Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Niccolò PaganiniNiccolò PaganiniGimė 1782 m spalio 27 d Genujoje ItalijaMirė 1840 m gegužės 27 d 57 metai NicojeTėvas An
Nikolo Paganinis
| Niccolò Paganini | |
|---|---|
| Niccolò Paganini | |
| Gimė | 1782 m. spalio 27 d. Genujoje, Italija |
| Mirė | 1840 m. gegužės 27 d. (57 metai) Nicoje |
| Tėvas | Antonis Paganinis |
| Motina | Tereza Paganini |
| Veikla | italų smuikininkas, gitaristas ir kompozitorius. |
| Vikiteka | Niccolò Paganini |
Nikolo Paganinis (it. Niccolò Paganini, 1782 m. spalio 27 d. Genujoje, Italija – 1840 m. gegužės 27 d. Nicoje) – XIX a. italų smuikininkas, (styginis instrumentas), gitaristas ir kompozitorius. Jis buvo žymiausias to meto smuikininkas virtuozas ir laikomas vienu iš šiuolaikinės smuiko technikos pradininkų.
Caprice in A minor, Op. 1 No. 24 yra vienas iš žymiausių jo kūrinių ir įkvėpė įžymius kompozitorius kaip Johannes Brahms ir Sergejus Rachmaninovas.
Vaikystė ir ankstyvoji karjera
Nikolo Paganinis buvo trečias iš 6 vaikų Antonio ir Terezos Paganinių šeimoje. Paganinio tėvas buvo nesėkmingas pirklys, bet jis uždirbdavo pinigų grodamas mandolina. Būdamas 5 metų, Paganinis pradėjo iš tėvo mokytis groti mandolina, o 7 metų perėjo prie smuiko. Jo muzikinis talentas buvo greitai pripažintas ir gaudavo daugybę stipendijų smuiko pamokoms.
Paganinis mokėsi pas vietinius smuikininkus Giovanni Servetto ir Giacomo Costa, bet jo greitas progresas greit viršijo jų sugebėjimus. Tada Paganinis su tėvu išvyko į Parmą, kad taptų mokiniu. Bet vos išgirdęs jo grojimą Rolą jį pasiūlė jį savo mokytojui Ferdinando Paër, o vėliau Paër mokytojui Gasparo Ghiretti. Nors jaunasis Paganinis neužsibuvo ilgai nė pas vieną iš jų, tačiau jie padarė didelę įtaką jo kūrimo stiliui.
18 metų Paganinis tapo pirmuoju Lukos respublikos smuikininku, bet didelę dalį jo įplaukų sudarė nepriklausomi uždarbiai. Jo smuikininko šlovei prilygo tik aistra lošimui ir moterų merginimas. 1805 m. Lukos respubliką aneksavo Napoleono Prancūzija, o regionas buvo perduotas jo seseriai . Paganinis tapo jos rūmų smuikininku ir davė privačias pamokas jos vyrui Feliksui. 1807 m. Elisa Baciocchi tapo Didžiaja Toskanos kunigaikštiene ir jos rūmai persikėlė į Florenciją. Paganinis buvo palydos dalis, bet 1809 m. pabaigoje paliko rūmus ir tapo laisvai samdomu.
Keliaujantis virtuozas
Kitus kelerius metus Paganinis rengė koncertus Parmos ir Genujos apylinkėse. Nors jis buvo labai populiarus tarp vietinių, bet praktiškai nežinomas Europoje. Jo pirmas garsus koncertas buvo 1813 m. La Scaloje Milane. Koncertas buvo nepaprastai sėkmingas ir Paganinis patraukė kitų garsių, nors ir konservatyvesnių, muzikantų dėmesį visoje Europoje. Jo pirmieji susitikimai su ir sukėlė aršią konkurenciją, nors vėliau visi turėjo gan sėkmingas karjeras, jie su patronizmu kritikavo vienas kito grojimo stilių.
Paganinio šlovė plito per koncertus, surengtus už Italijos ribų: Vienoje (1828 m.), Londone ir Paryžiuje (abu 1831 m.). Jo techniniai sugebėjimai ir noras juos pademonstruoti sulaukė didelio kritikų pripažinimo. Be savo populiariausių kūrinių, temų ir varijacijų, Paganinis taip pat atlikdavo modifikuotus savo ankstyvųjų amžininkų ir kūrinius (daugiausia koncertus).
Il Cannone, smuikas pagamintas Giuseppe Antonio Guarnieri del Gesù 1742 m., buvo Paganinio mėgstamiausias. Jis vadino jį "patranka", nes su juo sugebėdavo išgauti galingą sprogstantį rezonansą. Jo stygos beveik toje pačioje plokštumoje priešingai nei daugumoje smuikų, kurių stygos išdėstytos lanku, kad nebūtų kliudoma per daug stygų. Il Cannone stygų išdėstymas leido groti trim ar keturiom stygomis vienu metu. Šiuo metu Il Cannone priklauso Genujos miestui ir demonstruojama rotušėje. Šiuo smuiku kas mėnesį groja prižiūrėtojas ir kartais jis paskolinamas garsiems virtuozams.
1833 m. Paryžiuje Paganinis paprašė Hektorą Berliozą sukurti koncertą smuikui ir šis sukūrė jam Hektoras Italijoje, bet Paganinis niekada jo negrojo.
Jo sveikata tapo prasta dėl apsinuodijimo gyvsidabriu, kuris buvo naudotas gydyti sifilį. Dėl ligos jis nebegalėjo groti smuiku ir Paganinis išėjo į pensiją apie 1834 m. Jis mirė nuo gerklės vėžio 1840 m. kovo 27 d.
Paganinio legenda
Paganinis išgaudavęs iš smuiko nuostabius garsus tokiu pašėlusiu tempu, kad jo klausytojus apimdavusi ekstazė. „Demoniškas" buvo tik vienas iš epitetų, kuriais jo smuikavimą apdovanojo kritikai. Vienas jo koncerto lankytojas tvirtino net matęs, kaip šalia Paganinio stovi velnias ir vedžioja smuikininko .
Išnašos
- The Death of Paganini Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nikolo Paganinis, Kas yra Nikolo Paganinis? Ką reiškia Nikolo Paganinis?
Niccolo PaganiniNiccolo PaganiniGime 1782 m spalio 27 d Genujoje ItalijaMire 1840 m geguzes 27 d 57 metai NicojeTevas Antonis PaganinisMotina Tereza PaganiniVeikla italu smuikininkas gitaristas ir kompozitorius Vikiteka Niccolo Paganini Nikolo Paganinis it Niccolo Paganini 1782 m spalio 27 d Genujoje Italija 1840 m geguzes 27 d Nicoje XIX a italu smuikininkas styginis instrumentas gitaristas ir kompozitorius Jis buvo zymiausias to meto smuikininkas virtuozas ir laikomas vienu is siuolaikines smuiko technikos pradininku source source source source source source Caprice in A minor Op 1 No 24 yra vienas is zymiausiu jo kuriniu ir įkvepe įzymius kompozitorius kaip Johannes Brahms ir Sergejus Rachmaninovas Vaikyste ir ankstyvoji karjeraNikolo Paganinis buvo trecias is 6 vaiku Antonio ir Terezos Paganiniu seimoje Paganinio tevas buvo nesekmingas pirklys bet jis uzdirbdavo pinigu grodamas mandolina Budamas 5 metu Paganinis pradejo is tevo mokytis groti mandolina o 7 metu perejo prie smuiko Jo muzikinis talentas buvo greitai pripazintas ir gaudavo daugybe stipendiju smuiko pamokoms Paganinis mokesi pas vietinius smuikininkus Giovanni Servetto ir Giacomo Costa bet jo greitas progresas greit virsijo ju sugebejimus Tada Paganinis su tevu isvyko į Parma kad taptu mokiniu Bet vos isgirdes jo grojima Rola jį pasiule jį savo mokytojui Ferdinando Paer o veliau Paer mokytojui Gasparo Ghiretti Nors jaunasis Paganinis neuzsibuvo ilgai ne pas viena is ju taciau jie padare didele įtaka jo kurimo stiliui 18 metu Paganinis tapo pirmuoju Lukos respublikos smuikininku bet didele dalį jo įplauku sudare nepriklausomi uzdarbiai Jo smuikininko slovei prilygo tik aistra losimui ir moteru merginimas 1805 m Lukos respublika aneksavo Napoleono Prancuzija o regionas buvo perduotas jo seseriai Paganinis tapo jos rumu smuikininku ir dave privacias pamokas jos vyrui Feliksui 1807 m Elisa Baciocchi tapo Didziaja Toskanos kunigaikstiene ir jos rumai persikele į Florencija Paganinis buvo palydos dalis bet 1809 m pabaigoje paliko rumus ir tapo laisvai samdomu Keliaujantis virtuozasKitus kelerius metus Paganinis renge koncertus Parmos ir Genujos apylinkese Nors jis buvo labai populiarus tarp vietiniu bet praktiskai nezinomas Europoje Jo pirmas garsus koncertas buvo 1813 m La Scaloje Milane Koncertas buvo nepaprastai sekmingas ir Paganinis patrauke kitu garsiu nors ir konservatyvesniu muzikantu demesį visoje Europoje Jo pirmieji susitikimai su ir sukele arsia konkurencija nors veliau visi turejo gan sekmingas karjeras jie su patronizmu kritikavo vienas kito grojimo stiliu Paganinio slove plito per koncertus surengtus uz Italijos ribu Vienoje 1828 m Londone ir Paryziuje abu 1831 m Jo techniniai sugebejimai ir noras juos pademonstruoti sulauke didelio kritiku pripazinimo Be savo populiariausiu kuriniu temu ir varijaciju Paganinis taip pat atlikdavo modifikuotus savo ankstyvuju amzininku ir kurinius daugiausia koncertus Nikolo Paganinis Delakrua paveikslas 1832 m Il Cannone smuikas pagamintas Giuseppe Antonio Guarnieri del Gesu 1742 m buvo Paganinio megstamiausias Jis vadino jį patranka nes su juo sugebedavo isgauti galinga sprogstantį rezonansa Jo stygos beveik toje pacioje plokstumoje priesingai nei daugumoje smuiku kuriu stygos isdestytos lanku kad nebutu kliudoma per daug stygu Il Cannone stygu isdestymas leido groti trim ar keturiom stygomis vienu metu Siuo metu Il Cannone priklauso Genujos miestui ir demonstruojama rotuseje Siuo smuiku kas menesį groja priziuretojas ir kartais jis paskolinamas garsiems virtuozams 1833 m Paryziuje Paganinis paprase Hektora Berlioza sukurti koncerta smuikui ir sis sukure jam Hektoras Italijoje bet Paganinis niekada jo negrojo Jo sveikata tapo prasta del apsinuodijimo gyvsidabriu kuris buvo naudotas gydyti sifilį Del ligos jis nebegalejo groti smuiku ir Paganinis isejo į pensija apie 1834 m Jis mire nuo gerkles vezio 1840 m kovo 27 d Paganinio legendaPaganinis isgaudaves is smuiko nuostabius garsus tokiu paselusiu tempu kad jo klausytojus apimdavusi ekstaze Demoniskas buvo tik vienas is epitetu kuriais jo smuikavima apdovanojo kritikai Vienas jo koncerto lankytojas tvirtino net mates kaip salia Paganinio stovi velnias ir vedzioja smuikininko IsnasosThe Death of Paganini Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto Vikiteka Niccolo Paganini vaizdine ir garsine medziaga