atstumus.
Daugumai gyvalazdžių rūšių būdingas ryškus lytinis dimorfizmas. Patelės daug stambesnės už patinus. Tačiau kai kurių rūšių patinai yra labai reti, arba jų iš vis nebūna.
- Gyvalazdžių išvaizdos pavyzdžiai:
- (Medauroidea extradentata).
- (Anisomorpha buprestoides) patinas ir patelė per kopuliaciją.
- (Phyllium philippinicum) nimfa.
- (Sipyloidea sipylus) su išskleistais sparnais.
- (Extatosoma tiaratum) kojos apaugusios dygliais.
Biologija
Gyvalazdės dažnai dauginasi partenogenetiškai – patelės deda neapvaisintus kiaušinėlius iš kurių išsirita savo motinai genetiškai identiškos patelės. Todėl patinai yra retesni už pateles. Kai kurių rūšių patinų nėra visai, arba jų dar nepavyko aptikti natūralioje gamtoje.
Patelės kiaušinėlius išsvaido ant žemės, deda į dirvožemį arba priklijuoja prie augalų. Priklausomai nuo rūšies, gyvalazdžių patelė padeda nuo 100 iki 1,5 tūkstančio kiaušinėlių.
Kiaušinėliai panašūs į augalų sėklas – turi kietą kevalą ir dangtelį. Kai kurių gyvalazdžių rūšių kiaušinėlių gale esantis gumbelis sudarytas iš skruzdėlėms patrauklių lipidų, kuris pritraukia skruzdeles ir šios gyvalazdžių kiaušinėlius nusitempia į skruzdėlyną, kuriame kiaušinėliai būna saugūs nuo plėšrūnų, parazitų ir kitų pavojų. Nuėdusios maistingas medžiagas, nereikalingus, bet dėl savo storo chitininio kiauto praktiškai nepažeistus, gyvalazdžių kiaušinėlius skruzdėlės iš skruzdėlyno išmeta lauk. Kai kurių gyvalazdžių rūšių nimfos išsirita ir pačiam skruzdėlyne. Tokios nimfos paprastai būna rudos ar juodos spalvos (panašios į skruzdėles) ir išsiritusios iš skruzdėlyno išeina pačios. Taip skruzdėlės gyvalazdžių kiaušinėlius ne tik apsaugo nuo pavojų, bet ir prisideda prie gyvalazdžių plitimo, kadangi neskraidančios, arba sunkiai skraidančios, gyvalazdės paprastai būna lokalios ir toli nenukeliauja.
Iš kiaušinėlio išsiritusi nimfa augdama kelis (apie 6 – 9) kartus neriasi, kol pasiekia suaugėlio stadiją. Neretai tik išsinėrusi gyvalazdė iš karto suvalgo savo išnarą, taip atgaudama nėrimosi metu prarastas reikalingas medžiagas.
Visos gyvalazdės yra augalėdės – minta augalų lapais. Nelaisvėje auginamos gyvalazdės ėda ir vaisius, daigus, šakniagumbius.
Elgesys
Gyvalazdės aktyvios naktį, dieną būna nejudrios.
Be maskuotės, nuo plėšrūnų kai kurios rūšys saugosi ant kūno augančiais dygliais.
Kai kurios gyvalazdės esant pavojui išskleidžia savo ryškius sparnus ir taip, gąsdindami, bando nuvyti plėšrūną.
Daugelis gyvalazdžių pavojaus metu išskiria nuodingos hemolimfos lašelių. (Anisomorpha buprestoides) ir kai kurios kitos gyvalazdžių rūšys išpurškia aitrų sekretą, kuris turi stiprų nemalonų kvapą ir gali sulaikyti priešą.
Paplitimas
Gyvalazdės paplitusios daugiausiai tropikų ir subtropikų zonose. Didžiausia rūšių įvairovė randama Pietų Amerikoje, Pietryčių Azijoje ir Australijoje. Kiek mažesnė rūšinė įvairovė Afrikoje. Kelios rūšys gyvena ir Pietų Europoje.
Lietuvoje negyvena. Tačiau gyvalazdžių fosilijų yra aptikta Baltijos gintare.
Šaltiniai
- www.delfi.lt. „Rastas ilgiausias vabzdys“.
- Prof. habil. dr. Jonas Rimantas Stonis, doc. dr. Arūnas Diškus, 10 mitų apie gyvalazdes, „Mokslas ir gyvenimas“ 2011, Nr. 7 (PDF)
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gyvalazdės, Kas yra Gyvalazdės? Ką reiškia Gyvalazdės?
Phasmatodea Phaenopharos khaoyaiensis Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Klase Vabzdziai Insecta Burys Gyvalazdes Phasmatodea BinomasPhasmatodea amp 1902 Gyvalazdes Phasmatodea vabzdziu Insecta burys Gyvalazdes savo isvaizda daznai imituoja augalu sakas arba lapus mimikrija ir taip apsisaugo nuo plesrunu Siam buriui priklauso ilgiausias pasaulio vabzdys Phobaeticus chani kurios ilgis apie 36 cm 56 cm matuojant su istiestomis galunemis Buriui priklauso apie 3000 rusiu IsvaizdaDydis svyruoja nuo 3 cm iki 36 cm dauguma rusiu primena augalu sakas plonos ilgos Kai kurios rusys apaugusios spygliais kuriais ginasi nuo plesrunu Gyvalazdziu seima Phylliidae prisitaikiusi imituoti augalu lapus Ju skirtingai nuo kitu gyvalazdziu seimu pilvelis labai praplatejes ir plokscias Kuno spalva paprastai buna maskuojanti zalia ar ruda Bet yra ir margu gyvalazdziu rusiu pvz Anisomorpha buprestoides Daugelis gyvalazdziu neturi sparnu bet kai kurios rusys tiek pateles tiek patinai turi issivysciusius sparnus ir skraido nedidelius atstumus Daugumai gyvalazdziu rusiu budingas ryskus lytinis dimorfizmas Pateles daug stambesnes uz patinus Taciau kai kuriu rusiu patinai yra labai reti arba ju is vis nebuna Gyvalazdziu isvaizdos pavyzdziai Medauroidea extradentata Anisomorpha buprestoides patinas ir patele per kopuliacija Phyllium philippinicum nimfa Sipyloidea sipylus su isskleistais sparnais Extatosoma tiaratum kojos apaugusios dygliais Biologija Medauroidea extradentata nimfa Gyvalazdes daznai dauginasi partenogenetiskai pateles deda neapvaisintus kiausinelius is kuriu issirita savo motinai genetiskai identiskos pateles Todel patinai yra retesni uz pateles Kai kuriu rusiu patinu nera visai arba ju dar nepavyko aptikti naturalioje gamtoje Pateles kiausinelius issvaido ant zemes deda į dirvozemį arba priklijuoja prie augalu Priklausomai nuo rusies gyvalazdziu patele padeda nuo 100 iki 1 5 tukstancio kiausineliu Kiausineliai panasus į augalu seklas turi kieta kevala ir dangtelį Kai kuriu gyvalazdziu rusiu kiausineliu gale esantis gumbelis sudarytas is skruzdelems patraukliu lipidu kuris pritraukia skruzdeles ir sios gyvalazdziu kiausinelius nusitempia į skruzdelyna kuriame kiausineliai buna saugus nuo plesrunu parazitu ir kitu pavoju Nuedusios maistingas medziagas nereikalingus bet del savo storo chitininio kiauto praktiskai nepazeistus gyvalazdziu kiausinelius skruzdeles is skruzdelyno ismeta lauk Kai kuriu gyvalazdziu rusiu nimfos issirita ir paciam skruzdelyne Tokios nimfos paprastai buna rudos ar juodos spalvos panasios į skruzdeles ir issiritusios is skruzdelyno iseina pacios Taip skruzdeles gyvalazdziu kiausinelius ne tik apsaugo nuo pavoju bet ir prisideda prie gyvalazdziu plitimo kadangi neskraidancios arba sunkiai skraidancios gyvalazdes paprastai buna lokalios ir toli nenukeliauja Is kiausinelio issiritusi nimfa augdama kelis apie 6 9 kartus neriasi kol pasiekia suaugelio stadija Neretai tik issinerusi gyvalazde is karto suvalgo savo isnara taip atgaudama nerimosi metu prarastas reikalingas medziagas Visos gyvalazdes yra augaledes minta augalu lapais Nelaisveje auginamos gyvalazdes eda ir vaisius daigus sakniagumbius Įvairiu gyvalazdziu rusiu kiausineliai Elgesys Peruphasma schultei patinas su isskleistais ryskiais sparnais Gyvalazdes aktyvios naktį diena buna nejudrios Be maskuotes nuo plesrunu kai kurios rusys saugosi ant kuno auganciais dygliais Kai kurios gyvalazdes esant pavojui isskleidzia savo ryskius sparnus ir taip gasdindami bando nuvyti plesruna Daugelis gyvalazdziu pavojaus metu isskiria nuodingos hemolimfos laseliu Anisomorpha buprestoides ir kai kurios kitos gyvalazdziu rusys ispurskia aitru sekreta kuris turi stipru nemalonu kvapa ir gali sulaikyti priesa PaplitimasGyvalazdes paplitusios daugiausiai tropiku ir subtropiku zonose Didziausia rusiu įvairove randama Pietu Amerikoje Pietryciu Azijoje ir Australijoje Kiek mazesne rusine įvairove Afrikoje Kelios rusys gyvena ir Pietu Europoje Lietuvoje negyvena Taciau gyvalazdziu fosiliju yra aptikta Baltijos gintare Saltiniaiwww delfi lt Rastas ilgiausias vabzdys Prof habil dr Jonas Rimantas Stonis doc dr Arunas Diskus 10 mitu apie gyvalazdes Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr 7 PDF Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu