Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Frederikas Šopenas
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Frederikas Šopenas lenk. Fryderyk Franciszek Chopin pranc. Frédéric François Chopin | |
|---|---|
| Frederikas Šopenas 1849 m. | |
| Gimė | 1810 m. kovo 1 d. Želiazova Volia, Varšuvos kunigaikštystė |
| Mirė | 1849 m. spalio 17 d. (39 metai) Paryžius, Prancūzija |
| Palaidotas (-a) | Per Lašezo kapinėse |
| Tėvai | Mikolajus Šopenas ir Tekla Justina Kžyžanovska |
| Veikla | kompozitorius, pianistas |
| Parašas | |
Frederikas Šopenas (lenk. Fryderyk Franciszek Chopin, pranc. Frédéric François Chopin, 1810 m. kovo 1 d. – 1849 m. spalio 17 d.) – lenkų pianistas ir kompozitorius. Laikomas vienu garsiausių, įtakingiausių pianistų, „tarp savo kartos muzikantų neturėjęs lygių“.
Šopenas gimė lenkės ir emigranto iš Prancūzijos šeimoje Želiazova Volios kaimelyje Lenkijoje, kur buvo pakrikštytas kaip Fryderyk Franciszek Chopin. Užaugo Varšuvoje. Tėvynėje pripažintas genijumi, Šopenas būdamas dvidešimties išvyko į Paryžių, kur sėkmingai padarė atlikėjo, kompozitoriaus ir mokytojo karjerą. Ten susigalvojo savo vardo prancūzišką variantą Frédéric-François.
1837–1847 m. draugavo su prancūzų rašytoja Žorž Sand (George Sand). Sulaukusį 39 metų, silpnos sveikatos Šopeną palaužė plaučių tuberkuliozė.
Daugiausia kompozicijų Šopenas kūrė fortepijonui, kaip ir Laidotuvių Maršą (antros sonatos fortepijonui dalį, sukurtą gerokai anksčiau prieš kitas sonatos dalis). Jo dvidešimt keturi priskiriami aukštos klasės fortepijono repertuarui. Nors dauguma jo kūrinių reikalauja aukštos atlikimo technikos, juose akcentuojamas poetinis skambesys, niuansai ir ekspresijos gilumas. Šopeno muzikai įtaką darė , klasikinė Bacho, Mocarto ir Šuberto tradicija ir Paryžiaus salonų, kuriuose Šopenas dažnai lankėsi, atmosfera. Šopeno įneštos inovacijos stiliuje, harmonijoje ir muzikinėje formoje bei sąsajos su išliko reikšmingos ir darančios įtakos per visą vėlyvojo romantizmo laikotarpį.
Šopenas priskiriamas prie romantizmo ir XIX a. klasicizmo epochų muzikų.
Biografija
Šopenas gimė centrinėje Lenkijos dalyje, Želiazova Volios kaimelyje, netoli Sochačevo, Varšuvos departamente, kuris buvo Varšuvos kunigaikštystės dalis. Tėvas Mikolajus Šopenas (Mikołaj (Nicolas) Chopin), prancūzas, sulaukęs šešiolikos metų, pagal kvietimą 1787 m. atvyko dirbti į tabako įmonę Lenkijoje. Motina – lenkė Tekla Justina Kžyžanovska (Tekla Justina Krzyżanowska).
1810 m. balandžio 23 d. surašytame krikšto liudijime įrašyta, kad Šopenas gimė vasario 22 d., tačiau ir pats Šopenas, ir jo šeima Šopeno gimtadieniu laikė kovo 1 d., todėl pastaroji data yra laikoma tikrąja.
Šopenąs buvo pakrikštytas bažnytkaimyje, toje pačioje bažnyčioje, kur tuokėsi jo tėvai. Krikšto tėvu tapo Frederikas Skarbekas, aštuoniolikmetis Mikolajaus Šopeno mokinys, kurio vardu ir pavadintas berniukas. Frederikas buvo antras Mikolajaus ir Justinos vaikas ir vienintelis sūnus. Seserys – Liudvika (1807–1855), Izabela (1811–1881) ir Emilija (1812–1827; greičiausiai mirusi anksti dėl tuberkuliozės). Mikalojus Šopenas taip mylėjo savo naująją tėvynę, kad namuose vartojo lenkų kalbą.
Formavimosi metai
1810 m. gruodį šeima persikraustė į Varšuvą. Būdamas vaikas buvo silpnos sveikatos, dažnai sirgdavęs. Dar vaikystėje Šopeno muzikinis talentas buvo akivaizdus ir Varšuvoje jis įgijo „antrojo Mocarto“ vardą. Vos septynerių sulaukęs, jis jau buvo dviejų autorius (g-moll ir B-dur), kuriuos pristatė graviravimo dirbtuvėje pas tėvą Cybulskį – vargonininkų mokyklos direktorių ir vieną iš muzikos skleidėjų Lenkijoje. Šopeno talentas buvo aprašomas Varšuvos laikraščiuose ir „mažasis Šopenas“ tapo laukiamu svečiu sostinės aristokratų pobūviuose. Taip pat jis rengė ir labdaringus koncertus. Kartą, vieno koncerto metu, mažojo Šopeno paklausė, kas, jo manymu, labiausiai patiko publikai. Septynmetis atsakė: „Mano marškinių apykaklė“. Aštuonerių metų jis sugrojo savo pirmąjį koncertą fortepijonui. Nuo 1816 iki 1822 m. profesionalaus grojimo fortepijonu Šopeną mokė iš Bohemijos kilęs smuikininkas Voiciechas Zyvnis. Mokinys apie Zyvnį visada atsiliepdavo labai pagarbiai, o pats Šopenas greitai pranoko mokytoją.
Tolesnį Šopeno ugdymą prižiūrėjo . Šis garsus iš Bohemijos kilęs pianistas, Varšuvos konservatorijos profesorius, davė Šopenui nors ir nereguliarias, bet labai naudingas vargonų ir fortepijono pamokas. Nuo 1823 iki 1826 m. Šopenas lankė Varšuvos licėjų, kur profesoriavo jo tėvas. 1826-ųjų rudenį Varšuvos aukštojoje muzikos mokykloje Šopenas pradėjo mokytis muzikos teorijos, kompozicijos su Silezijoje gimusiu kompozitoriumi . Su savo mokytoju Šopenas jau buvo pažįstamas nuo 1822 m., kuomet šis jį mokė iki 1823 m.
1829 m. Varšuvoje Šopenas išgirdo Nikolo Paganinio grojimą ir susipažino su vokiečių pianistu ir kompozitoriumi . Tais pačiais metais Šopenas sutiko ir savo pirmąją meilę – dainavimo specialybės studentę Konstanciją Gladkovską. Ji įkvėpė Šopeną kurti melodingas kompozicijas. Tais pačiais metais Šopenas pirmą kartą apsilankė Vienoje, kur atliko du koncertus fortepijonui ir sulaukė prieštaringų vertinimų – nuo pagyrimų iki kritikos dėl stipraus skambesio, kurio Šopenas neišgavo grodamas.
Gruodį Varšuvoje, Prekeivių klube, jis pristatė savo kūrinį koncertą fortepijonui f-moll. 1830 m. kovo 17 d. Nacionaliniame teatre pirmąkart atliko kitą koncertą fortepijonui e-moll. 1830 m. dar kartą aplankė Vieną, ten sugrojo savo du koncertus fortepijonui. Vienoje sužinojęs apie Lapkričio sukilimą Šopenas nusprendė nebegrįžti į Lenkiją ir tapo vienu iš pabėgėlių Didžiojoje lenkų emigracijoje. Kelis mėnesius pabuvęs Vienoje, vėliau Miunchene ir Štutgarte (ten sužinojo, kad Rusijos armija sukilimą numalšino), spalio pradžioje atvyko į Paryžių. Jau buvo sukūręs pagrindines savo kompozicijas, kartu su dviem koncertais fortepijonui ir keletą iš Etiudų Op. 10.
Karjera Paryžiuje
Paryžiuje Šopenas susipažino su garsiais to meto pianistais , ir Ferencu Listu, susidraugavo su Hektoru Berliozu, Feliksu Mendelsonu, ir Vinčencu Beliniu) – šalia jo Šopenas vėliau buvo palaidotas Per Lašezo kapinaitėse. Šopeną mėgo jo bendraamžiai kompozitoriai, tarp jų ir Robertas Šumanas, pristatęs antrojo variacijas žodžiais: „Nusiimkit skrybėles, ponai! Genijus“.
Iš Paryžiaus Šopenas keliaudavo rengdamas įvairius turus ir koncertus. 1834-ais su Hileriu jis aplankė Reino muzikos festivalį Achene, kurį organizavo . Čia Šopenas ir Hileris susitiko Mendelsoną ir visi trys aplankė Diuseldorfą, Koblencą ir Kelną, kur kartu grojo koncertuose.
Gyvendamas Paryžiuje Šopenas dalyvaudavo koncertuose. Koncertų programose jautėsi Paryžiaus artistų gyvenimo prašmatnumas. 1833 m. kovo 23 d. Šopenas, Listas ir Hileris sugrojo solo partijomis Johano Sebastiano Bacho koncertą trims arfos stygoms, o koncertą 1838 m. kovo 3 d. Šopenas, Čarlzas Alkanas, Alkano mokytojas ir Šopeno mokinys sugrojo Bethoveno septintąją simfoniją aštuoniomis rankomis (Alkano aranžuotė).
1835 m. Šopenas aplankė savo šeimą Karlsbade, iš ten tėvus palydėjo į Dečyną, o pats iškeliavo į Varšuvą. Į Paryžių grįžo per Dresdeną ir Leipcigą, kur sutiko Mendelsoną, Šumaną ir . Grįžtant jį ištiko kosulio priepuoliai, tokie stiprūs, kad keletas Lenkijos laikraščių išplatino gandus, kad Šopenas mirė.
1836 m. Šopenas susižadėjo su septyniolikmete lenke Marija Vodzinska. Jos motina norėjo, kad sužadėtuvės būtų slaptos, o po metų Marijos tėvai sužadėtuves nutraukė.
F. Šopenas ir Ž. Sand
1836 m. grafienės Mari Dagult, bičiulio Listo žmonos, surengtame vakarėlyje Šopenas sutiko Amadiną Aurorą Liusilę Dupen, geriau žinomą slapyvardžiu Žorž Sand. Prancūzų romantizmo epochos rašytoja buvo pagarsėjusi meilės nuotykiais su tokiomis iškiliomis asmenybėmis, kaip Prosper Merimée, Alfred de Musset (1833-34), Alexandre Manceau (1849-65) ir kitais.
Iš pradžių kompozitoriui ji nepaliko gero įspūdžio. „Ji turi kažką atstumiančio“, prasitarė Šopenas savo šeimai. Bet savo laiške draugui grafui Voiciechui Gžymalai Sand negalėjo apsispręsti, ar leisti Šopenui vesti Mariją Vodzinską, ar nutraukti dabartinį meilės romaną ir pradėti draugauti su Šopenu. Sand žavėjosi Šopenu, jautė jam gilius jausmus ir nedavė ramybės, kol užsimezgė rimti santykiai.
Jų bendro gyvenimo metais (1838–1839) Maljorkoje siautė žiema, o ten jie ieškojo, kur galėtų apsistoti ir baigė paieškas gražiame, bet niūriame ir šaltame Valdemosos vienuolyne. Šopenui iškilo problema, kaip pargabenti „Pleyel“ fortepijoną. Jis buvo atvežtas iš Paryžiaus po ilgų atidėliojimų, kai ispanų muitininkai pareikalavo didelio importo mokesčio. Savo fortepijonu Šopenas naudojosi mažiau nei tris savaites, o likusį laiką turėjo groti išklerusiu nuomotu fortepijonu, kad užbaigtų Preliudus (Op. 28).
Per žiemą blogas oras taip pakenkė Šopeno sveikatai ir apsunkino jo chronišką plaučių ligą, kad, norėdamas išgyventi, jis su Žorž turėjo grįžti iš pradžių į Ispaniją, kur jie nuvyko į Barseloną, ir po to į Marselį, kur jie apsistojo keliems mėnesiams, kol Šopenas pasveiks. Nors sveikata pagerėjo, pianistas taip visiškai ir neatsigavo po šio priepuolio. Jis skundėsi Maljorkos gydytojų silpna kompetencija: „Pirma, aš merdėjau, antra, paskutinį kartą įkvėpiau ir trečia, aš vos nemiriau“.
Nuo 1839 iki 1843 m. Šopenas vasaras leido Žorž dvare . Ramios, bet produktyvios dienos, kai Šopenas parašė daug kūrinių. Grįžęs 1839 m. į Paryžių sutiko kompozitorių ir pianistą .
1845 m. Žorž ir Šopeno bendravime iškilo problemų, taip pat pablogėjo ir Šopeno sveikata. 1846-ais jų santykius apkartino šeimyninės problemos; tais pačiais metais pasirodė Žorž romanas „Lucrezia Florinani“, kuriame nepalankiai atsiliepiama apie Šopeną. Pasakojimas apie turtingą aktorę ir silpnos sveikatos princą, kuriais interpretuojami pagrindiniai Sand ir Šopeno charakteriai. Šeimyninės problemos galutinai pribaigė jų santykius 1847 m.
Mirtis ir laidotuvės
1848 m. Šopenas surengė paskutinį koncertą Paryžiuje, aplankė Angliją ir Škotiją su mokine ir prižiūrėtoja Džeine Stirling. Lapkritį Londone buvo suplanuoti dar keli koncertai, bet Šopenas jau rimtai sirgo. Grįžęs į Paryžių 1849 m. jis nebegalėjo nei mokyti kitų, nei groti. Sesuo Liudvika prižiūrėjo jį jo namuose Vandomo aikštėje. Šopenas mirė spalio 17 d. paryčiais. Vėliau ryte padaryta pomirtinė kaukė ir Šopeno rankų liejinys.
Šopenas prašė, kad per jo laidotuves skambėtų Mocarto „Requiem“. Laidotuvės vyko Madlenos bažnyčioje, mirusysis pagerbtas trijų tūkstančių žmonių akivaizdoje. „Requiem“ pagrindinės dalys atliktos moterišku vokalu, bet Madlenos bažnyčioje niekada nebuvo moterų chorisčių. Laidotuves atidėjo beveik dviem savaitėms, kol bažnyčia pagaliau surado dainininkes ir galėjo išpildyti paskutinį Šopeno norą. Atliekant kūrinį buvo ir vienas bosas Luidžis Lablašas, kuris tą patį repertuarą atliko ir per Betoveno, ir per Belinio laidotuves.
Nors Šopenas palaidotas Paryžiaus Per Lašezo kapinėse, jo širdis, paties prašymu, buvo išimta, įdėta į urną ir išsiųsta į Varšuvą, kur ją įtvirtino Švento Kryžiaus bažnyčios kolonoje. Per Lašezas pritraukia daug lankytojų, puošiamas gėlių girliandomis netgi žiemą.
Muzika
Šopeno muzika fortepijonui jungia unikalų ritmo pajautimą (ypač naudojant , chromatines intonacijas ir ). Ši sandara ypač trapiai skamba melodijoje ir harmonijoje, kurių atlikimą sustiprina rimtos ir subtilios harmonijos technika. Šopenas ėmė kurti naujuoju saloniniu noktiurno žanru (įvestas airių kompozitoriaus Džono Fildo (John Field), kuriam suteikė aukštesnį rafinuotumo lygį ir pritaikė populiarių šokių melodijas, tokias kaip lenkų ar , jiems suteikė didesnę ekspresiją ir melodingumą. Šopenas pirmasis pradėjo kurti balades (šį žanrą jis įvedė) ir scherzo, kaip atskiras kūrinio dalis. Dar jis pasinaudojo Bacho preliudų ir fugų pavyzdžiais, taip pakeitė žanrą į savuosius preliudus.
Keletas Šopeno darbų tapo labai gerai žinomi – Revoliucinis etiudas (Op. 10, Nr. 12), Minutės valsas (Op. 64, Nr. 1) ir Laidotuvių maršo sonata (Op. 35), naudojama kaip jo sielvarto vaizdavimas. Revoliucijos etiudo jis nerašė, galvodamas apie lenkų sukilimą prieš rusus, tiesiog kūrinys atsirado tuo pat metu. Laidotuvių maršas buvo skirtas laidotuvėms, bet jo neįkvėpė joks skaudus išgyvenimas. Kitos melodijos kurtos, pasiremiant populiarių dainų melodijomis, kaip 66-ame opuse esanti lėta dalis Fantaisie-Impromptu arba Op. 10 Nr. 3 etiudo pirmoji dalis. Šios dalys priklauso nuo stipraus ir individualaus melodinio atspalvio, kaip ir melodijos kreivė, panaši į Šopeno dienų operas – Gioacchino Rosini, Gaaetano Donizetti ir ypač Belinio operas. Šopenas naudojo fortepijono skambesį, kad atkurtų dainuojančio balso grakštumą, nuolat rašė ir kalbėjo apie dainininkus.
Šopeno stilius ir talentai turėjo įtakos kitiems. Šumanas tiesiog dievino Šopeno muziką – nors šis jausmas nebuvo abipusis – taikydavo Šopeno melodijas, netgi pavadino savo siuitos dalį Karnavalas pagal Šopeną. Ferencas Listas – kitas pianisto gerbėjas ir draugas – transponavo šešias Šopeno dainas fortepijonui. Šopenui jis dedikavo ir savo Poetinių ir Religinių Harmonijų dalį, pavadintą Laidotuvės su paantrašte „Spalis 1849“. Jos vidurinė dalis primena Šopeno Polonezo, opuso 53 garsiąją octave trio dalį. Nepaisant to, Listas sakė, kad jį įkvėpė ne Šopeno mirtis, o kitų tėvynainių iš Vengrijos mirtys vienu metu.
Šopenas grodavo koncertų salėse, dar dažniau grodavo draugams savo salone. Tik vėliau, kai progresavo liga, Šopenas nustojo koncertuoti publikai.
Šopeno techninės inovacijos irgi turėjo įtakos. Jo preliudai (Op. 28) ir etiudai (Op. 10 ir 25) greitai tapo pavyzdiniais, įkvėpė Listo Transcendentinius etiudus ir Šumano Simfoninius etiudus. Ankstyvoji Aleksandro Skriabino kūryba irgi įkvėpta Šopeno, jo 11-ojo opuso 24 preliudai paremti Šopeno 28-ojo opuso skambesiu.
rašydamas kompozitoriaus biografiją paminėjo pianistų sąrašą, esą jie turi įrašę geriausius Šopeno darbus, kad išsaugotų pianisto kūrinius. Sąraše paminėti: Vladimir de Pachmann, Raoul Pugno, Ignacy Jan Paderewski, Moriz Rosenthal, Sergei Rachmaninoff, Alfred Cortot, Ignaz Friedman, Raul Koczalski, Arthur Rubinstein, Mieczysław Horszowski, Claudio Arrau, Vlado Perlemuter, Vladimir Horowitz, Dinu Lipatti, Vladimir Ashkenazy, Martha Argerich, Maurizio Pollini, Murray Perahia, Krystian Zimerman, Evgeny Kissin.
Apie Šopeno muziką labai palankiai atsiliepė Rubinšteinas:
- „Šopenas buvo pasaulinio lygio genijus. Jo muzika žavi skirtingų poreikių klausytojus. Vos nuskamba pirmosios Šopeno kūrinio gaidos, salėje girdisi palaimingas pripažinimo atodūsis. Pasaulyje jo muzika žinoma ir mylima. Žmones ji įkvepia. Nors, Bairono požiūriu, tai nėra romantinė muzika. Ji nepasakoja istorijų ir netapo paveikslų. Ji emocinga ir individuali, bet kartu išlaiko šio meno tyrumą. Netgi šiame atominiame abstrakcijų amžiuje, kai lieti emocijas yra nemadinga, Šopenas išlieka. Jo muzika – universali žmonių tarpusavio bendravimo kalba. Kai groju Šopeną, žinau – mano kalba eina tiesiai į žmonių širdis.“
Stilius
Nors Šopenas gyveno XIX amžiuje, muzikinį išsilavinimą įgijo Bethoveno, Haidno, Mocarto ir Klemenčio klasicizmo fone. Jis netgi naudojo Klemenčio fortepijono metodiką, mokydamas savo studentus. Jo muzikai turėjo įtakos Humelio virtuoziško grojimo raida ir mocartiška skambinimo fortepijonu technika. Viena studenčių, Frydrikė Miuler (Friedrike Muller) savo dienoraštyje apie Šopeno grojimo stilių rašė:
- „Jis visada grodavo didingai ir žaviai; jo tonai suskambėdavo ir forte, ir švelniausiu piano. Jis įdėjo daug pastangų, kad išmokytų savo mokinius šio legato, cantabile grojimo stiliaus. Kandžiausias jo kritikavimas būdavo: „Jis nesugeba muzikaliai sujungti dviejų natų“. Jis reikalaudavo kuo atidžiau ir stropiau išlaikyti ritmą. Jis nekentė visų užsitęsiančių ir stabdančių, ne vietoje atsiradusių rubato, išpūstų ritardando irgi… Ir šiuo atžvilgiu žmonės, grodami jo kūrinius, pridaro siaubingų klaidų.“
Šopenas ir romantizmas
Šopeno muzika, be abejonės, priskiriama romantinei, bet retai siejama su pačiu kompozitoriumi. Ir netgi šiuo atveju, Šopeno kūriniai laikomi romantizmo epochos etalonais. Kūriniuose vyrauja klasikinis trapumas ir apdairumas, su trupučiu romantiško ekshibicionizmo, įkūnijant pagarbą Bachui ir Mocartui (Šopenas savo preliudams taikė Bacho gerai temperuoto klavyro struktūrą). Šopenas taip pat niekada nesinaudojo „dirbtinomis dekoracijomis“ savo muzikoje ar pavadindamas darbus labai įmantriai, kaip tai darė jo bendraamžis Šumanas. Ir, kitaip nei puošnusis Listas, Šopenas buvo užsisklendęs savyje, nemėgo viešumos.
Kūriniai
Yra išlikę daugiau nei 230 Šopeno muzikinių kūrinių. Manoma, kad Šopenas kompozicijas rašė ir vaikystėje, tačiau šios neišliko. Visi Šopeno kūriniai skirti fortepijonui, tiek solo, tiek kartu su kitais instrumentais. Nors daugiausia kurti fortepijonui solo, taip pat nevengta papildyti fortepijono skambesio antru fortepijonu, smuiku, violončele, balsu ar orkestru.
Šopeno, kaip kompozitoriaus, formavimuisi didelę įtaką darė Betoveno, Haidno, Mocarto ir Klemenčio tradicija. Pats Mocartas įvardino Bachą ir Mocartą kaip reikšmingiausius kompozitorius jo, kaip muzikanto, formavimuisi.
Platesnio pobūdžio kūriniai, tokie kaip keturios baladės, keturi scherzo barkarolė opus 60, 49-asis fantazijos opusas ir sonatos sudaro repertuaro pagrindą. Jį papildo improvizacijos, mazurkos, valsai ir polonezai. Dvi svarbiausios kolekcijos – tai 28-ojo opuso 24 preliudai, panašūs į Bacho gerai temperuotą klavyrą, ir 10-ojo ir 25-ojo opuso etiudai – svarbiausi šedevrai pianistams. Šopenas sukūrė du opusus – 11-ąjį ir 21-ąjį – vienus dažniausiai grojamų per fortepijono koncertus. Parašė keletą dainų lenkiškiems tekstams ir kamerinių atlikimų – trio fortepijonui, sonata violončelei ir fortepijonui.
Atminimo įamžinimas
Friderikui Šopenui atminti kas penkeri metai Varšuvoje organizuojami Tarptautiniai fortepijono muzikos konkursai. Be to, periodiškai rengiami „Grand prix du disque de F. Chopin“, kurių metu apdovanojami kokybiškiausi Šopeno kūrinių įrašai: tiek pertvarkyti, tiek naujai įrašyti.
Šopeno vardu buvo pavadintas 3784 Chopin, oro uostas Varšuvoje (žinomas ir kaip Frideriko Šopeno tarptautinis oro uostas).
Kine ir populiariojoje kultūroje
Šopeno ir Sand įstabus meilės romanas atpasakojamas 1991 m. filme „Improvizacija“ (Impromptu), kuriame Šopeną vadino Hju Grantas, o Žorž Sand – . Tikslesnis jų istorijos vaizdavimas pateikiamas 2002 m. filme „Šopenas: meilės troškimas“ (Chopin: Desire for Love), režisuotas . atliko Šopeno vaidmenį, o – Žorž Sand. 1945 m. biografinė drama „A Song to Remember“ – dar viena Šopeno istorijos ekranizacija.
„Bandai Namco Entertainment“ 2007 m. Xbox 360 platformai išleido RPG žanro kompiuterinį žaidimą „Eternal Sonata“, kuriame pagrindinis personažas yra F. Šopenas. Žaidimo veiksmas vyksta improvizuotame Šopeno sapne, kurį jis sapnuoja paskutinę savo gyvenimo naktį. 2008 m. žaidimas išleistas ir PlayStation 3 platformai (2009 m. pristatytas ir Europai).
Išnašos
- Rosen 1995, p. 284.
- Zamoyski 2010, p. 3.
- Walker 2018, p. 32.
- Chopin 1962, p. 116.
- Zamoyski 2010, pp. 4–5.
- Cholmondeley 1998.
- Zamoyski 2010, p. 7.
- Mysłakowski, Piotr; Sikorsky, Andrzej. „Emilia Chopin“. . Suarchyvuotas originalas 2018-01-02. Nuoroda tikrinta 2021-06-27.
- Zamoyski 2010, pp. 5–6.
- Hedley & Brown 1980, p. 298.
- Samson 2001, §6 para 7.
Literatūra
- Cholmondeley, Rose (1998). „The mystery of Chopin's birthday“. The Chopin Society UK. Suarchyvuotas originalas 2017-03-08. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.
- Hedley, Arthur; Brown, Maurice (1980). „Chopin, Fryderyk Franciszek [Frédéric François]“. In Stanley Sadie (red.). The New Grove Dictionary of Music and Musicians. 4. Londonas: Macmillan Publishers. pp. 292–298, sections 1–6. ISBN 978-0-333-23111-1.
- Rosen, Charles (1995). The Romantic Generation. Kembridžas (Masačusetsas): Harvardo universiteto leidykla. ISBN 978-0-674-77933-4.
- Samson, Jim (2001). „Chopin, Fryderyk Franciszek“. Grove Music Online. Oksfordas, Anglija: Oksfordo universiteto leidykla. doi:10.1093/gmo/9781561592630.article.51099. ISBN 978-1-56159-263-0.
- Zamoyski, Adam (2010). Chopin: Prince of the Romantics. Londonas: HarperCollins. ISBN 978-0-00-735182-4.
- Walker, Alan (2018). Fryderyk Chopin: A Life and Times. London: . ISBN 978-0-571-34855-8.
- Chopin, Fryderyk (1962). Selected Correspondence of Fryderyk Chopin. Vertė Hedley, Arthur. Compiled by Bronisław Edward Sydow. London: Heinemann.
Taip pat skaitykite
- Hotel Lambert
- Eigeldinger, Jean-Jacques (August 2001). "Chopin and Pleyel"
Nuorodos
Vikicitatos
- Šopeno biografija internete Archyvuota kopija 2009-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- Šopeno informacinis centras internete Archyvuota kopija 2006-04-25 iš Wayback Machine projekto., tinklalapyje galima rasti kalendorių, katalogus ir kitą informaciją apie Šopeną.
- Šopeno muzika Archyvuota kopija 2008-04-20 iš Wayback Machine projekto. – Diskusijos apie Šopeno muziką, pianisto įrašai, fotografijos.
- Šopeno ankstesnieji kūriniai, 400 Šopeno kompozicijų kolekcija iki 1881-ųjų.
- IMSLP, International Music Score Library Project’s Chopin page (Tarptautinio projekto Music Score Library puslapis apie Šopeną)
- glausta Šopeno esė klasikinės muzikos puslapiuose Archyvuota kopija 2009-10-13 iš Wayback Machine projekto.
- Frideriko Šopeno organizacija Archyvuota kopija 2005-02-08 iš Wayback Machine projekto. Varšuvoje. Biografija, Šopeno darbų ir stiliaus apybraižos ir originalių rankraščių fotografijos.
- Friderikas Šopenas: Fortepijono poetas Archyvuota kopija 2008-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- Piano Paradise, biografija, rankraščiai, muzika.
- Valldemossa, Maljorka
- Biografijos (Projekto Gutenberg e – tekstai):
- Šopeno gyvenimas, Ferencas Listas Archyvuota kopija 2004-10-14 iš Wayback Machine projekto.
- Friderikas Šopenas: žmogus ir muzikantas, Frederikas Nyksas Archyvuota kopija 2004-10-14 iš Wayback Machine projekto.
- Šopenas: asmenybė ir muzika, Džeimsas Hunekeris Archyvuota kopija 2004-10-14 iš Wayback Machine projekto.
- Šopeno partitūros iš Mutopia projekto
- Šopeno muzikos kolekcija Klasikinės muzikos archyvuose
- Tarptautinis Frideriko Šopeno fortepijono konkursas Archyvuota kopija 2005-12-10 iš Wayback Machine projekto.
- Piano Organizacija – Chopin Archyvuota kopija 2005-02-17 iš Wayback Machine projekto.. Biografija ir nemokami Šopeno įrašai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Frederikas Šopenas, Kas yra Frederikas Šopenas? Ką reiškia Frederikas Šopenas?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Frederikas Sopenas lenk Fryderyk Franciszek Chopin pranc Frederic Francois ChopinFrederikas Sopenas 1849 m Gime 1810 m kovo 1 d Zeliazova Volia Varsuvos kunigaikstysteMire 1849 m spalio 17 d 39 metai Paryzius PrancuzijaPalaidotas a Per Lasezo kapineseTevai Mikolajus Sopenas ir Tekla Justina KzyzanovskaVeikla kompozitorius pianistasParasas Frederikas Sopenas lenk Fryderyk Franciszek Chopin pranc Frederic Francois Chopin 1810 m kovo 1 d 1849 m spalio 17 d lenku pianistas ir kompozitorius Laikomas vienu garsiausiu įtakingiausiu pianistu tarp savo kartos muzikantu neturejes lygiu Sopenas gime lenkes ir emigranto is Prancuzijos seimoje Zeliazova Volios kaimelyje Lenkijoje kur buvo pakrikstytas kaip Fryderyk Franciszek Chopin Uzaugo Varsuvoje Tevyneje pripazintas genijumi Sopenas budamas dvidesimties isvyko į Paryziu kur sekmingai padare atlikejo kompozitoriaus ir mokytojo karjera Ten susigalvojo savo vardo prancuziska varianta Frederic Francois 1837 1847 m draugavo su prancuzu rasytoja Zorz Sand George Sand Sulaukusį 39 metu silpnos sveikatos Sopena palauze plauciu tuberkulioze Daugiausia kompoziciju Sopenas kure fortepijonui kaip ir Laidotuviu Marsa antros sonatos fortepijonui dalį sukurta gerokai anksciau pries kitas sonatos dalis Jo dvidesimt keturi priskiriami aukstos klases fortepijono repertuarui Nors dauguma jo kuriniu reikalauja aukstos atlikimo technikos juose akcentuojamas poetinis skambesys niuansai ir ekspresijos gilumas Sopeno muzikai įtaka dare klasikine Bacho Mocarto ir Suberto tradicija ir Paryziaus salonu kuriuose Sopenas daznai lankesi atmosfera Sopeno įnestos inovacijos stiliuje harmonijoje ir muzikineje formoje bei sasajos su isliko reiksmingos ir darancios įtakos per visa velyvojo romantizmo laikotarpį Sopenas priskiriamas prie romantizmo ir XIX a klasicizmo epochu muziku BiografijaSopenas gime centrineje Lenkijos dalyje Zeliazova Volios kaimelyje netoli Sochacevo Varsuvos departamente kuris buvo Varsuvos kunigaikstystes dalis Tevas Mikolajus Sopenas Mikolaj Nicolas Chopin prancuzas sulaukes sesiolikos metu pagal kvietima 1787 m atvyko dirbti į tabako įmone Lenkijoje Motina lenke Tekla Justina Kzyzanovska Tekla Justina Krzyzanowska 1810 m balandzio 23 d surasytame kriksto liudijime įrasyta kad Sopenas gime vasario 22 d taciau ir pats Sopenas ir jo seima Sopeno gimtadieniu laike kovo 1 d todel pastaroji data yra laikoma tikraja Sopenas buvo pakrikstytas baznytkaimyje toje pacioje baznycioje kur tuokesi jo tevai Kriksto tevu tapo Frederikas Skarbekas astuoniolikmetis Mikolajaus Sopeno mokinys kurio vardu ir pavadintas berniukas Frederikas buvo antras Mikolajaus ir Justinos vaikas ir vienintelis sunus Seserys Liudvika 1807 1855 Izabela 1811 1881 ir Emilija 1812 1827 greiciausiai mirusi anksti del tuberkuliozes Mikalojus Sopenas taip mylejo savo naujaja tevyne kad namuose vartojo lenku kalba Formavimosi metai 1810 m gruodį seima persikrauste į Varsuva Budamas vaikas buvo silpnos sveikatos daznai sirgdaves Dar vaikysteje Sopeno muzikinis talentas buvo akivaizdus ir Varsuvoje jis įgijo antrojo Mocarto varda Vos septyneriu sulaukes jis jau buvo dvieju autorius g moll ir B dur kuriuos pristate graviravimo dirbtuveje pas teva Cybulskį vargonininku mokyklos direktoriu ir viena is muzikos skleideju Lenkijoje Sopeno talentas buvo aprasomas Varsuvos laikrasciuose ir mazasis Sopenas tapo laukiamu sveciu sostines aristokratu pobuviuose Taip pat jis renge ir labdaringus koncertus Karta vieno koncerto metu mazojo Sopeno paklause kas jo manymu labiausiai patiko publikai Septynmetis atsake Mano marskiniu apykakle Astuoneriu metu jis sugrojo savo pirmajį koncerta fortepijonui Nuo 1816 iki 1822 m profesionalaus grojimo fortepijonu Sopena moke is Bohemijos kiles smuikininkas Voiciechas Zyvnis Mokinys apie Zyvnį visada atsiliepdavo labai pagarbiai o pats Sopenas greitai pranoko mokytoja Tolesnį Sopeno ugdyma priziurejo Sis garsus is Bohemijos kiles pianistas Varsuvos konservatorijos profesorius dave Sopenui nors ir nereguliarias bet labai naudingas vargonu ir fortepijono pamokas Nuo 1823 iki 1826 m Sopenas lanke Varsuvos liceju kur profesoriavo jo tevas 1826 uju rudenį Varsuvos aukstojoje muzikos mokykloje Sopenas pradejo mokytis muzikos teorijos kompozicijos su Silezijoje gimusiu kompozitoriumi Su savo mokytoju Sopenas jau buvo pazįstamas nuo 1822 m kuomet sis jį moke iki 1823 m 1829 m Varsuvoje Sopenas isgirdo Nikolo Paganinio grojima ir susipazino su vokieciu pianistu ir kompozitoriumi Tais paciais metais Sopenas sutiko ir savo pirmaja meile dainavimo specialybes studente Konstancija Gladkovska Ji įkvepe Sopena kurti melodingas kompozicijas Tais paciais metais Sopenas pirma karta apsilanke Vienoje kur atliko du koncertus fortepijonui ir sulauke priestaringu vertinimu nuo pagyrimu iki kritikos del stipraus skambesio kurio Sopenas neisgavo grodamas Gruodį Varsuvoje Prekeiviu klube jis pristate savo kurinį koncerta fortepijonui f moll 1830 m kovo 17 d Nacionaliniame teatre pirmakart atliko kita koncerta fortepijonui e moll 1830 m dar karta aplanke Viena ten sugrojo savo du koncertus fortepijonui Vienoje suzinojes apie Lapkricio sukilima Sopenas nusprende nebegrįzti į Lenkija ir tapo vienu is pabegeliu Didziojoje lenku emigracijoje Kelis menesius pabuves Vienoje veliau Miunchene ir Stutgarte ten suzinojo kad Rusijos armija sukilima numalsino spalio pradzioje atvyko į Paryziu Jau buvo sukures pagrindines savo kompozicijas kartu su dviem koncertais fortepijonui ir keleta is Etiudu Op 10 Karjera Paryziuje Atkurta kompozitoriaus paskutine rezidencija Place Vendome Salon Frederic Chopin Paryziuje Paryziuje Sopenas susipazino su garsiais to meto pianistais ir Ferencu Listu susidraugavo su Hektoru Berliozu Feliksu Mendelsonu ir Vincencu Beliniu salia jo Sopenas veliau buvo palaidotas Per Lasezo kapinaitese Sopena mego jo bendraamziai kompozitoriai tarp ju ir Robertas Sumanas pristates antrojo variacijas zodziais Nusiimkit skrybeles ponai Genijus Is Paryziaus Sopenas keliaudavo rengdamas įvairius turus ir koncertus 1834 ais su Hileriu jis aplanke Reino muzikos festivalį Achene kurį organizavo Cia Sopenas ir Hileris susitiko Mendelsona ir visi trys aplanke Diuseldorfa Koblenca ir Kelna kur kartu grojo koncertuose Gyvendamas Paryziuje Sopenas dalyvaudavo koncertuose Koncertu programose jautesi Paryziaus artistu gyvenimo prasmatnumas 1833 m kovo 23 d Sopenas Listas ir Hileris sugrojo solo partijomis Johano Sebastiano Bacho koncerta trims arfos stygoms o koncerta 1838 m kovo 3 d Sopenas Carlzas Alkanas Alkano mokytojas ir Sopeno mokinys sugrojo Bethoveno septintaja simfonija astuoniomis rankomis Alkano aranzuote 1835 m Sopenas aplanke savo seima Karlsbade is ten tevus palydejo į Decyna o pats iskeliavo į Varsuva Į Paryziu grįzo per Dresdena ir Leipciga kur sutiko Mendelsona Sumana ir Grįztant jį istiko kosulio priepuoliai tokie stiprus kad keletas Lenkijos laikrasciu isplatino gandus kad Sopenas mire 1836 m Sopenas susizadejo su septyniolikmete lenke Marija Vodzinska Jos motina norejo kad suzadetuves butu slaptos o po metu Marijos tevai suzadetuves nutrauke F Sopenas ir Z Sand 1836 m grafienes Mari Dagult biciulio Listo zmonos surengtame vakarelyje Sopenas sutiko Amadina Aurora Liusile Dupen geriau zinoma slapyvardziu Zorz Sand Prancuzu romantizmo epochos rasytoja buvo pagarsejusi meiles nuotykiais su tokiomis iskiliomis asmenybemis kaip Prosper Merimee Alfred de Musset 1833 34 Alexandre Manceau 1849 65 ir kitais Is pradziu kompozitoriui ji nepaliko gero įspudzio Ji turi kazka atstumiancio prasitare Sopenas savo seimai Bet savo laiske draugui grafui Voiciechui Gzymalai Sand negalejo apsispresti ar leisti Sopenui vesti Marija Vodzinska ar nutraukti dabartinį meiles romana ir pradeti draugauti su Sopenu Sand zavejosi Sopenu jaute jam gilius jausmus ir nedave ramybes kol uzsimezge rimti santykiai Ju bendro gyvenimo metais 1838 1839 Maljorkoje siaute ziema o ten jie ieskojo kur galetu apsistoti ir baige paieskas graziame bet niuriame ir saltame Valdemosos vienuolyne Sopenui iskilo problema kaip pargabenti Pleyel fortepijona Jis buvo atveztas is Paryziaus po ilgu atideliojimu kai ispanu muitininkai pareikalavo didelio importo mokescio Savo fortepijonu Sopenas naudojosi maziau nei tris savaites o likusį laika turejo groti isklerusiu nuomotu fortepijonu kad uzbaigtu Preliudus Op 28 Per ziema blogas oras taip pakenke Sopeno sveikatai ir apsunkino jo chroniska plauciu liga kad noredamas isgyventi jis su Zorz turejo grįzti is pradziu į Ispanija kur jie nuvyko į Barselona ir po to į Marselį kur jie apsistojo keliems menesiams kol Sopenas pasveiks Nors sveikata pagerejo pianistas taip visiskai ir neatsigavo po sio priepuolio Jis skundesi Maljorkos gydytoju silpna kompetencija Pirma as merdejau antra paskutinį karta įkvepiau ir trecia as vos nemiriau Nuo 1839 iki 1843 m Sopenas vasaras leido Zorz dvare Ramios bet produktyvios dienos kai Sopenas parase daug kuriniu Grįzes 1839 m į Paryziu sutiko kompozitoriu ir pianista 1845 m Zorz ir Sopeno bendravime iskilo problemu taip pat pablogejo ir Sopeno sveikata 1846 ais ju santykius apkartino seimynines problemos tais paciais metais pasirode Zorz romanas Lucrezia Florinani kuriame nepalankiai atsiliepiama apie Sopena Pasakojimas apie turtinga aktore ir silpnos sveikatos princa kuriais interpretuojami pagrindiniai Sand ir Sopeno charakteriai Seimynines problemos galutinai pribaige ju santykius 1847 m Mirtis ir laidotuves 1848 m Sopenas surenge paskutinį koncerta Paryziuje aplanke Anglija ir Skotija su mokine ir priziuretoja Dzeine Stirling Lapkritį Londone buvo suplanuoti dar keli koncertai bet Sopenas jau rimtai sirgo Grįzes į Paryziu 1849 m jis nebegalejo nei mokyti kitu nei groti Sesuo Liudvika priziurejo jį jo namuose Vandomo aiksteje Sopenas mire spalio 17 d paryciais Veliau ryte padaryta pomirtine kauke ir Sopeno ranku liejinys Sopenas prase kad per jo laidotuves skambetu Mocarto Requiem Laidotuves vyko Madlenos baznycioje mirusysis pagerbtas triju tukstanciu zmoniu akivaizdoje Requiem pagrindines dalys atliktos moterisku vokalu bet Madlenos baznycioje niekada nebuvo moteru chorisciu Laidotuves atidejo beveik dviem savaitems kol baznycia pagaliau surado dainininkes ir galejo ispildyti paskutinį Sopeno nora Atliekant kurinį buvo ir vienas bosas Luidzis Lablasas kuris ta patį repertuara atliko ir per Betoveno ir per Belinio laidotuves Nors Sopenas palaidotas Paryziaus Per Lasezo kapinese jo sirdis paties prasymu buvo isimta įdeta į urna ir issiusta į Varsuva kur ja įtvirtino Svento Kryziaus baznycios kolonoje Per Lasezas pritraukia daug lankytoju puosiamas geliu girliandomis netgi ziema MuzikaPaminklas Sopenui Zeliazova Volioje Jozef Goslawski 1955 1969 Sopeno muzika fortepijonui jungia unikalu ritmo pajautima ypac naudojant chromatines intonacijas ir Si sandara ypac trapiai skamba melodijoje ir harmonijoje kuriu atlikima sustiprina rimtos ir subtilios harmonijos technika Sopenas eme kurti naujuoju saloniniu noktiurno zanru įvestas airiu kompozitoriaus Dzono Fildo John Field kuriam suteike aukstesnį rafinuotumo lygį ir pritaike populiariu sokiu melodijas tokias kaip lenku ar jiems suteike didesne ekspresija ir melodinguma Sopenas pirmasis pradejo kurti balades sį zanra jis įvede ir scherzo kaip atskiras kurinio dalis Dar jis pasinaudojo Bacho preliudu ir fugu pavyzdziais taip pakeite zanra į savuosius preliudus Keletas Sopeno darbu tapo labai gerai zinomi Revoliucinis etiudas Op 10 Nr 12 Minutes valsas Op 64 Nr 1 ir Laidotuviu marso sonata Op 35 naudojama kaip jo sielvarto vaizdavimas Revoliucijos etiudo jis nerase galvodamas apie lenku sukilima pries rusus tiesiog kurinys atsirado tuo pat metu Laidotuviu marsas buvo skirtas laidotuvems bet jo neįkvepe joks skaudus isgyvenimas Kitos melodijos kurtos pasiremiant populiariu dainu melodijomis kaip 66 ame opuse esanti leta dalis Fantaisie Impromptu arba Op 10 Nr 3 etiudo pirmoji dalis Sios dalys priklauso nuo stipraus ir individualaus melodinio atspalvio kaip ir melodijos kreive panasi į Sopeno dienu operas Gioacchino Rosini Gaaetano Donizetti ir ypac Belinio operas Sopenas naudojo fortepijono skambesį kad atkurtu dainuojancio balso grakstuma nuolat rase ir kalbejo apie dainininkus Sopeno stilius ir talentai turejo įtakos kitiems Sumanas tiesiog dievino Sopeno muzika nors sis jausmas nebuvo abipusis taikydavo Sopeno melodijas netgi pavadino savo siuitos dalį Karnavalas pagal Sopena Ferencas Listas kitas pianisto gerbejas ir draugas transponavo sesias Sopeno dainas fortepijonui Sopenui jis dedikavo ir savo Poetiniu ir Religiniu Harmoniju dalį pavadinta Laidotuves su paantraste Spalis 1849 Jos vidurine dalis primena Sopeno Polonezo opuso 53 garsiaja octave trio dalį Nepaisant to Listas sake kad jį įkvepe ne Sopeno mirtis o kitu tevynainiu is Vengrijos mirtys vienu metu Sopenas grodavo koncertu salese dar dazniau grodavo draugams savo salone Tik veliau kai progresavo liga Sopenas nustojo koncertuoti publikai Sopeno technines inovacijos irgi turejo įtakos Jo preliudai Op 28 ir etiudai Op 10 ir 25 greitai tapo pavyzdiniais įkvepe Listo Transcendentinius etiudus ir Sumano Simfoninius etiudus Ankstyvoji Aleksandro Skriabino kuryba irgi įkvepta Sopeno jo 11 ojo opuso 24 preliudai paremti Sopeno 28 ojo opuso skambesiu rasydamas kompozitoriaus biografija paminejo pianistu sarasa esa jie turi įrase geriausius Sopeno darbus kad issaugotu pianisto kurinius Sarase pamineti Vladimir de Pachmann Raoul Pugno Ignacy Jan Paderewski Moriz Rosenthal Sergei Rachmaninoff Alfred Cortot Ignaz Friedman Raul Koczalski Arthur Rubinstein Mieczyslaw Horszowski Claudio Arrau Vlado Perlemuter Vladimir Horowitz Dinu Lipatti Vladimir Ashkenazy Martha Argerich Maurizio Pollini Murray Perahia Krystian Zimerman Evgeny Kissin Apie Sopeno muzika labai palankiai atsiliepe Rubinsteinas Sopenas buvo pasaulinio lygio genijus Jo muzika zavi skirtingu poreikiu klausytojus Vos nuskamba pirmosios Sopeno kurinio gaidos saleje girdisi palaimingas pripazinimo atodusis Pasaulyje jo muzika zinoma ir mylima Zmones ji įkvepia Nors Bairono poziuriu tai nera romantine muzika Ji nepasakoja istoriju ir netapo paveikslu Ji emocinga ir individuali bet kartu islaiko sio meno tyruma Netgi siame atominiame abstrakciju amziuje kai lieti emocijas yra nemadinga Sopenas islieka Jo muzika universali zmoniu tarpusavio bendravimo kalba Kai groju Sopena zinau mano kalba eina tiesiai į zmoniu sirdis Stilius Nors Sopenas gyveno XIX amziuje muzikinį issilavinima įgijo Bethoveno Haidno Mocarto ir Klemencio klasicizmo fone Jis netgi naudojo Klemencio fortepijono metodika mokydamas savo studentus Jo muzikai turejo įtakos Humelio virtuozisko grojimo raida ir mocartiska skambinimo fortepijonu technika Viena studenciu Frydrike Miuler Friedrike Muller savo dienorastyje apie Sopeno grojimo stiliu rase Jis visada grodavo didingai ir zaviai jo tonai suskambedavo ir forte ir svelniausiu piano Jis įdejo daug pastangu kad ismokytu savo mokinius sio legato cantabile grojimo stiliaus Kandziausias jo kritikavimas budavo Jis nesugeba muzikaliai sujungti dvieju natu Jis reikalaudavo kuo atidziau ir stropiau islaikyti ritma Jis nekente visu uzsitesianciu ir stabdanciu ne vietoje atsiradusiu rubato ispustu ritardando irgi Ir siuo atzvilgiu zmones grodami jo kurinius pridaro siaubingu klaidu Sopenas ir romantizmas Sopeno muzika be abejones priskiriama romantinei bet retai siejama su paciu kompozitoriumi Ir netgi siuo atveju Sopeno kuriniai laikomi romantizmo epochos etalonais Kuriniuose vyrauja klasikinis trapumas ir apdairumas su trupuciu romantisko ekshibicionizmo įkunijant pagarba Bachui ir Mocartui Sopenas savo preliudams taike Bacho gerai temperuoto klavyro struktura Sopenas taip pat niekada nesinaudojo dirbtinomis dekoracijomis savo muzikoje ar pavadindamas darbus labai įmantriai kaip tai dare jo bendraamzis Sumanas Ir kitaip nei puosnusis Listas Sopenas buvo uzsisklendes savyje nemego viesumos KuriniaiKompozitoriaus sukurtos Lietuviskos daineles partitura zodziai Yra islike daugiau nei 230 Sopeno muzikiniu kuriniu Manoma kad Sopenas kompozicijas rase ir vaikysteje taciau sios neisliko Visi Sopeno kuriniai skirti fortepijonui tiek solo tiek kartu su kitais instrumentais Nors daugiausia kurti fortepijonui solo taip pat nevengta papildyti fortepijono skambesio antru fortepijonu smuiku violoncele balsu ar orkestru Sopeno kaip kompozitoriaus formavimuisi didele įtaka dare Betoveno Haidno Mocarto ir Klemencio tradicija Pats Mocartas įvardino Bacha ir Mocarta kaip reiksmingiausius kompozitorius jo kaip muzikanto formavimuisi Platesnio pobudzio kuriniai tokie kaip keturios balades keturi scherzo barkarole opus 60 49 asis fantazijos opusas ir sonatos sudaro repertuaro pagrinda Jį papildo improvizacijos mazurkos valsai ir polonezai Dvi svarbiausios kolekcijos tai 28 ojo opuso 24 preliudai panasus į Bacho gerai temperuota klavyra ir 10 ojo ir 25 ojo opuso etiudai svarbiausi sedevrai pianistams Sopenas sukure du opusus 11 ajį ir 21 ajį vienus dazniausiai grojamu per fortepijono koncertus Parase keleta dainu lenkiskiems tekstams ir kameriniu atlikimu trio fortepijonui sonata violoncelei ir fortepijonui Atminimo įamzinimasFriderikui Sopenui atminti kas penkeri metai Varsuvoje organizuojami Tarptautiniai fortepijono muzikos konkursai Be to periodiskai rengiami Grand prix du disque de F Chopin kuriu metu apdovanojami kokybiskiausi Sopeno kuriniu įrasai tiek pertvarkyti tiek naujai įrasyti Sopeno vardu buvo pavadintas 3784 Chopin oro uostas Varsuvoje zinomas ir kaip Frideriko Sopeno tarptautinis oro uostas Kine ir populiariojoje kulturojeSopeno ir Sand įstabus meiles romanas atpasakojamas 1991 m filme Improvizacija Impromptu kuriame Sopena vadino Hju Grantas o Zorz Sand Tikslesnis ju istorijos vaizdavimas pateikiamas 2002 m filme Sopenas meiles troskimas Chopin Desire for Love rezisuotas atliko Sopeno vaidmenį o Zorz Sand 1945 m biografine drama A Song to Remember dar viena Sopeno istorijos ekranizacija Bandai Namco Entertainment 2007 m Xbox 360 platformai isleido RPG zanro kompiuterinį zaidima Eternal Sonata kuriame pagrindinis personazas yra F Sopenas Zaidimo veiksmas vyksta improvizuotame Sopeno sapne kurį jis sapnuoja paskutine savo gyvenimo naktį 2008 m zaidimas isleistas ir PlayStation 3 platformai 2009 m pristatytas ir Europai IsnasosRosen 1995 p 284 Zamoyski 2010 p 3 Walker 2018 p 32 Chopin 1962 p 116 Zamoyski 2010 pp 4 5 Cholmondeley 1998 Zamoyski 2010 p 7 Myslakowski Piotr Sikorsky Andrzej Emilia Chopin Suarchyvuotas originalas 2018 01 02 Nuoroda tikrinta 2021 06 27 Zamoyski 2010 pp 5 6 Hedley amp Brown 1980 p 298 Samson 2001 6 para 7 LiteraturaCholmondeley Rose 1998 The mystery of Chopin s birthday The Chopin Society UK Suarchyvuotas originalas 2017 03 08 Nuoroda tikrinta 2021 03 28 Hedley Arthur Brown Maurice 1980 Chopin Fryderyk Franciszek Frederic Francois In Stanley Sadie red The New Grove Dictionary of Music and Musicians 4 Londonas Macmillan Publishers pp 292 298 sections 1 6 ISBN 978 0 333 23111 1 Rosen Charles 1995 The Romantic Generation Kembridzas Masacusetsas Harvardo universiteto leidykla ISBN 978 0 674 77933 4 Samson Jim 2001 Chopin Fryderyk Franciszek Grove Music Online Oksfordas Anglija Oksfordo universiteto leidykla doi 10 1093 gmo 9781561592630 article 51099 ISBN 978 1 56159 263 0 Zamoyski Adam 2010 Chopin Prince of the Romantics Londonas HarperCollins ISBN 978 0 00 735182 4 Walker Alan 2018 Fryderyk Chopin A Life and Times London ISBN 978 0 571 34855 8 Chopin Fryderyk 1962 Selected Correspondence of Fryderyk Chopin Verte Hedley Arthur Compiled by Bronislaw Edward Sydow London Heinemann Taip pat skaitykiteHotel Lambert Eigeldinger Jean Jacques August 2001 Chopin and Pleyel NuorodosVikiteka Frederic Chopin vaizdine ir garsine medziaga VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Frederic Chopin Sopeno biografija internete Archyvuota kopija 2009 04 23 is Wayback Machine projekto Sopeno informacinis centras internete Archyvuota kopija 2006 04 25 is Wayback Machine projekto tinklalapyje galima rasti kalendoriu katalogus ir kita informacija apie Sopena Sopeno muzika Archyvuota kopija 2008 04 20 is Wayback Machine projekto Diskusijos apie Sopeno muzika pianisto įrasai fotografijos Sopeno ankstesnieji kuriniai 400 Sopeno kompoziciju kolekcija iki 1881 uju IMSLP International Music Score Library Project s Chopin page Tarptautinio projekto Music Score Library puslapis apie Sopena glausta Sopeno ese klasikines muzikos puslapiuose Archyvuota kopija 2009 10 13 is Wayback Machine projekto Frideriko Sopeno organizacija Archyvuota kopija 2005 02 08 is Wayback Machine projekto Varsuvoje Biografija Sopeno darbu ir stiliaus apybraizos ir originaliu rankrasciu fotografijos Friderikas Sopenas Fortepijono poetas Archyvuota kopija 2008 02 09 is Wayback Machine projekto Piano Paradise biografija rankrasciai muzika Valldemossa Maljorka Biografijos Projekto Gutenberg e tekstai Sopeno gyvenimas Ferencas Listas Archyvuota kopija 2004 10 14 is Wayback Machine projekto Friderikas Sopenas zmogus ir muzikantas Frederikas Nyksas Archyvuota kopija 2004 10 14 is Wayback Machine projekto Sopenas asmenybe ir muzika Dzeimsas Hunekeris Archyvuota kopija 2004 10 14 is Wayback Machine projekto Sopeno partituros is Mutopia projekto Sopeno muzikos kolekcija Klasikines muzikos archyvuose Tarptautinis Frideriko Sopeno fortepijono konkursas Archyvuota kopija 2005 12 10 is Wayback Machine projekto Piano Organizacija Chopin Archyvuota kopija 2005 02 17 is Wayback Machine projekto Biografija ir nemokami Sopeno įrasai