Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Gražgarstė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Eruca sativa | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Sėjamoji gražgarstė, dar žinoma kaip rukola (Eruca sativa) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos žolinių augalų rūšis.
Botaninis apibūdinimas
30−60 cm aukščio vienmetis augalas. Stiebas stačias, šakotas, truputėlį palinkęs. Lapai lancetiški, karpytais pakraščiais. Žiedynas – ilga reta šluotelė. Žiedai šviesiai geltoni, kartais ryškiai geltoni su violetinėmis gyslelėmis. Vainiklapiai dukart ilgesni už taurėlapius. Vaisius – ankštis, pailga, su išsipūtusiomis siūlėmis, ryški išilginė 2-3 cm ilgio siūlė ir ilgas kardiškas snapelis. Sėklos šviesiai rudos, išsidėsčiusios dviem eilėmis, suspausto ovalo formos.
Žydi ir vaisius subrandina gegužės-birželio mėnesiais.
Paplitimas ir ekologija
Paplitimas
Savaime auga Šiaurės Afrikoje, Pietų ir Centrinėje Europoje; Azijoje paplitusi nuo Mažosios iki Vidurinės Azijos ir Indijos. Lietuvoje savaime neauga.
Daug kur pradėta auginti kaip salotinė kultūra, ypač plačiai kultivuojama Italijoje. Gerai auga ir atšiauresnėse sąlygose, pavyzdžiui, Šiaurės Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Gerai auga sausoje, purioje dirvoje.
Gražgarstės lapus graužia kai kurių rūšių drugelių vikšrai.
Augalinė žaliava
Cheminė sudėtis
Sėklose yra daugiau nei 1 % eterinio aliejaus, kuriam išskirti reikalinga paruošiamoji fermentacija. Pagrindinė sudedamoji dalis – garstyčių aliejus. Be to, sėklose būna 25−34 % pusiau išdžiūvančio aliejaus, kurio sudėtyje vyrauja erukinė rūgštis (20−44 %), taip pat yra linolo rūgšties (12−24,9), linoleno rūgšties (iki 17 %), oleino rūgšties (iki 18 %) ir kitų rūgščių; taip pat yra steroidų, tioglikozidų. Antžeminėje augalo dalyje susikaupia alkaloidų ir flavanoidų.
Farmakologinės savybės
Antžeminė dalis pasižymi diuretinėmis, , ir virškinimą gerinančiu poveikiu.
Reikšmė ir naudojimas
Jau Romos imperijoje buvo vartojama kaip afrodiziakas, tačiau iki XX amžiaus gražgarstės nebuvo auginamos ir kultūrinamos. Nebuvo ir moksliškai tyrinėjamos.
Gražgarsčių skonis yra sodrus, aštrokas. Daugiausia vartojamos salotoms ir kaip daržovinis mėsos ir miltinių gaminių priedas. Slovėnijos pakrančių regione dedamas į sūrio čeburekus. Italijoje gana dažnai vartojama gardinti picas: paprastai pjaustytų gražgarsčių barstoma baigiant kepti arba tik iškepus picą. Dažnai vartojama drauge su kitais prieskoniais ar vietoje jų. Kaip salotos valgomi jauni lapai, subrendusios sėklos kartais vartojamos kaip garstyčios.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gražgarstė, Kas yra Gražgarstė? Ką reiškia Gražgarstė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Eruca sativaSejamoji grazgarste Eruca sativa Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Poklasis Dilenijaziedziai Dilleniidae Seima Bastutiniai Brassicaceae Gentis Grazgarste Eruca Rusis Sejamoji grazgarste Eruca sativa Sejamoji grazgarste dar zinoma kaip rukola Eruca sativa bastutiniu Brassicaceae seimos zoliniu augalu rusis Botaninis apibudinimas30 60 cm aukscio vienmetis augalas Stiebas stacias sakotas truputelį palinkes Lapai lancetiski karpytais pakrasciais Ziedynas ilga reta sluotele Ziedai sviesiai geltoni kartais ryskiai geltoni su violetinemis gyslelemis Vainiklapiai dukart ilgesni uz taurelapius Vaisius ankstis pailga su issiputusiomis siulemis ryski isilgine 2 3 cm ilgio siule ir ilgas kardiskas snapelis Seklos sviesiai rudos issidesciusios dviem eilemis suspausto ovalo formos Zydi ir vaisius subrandina geguzes birzelio menesiais Paplitimas ir ekologijaPaplitimas Savaime auga Siaures Afrikoje Pietu ir Centrineje Europoje Azijoje paplitusi nuo Mazosios iki Vidurines Azijos ir Indijos Lietuvoje savaime neauga Daug kur pradeta auginti kaip salotine kultura ypac placiai kultivuojama Italijoje Gerai auga ir atsiauresnese salygose pavyzdziui Siaures Europoje ir Siaures Amerikoje Gerai auga sausoje purioje dirvoje Grazgarstes lapus grauzia kai kuriu rusiu drugeliu viksrai Augaline zaliavaChemine sudetis Seklose yra daugiau nei 1 eterinio aliejaus kuriam isskirti reikalinga paruosiamoji fermentacija Pagrindine sudedamoji dalis garstyciu aliejus Be to seklose buna 25 34 pusiau isdziuvancio aliejaus kurio sudetyje vyrauja erukine rugstis 20 44 taip pat yra linolo rugsties 12 24 9 linoleno rugsties iki 17 oleino rugsties iki 18 ir kitu rugsciu taip pat yra steroidu tioglikozidu Antzemineje augalo dalyje susikaupia alkaloidu ir flavanoidu Farmakologines savybes Antzemine dalis pasizymi diuretinemis ir virskinima gerinanciu poveikiu Reiksme ir naudojimasJau Romos imperijoje buvo vartojama kaip afrodiziakas taciau iki XX amziaus grazgarstes nebuvo auginamos ir kulturinamos Nebuvo ir moksliskai tyrinejamos Grazgarsciu skonis yra sodrus astrokas Daugiausia vartojamos salotoms ir kaip darzovinis mesos ir miltiniu gaminiu priedas Slovenijos pakranciu regione dedamas į surio ceburekus Italijoje gana daznai vartojama gardinti picas paprastai pjaustytu grazgarsciu barstoma baigiant kepti arba tik iskepus pica Daznai vartojama drauge su kitais prieskoniais ar vietoje ju Kaip salotos valgomi jauni lapai subrendusios seklos kartais vartojamos kaip garstycios