Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Ferdinandas Ruščicas lenk Ferdynand RuszczycGimė 1870 m lapkričio 27 d BaltarusijaMirė 1936 m lapkričio 30 d 66 metai Ve

Ferdinandas Ruščicas

  • Pagrindinis puslapis
  • Ferdinandas Ruščicas
Ferdinandas Ruščicas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Ferdinandas Ruščicas
lenk. Ferdynand Ruszczyc
Gimė 1870 m. lapkričio 27 d.
, Baltarusija
Mirė 1936 m. lapkričio 30 d. (66 metai)
Veikla dailininkas
Vikiteka Ferdinandas Ruščicas

Ferdinandas Ruščicas (Ferdynand Ruszczyc, 1870 m. lapkričio 27 d. , Baltarusijoje – 1936 m. lapkričio 30 d.) – dailininkas.

1882 – 1890 m. mokėsi klasikinėje Minsko Lietuvių gimnazijoje, kurią baigė aukso medaliu. Dvejus metus studijavo Peterburgo teisės fakultete, vėliau ten pat penkerius metus mokėsi Aukštojoje menų mokykloje prie Menų akademijos. F. Ruščicui vadovavo prof. Archipas Kuindžis. 1908 m. dailininkas išvyko iš Krokuvos į Vilnių ir gyveno Vilniaus gatvėje, Tilto g. kampe, Lenskio namuose. F. Ruščicas aktyviai dalyvavo Vilniaus Seimo darbe, turinčiame apibrėžti Vilniaus krašto statusą Lenkijos atžvilgiu. Jis už besąlygišką Vilniaus krašto prijungimą. Piešė Vilniaus Seimo antspaudą, kuriame vaizduojamas šv. Kristoforas.

Kūryba

Ankstyvuosiuose Ruščico peizažuose dominavo stabili kompozicija, santūrus potėpis. Ruščico kūriniuose vaizdas neretai atsiveria tarsi žiūrint iš apačios. Dangus jo kūryboje taip pat patyrė metamorfozes – tik ankstyvoje jaunystėje Ruščicas tapė ramų, skaidrų dangų kaip foną kompozicijai. Veliau jo debesuotas dangus tampa labai svarbia nuotaika kuriančia peizažo dalimi, atveriančia nematerialią nuolat kintančio pasaulio pusę. Varšuvai savo tapybą Ruščicas pirmą kartą pristatė 1899 m. Sulaukė didžiulio pasisekimo. Žiūrovams ir dailės kritikams nepaprasta įspūdį paliko „Žemė“. Aukštas dangus, nuklotas milžiniškų debesų, tamsus arimas ir vagą varantys jaučiai – šis kaimo vaizdas, nusakomas keliais žodžiais, netikėtai suskambo giliai slepiamu patriotiniu jausmu, meile gimtajai žemei. Publika žavėjosi ir tapybos virtuoziškumu, ir simboliniu turiniu. Paakintas pripažinimo, Ruščicas, praėjus metams, dalyvavo didžiulėje parodoje, skirtoje Krokuvos Jogailos universiteto 500 metų jubiliejui, ir vienbalsiai buvo išrinktas krokuviškės lenkų menininkų draugijos „Sztuka“ nariu. Daugelį metų jis eksponavo savo kūrinius šios draugijos parodose Krokuvoje, Varšuvoje, Prahoje, Vienoje, Londone.

1903-1904 metais Ruščicas kartu su kitais menininkais prisidėjo prie Varšuvos dailės mokyklos steigimo ir atidarymo. Šioje mokykloje jo, jau profesoriaus, studentu tapo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, su kuriuo Ruščicas bendraus ir vėliau, gyvendamas Vilniuje. Iš tuo metu kūrusių lietuvių dailininkų Čiurlionį Ruščicas vertino labiausiai, jį vadino naujojo meno šaukliu. 1907 m. mirus tapytojui , Ruščicas buvo pakviestas vadovauti Krokuvos dailės akademijos peizažo katedrai, tačiau, nusivylęs intrigų ir nesutarimų persmelkta akademijos atmosfera, greitai šių pareigų atsisakė.

Gyvenimas Vilniuje

1908 m. menininkas visam laikui apsigyveno Vilniuje. Apsistojęs Vilniuje, Ruščicas aktyviai įsijungė į miesto kultūrinį gyvenimą. Tapo įvairių renginių organizatoriumi, inscenizuotoju ir apipavidalintoju. Jis greitai pritapo Vilniaus inteligentų aplinkoje. Apie tai liudija jo priėmimas į slaptą elitinę masonų ložę ir vilniečio advokato Tado Vrublevskio 1899 m. atgaivintą draugiją „Szubrawcy“. Anksčiau mėgęs kurti katalogų, žurnalų bei kitokių leidinių viršelius, Ruščicas, tik būdamas Vilniuje, atsiskleidė kaip puikus leidybinės grafikos žinovas. Svarbu tai, kad jis čia padėjo įsitvirtinti naujai leidinio sampratai, kuri atsiliepė Europoje „Arts & Crafts“ judėjimo išpopuliarintoje taikomojo meno estetikoje. Ruščico sugalvotuose ir atliktuose leidybiniuose projektuose atsispindėjo moderni, amžių sandūrai būdinga „mažosios sintezės“ forma, t. y. visas apipavidalinimas – iliustracijos, nuotraukos, akcidentiniai piešiniai, šriftai, formatas, įrišimas ir kt. – sudarė subalansuotą leidinio meninį pavidalą.

Nelabai domėdamasis čia pat besiklostančia industrine kultūra, menininkas vis kreipė mintis į praeitį. Regėdamas „įgimtą Vilniaus grožį“, skatino ir kitus džiaugtis jo žavesiu, fiksuoti nykstančius architektūros paminklus. Tuo tikslu 1912 m. jo pastangomis buvo pradėtas kaupti miesto fotografijos archyvas. Šiam darbui pakviestas Janas Bulhakas meniškose fotografijose įamžino daugybę unikalių Vilniaus vaizdų. Savo pagarbą bei rūpinimąsi Vilniumi Ruščicas išreiškė apipavidalindamas albumą „Wilno z przed stu lat“. Kita veiklos sritis, kurioje Ruščicas pasireiškė kaip novatorius, buvo teatras. Vilniuje lenkų teatro gyvenimas, kaip ir visa muravjoviškos politikos nualinta kultūra, vos atgavus spaudą, atgijo gana greitai. Teatro repertuaras buvo įdomus, moderniškas, tačiau dailininkai dekoratoriai dažniausiai vadovavosi XIX a. įsigalėjusiais scenos apipavidalinimo principais. Pagrindinis jų darbas buvo parinkti tipines dekoracijas, atitinkančias pjesės veiksmą. 1914 m. jis pakviečiamas į Varšuvą – naujai pastatytame lenkų teatre repetuojama J. Slovackio tragedija „Balladyna“. Premjera virto Ruščico, kaip , triumfu, spektaklio dekoracijos ir kostiumai svariai papildė lenkų scenografijos istoriją.

Tarpukaris

1915 m. pavasarį Vilnių ir Vilniaus kraštą užėmus vokiečiams, dailininkas pasitraukė į Bogdanovą, kur gyveno trejus metus. Praūžus karui ir 1919 m. vėl atidarius Vilniaus universitetą, Ruščicas ėmėsi pedagoginės veiklos. Daug pastangų įdėjo, kad universitete rastųsi vietos ir dailės disciplinoms. Stepono Batoro universitete iki 1932 m. jis pakaitomis ėjo Dailės fakulteto dekano ir prodekano pareigas, visą laiką buvo senato narys. Dirbdamas universitete, Ruščicas nepamiršo ir anksčiau plėtotos meninės veiklos: projektavo knygų viršelius ir vinjetes, piešė pašto ženklus bei aukų rinkimo korteles, kūrė asmeninius medalius ir įvairias vėliavas kariuomenei, draugijoms, cechams ir mokykloms – menininkas visuomet siekė pagražinti net eilinius, kasdieniškus gyvenimo įvykius. Po karo Ruščicas prisidėjo ir prie dviejų didelių parodų organizavimo: 1921 m. jis buvo vienas iš pirmosios lenkų dailės parodos Paryžiuje organizatorių ir apipavidalintojų, o 1928 m. surengė regioninę parodą Vilniuje, kurioje didelis dėmesys buvo skiriamas Vilniaus ir Naugarduko kraštų ūkiniam ir kultūriniam gyvenimui. Dailininkas prisidėjo prie kiekvienos svarbesnės miesto šventės: 1922 m. pažymint šv. Kazimiero 400-ąsias kanonizacijos metines, Ruščicas suprojektavo sarkofagą, kuriame miesto gatvėmis iškilmingai buvo nešamos šventojo relikvijos: 1927 m. dalyvavo Aušros Vartų Dievo Motinos stebuklingojo paveikslo karūnavimo komiteto veikloje, sukūrė paveikslui ištaigingus neštuvus, iliuminavo ir papuošė miestą; 1931 m. dalyvavo atidengiant karališkuosius karstus Vilniaus katedros požemiuose, sukūrė karaliaus Aleksandro ir abiejų Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikų piešinius.

Mirtis

1932 m. sunki liga privertė Ruščicą pasitraukti iš aktyvaus visuomeninio gyvenimo ir persikelti į Bogdanovą. 1936 m. menininkas mirė. Jis buvo palaidotas gimtajame Bogdanove. 1937 – 1938 metais buvo surengtos dailininko tapybos ir piešinių pomirtinės parodos Varšuvoje, Vilniuje, Krokuvoje ir Torunėje, vėliau, 1964 m., – personalinė paroda Varšuvos nacionaliniame muziejuje. Ruščico kūriniai drauge su kitais „Młoda Polska" dailininkų darbais, ne kartą eksponuoti įvairių šalių (Lenkijos, Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos, JAV) parodų salėse, tapo neatsiejama amžiaus sandūros moderniosios dailės istorijos dalimi.

Apdovanojimai

Ferdinandas 1923 m. už politinius nuopelnus apdovanojamas .

Įamžinimas

  • Rudaminoje (Vilniaus rajonas) Ferdinando Ruščico vardu pavadinta mokykla (nuo 2007 m. – gimnazija);
  • 1999 m. birželio 11 d. Vilniuje, prie namo Pilies g. 22 (senamiestis), kur Ferdinandas Ruščicas gyveno 1923-1934 m., buvo atidengta memorialinė lenta (skulptorius Romualdas Kvintas).

Dailės darbų galerija

  • Melsvoji eglė, 1893
  • Žemė, 1898
  • Naktį malūnas, 1898
  • Kaimo bažnyčia, 1899
  • Eskizas baladei, 1899
  • Vilnios krantai, 1900
  • Dvaras, Bogdanove, 1901
  • Kryžius sniege, 1902
  • Senos obelys, 1903
  • Nec mergitur, 1904-1905
  • Bogdanovo dvarelio vidus, 1906
  • Plakatas „Lietuvos ir Baltarusijos smulkiųjų amatų ir liaudies meno paroda“, 1913

Literatūra

  • Algė Andriulytė. Ferdynandas Ruszczycas: Civis vilnensis sum. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018.
  • Laima Laučkaitė, Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje, Vilnius: Baltos lankos, 2002, 207 p.
  • Henryka Ilgievič, Vilniaus senovės ir mokslo mylėtojai XX amžiaus pradžioje, Vilnius: LKTI, 2019, 344 p., il, lent. ISSN 2351-4728 Archyvuota kopija 2024-02-28 iš Wayback Machine projekto.
  • Ferdinandas Ruščicas

Šaltiniai

  1. Laima Laučkaitė, Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje, Vilnius: Baltos lankos, 2002, 207 p., p. 130
  2. Alfonsas Andriuškevičius, Lietuvos dailės istorija, Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 272-273.
  3. Ferdynand Ruszczyc życie i dzieło. Księga zbiorowa wydana staraniem Komitetu uczczenia pamięci Ferdynanda Ruszczyca w Wilnie. Vilnius, 1939, p. 28.
  4. Ferdynand Ruszczyc życie i dzieło. Księga zbiorowa wydana staraniem Komitetu uczczenia pamięci Ferdynanda Ruszczyca w Wilnie. Vilnius, 1939, p. 237-238.
  5. Ferdinandas Ruščicas
  6. Ferdynand Ruszczyc, Dziennik: Ku Wilnu 1894-1919 (T. 1), Warszawa 1994, s. 244.
  7. Laima Laučkaitė, Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje, Vilnius: Baltos lankos, 2002, 207 p., p. 131
  8. Henryka Ilgievič, Vilniaus senovės ir mokslo mylėtojai XX amžiaus pradžioje, Vilnius: LKTI, 2019, 344 p. Archyvuota kopija 2024-02-28 iš Wayback Machine projekto.
  9. Ferdynand Ruszczyc, Dziennik: W Wilnie 1919-1932 (T. 2), Warszawa 1996, s. 593.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 00:29

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ferdinandas Ruščicas, Kas yra Ferdinandas Ruščicas? Ką reiškia Ferdinandas Ruščicas?

Ferdinandas Ruscicas lenk Ferdynand RuszczycGime 1870 m lapkricio 27 d BaltarusijaMire 1936 m lapkricio 30 d 66 metai Veikla dailininkasVikiteka Ferdinandas Ruscicas Ferdinandas Ruscicas Ferdynand Ruszczyc 1870 m lapkricio 27 d Baltarusijoje 1936 m lapkricio 30 d dailininkas 1882 1890 m mokesi klasikineje Minsko Lietuviu gimnazijoje kuria baige aukso medaliu Dvejus metus studijavo Peterburgo teises fakultete veliau ten pat penkerius metus mokesi Aukstojoje menu mokykloje prie Menu akademijos F Ruscicui vadovavo prof Archipas Kuindzis 1908 m dailininkas isvyko is Krokuvos į Vilniu ir gyveno Vilniaus gatveje Tilto g kampe Lenskio namuose F Ruscicas aktyviai dalyvavo Vilniaus Seimo darbe turinciame apibrezti Vilniaus krasto statusa Lenkijos atzvilgiu Jis uz besalygiska Vilniaus krasto prijungima Piese Vilniaus Seimo antspauda kuriame vaizduojamas sv Kristoforas KurybaAnkstyvuosiuose Ruscico peizazuose dominavo stabili kompozicija santurus potepis Ruscico kuriniuose vaizdas neretai atsiveria tarsi ziurint is apacios Dangus jo kuryboje taip pat patyre metamorfozes tik ankstyvoje jaunysteje Ruscicas tape ramu skaidru dangu kaip fona kompozicijai Veliau jo debesuotas dangus tampa labai svarbia nuotaika kuriancia peizazo dalimi atveriancia nematerialia nuolat kintancio pasaulio puse Varsuvai savo tapyba Ruscicas pirma karta pristate 1899 m Sulauke didziulio pasisekimo Ziurovams ir dailes kritikams nepaprasta įspudį paliko Zeme Aukstas dangus nuklotas milzinisku debesu tamsus arimas ir vaga varantys jauciai sis kaimo vaizdas nusakomas keliais zodziais netiketai suskambo giliai slepiamu patriotiniu jausmu meile gimtajai zemei Publika zavejosi ir tapybos virtuoziskumu ir simboliniu turiniu Paakintas pripazinimo Ruscicas praejus metams dalyvavo didziuleje parodoje skirtoje Krokuvos Jogailos universiteto 500 metu jubiliejui ir vienbalsiai buvo isrinktas krokuviskes lenku menininku draugijos Sztuka nariu Daugelį metu jis eksponavo savo kurinius sios draugijos parodose Krokuvoje Varsuvoje Prahoje Vienoje Londone 1903 1904 metais Ruscicas kartu su kitais menininkais prisidejo prie Varsuvos dailes mokyklos steigimo ir atidarymo Sioje mokykloje jo jau profesoriaus studentu tapo Mikalojus Konstantinas Ciurlionis su kuriuo Ruscicas bendraus ir veliau gyvendamas Vilniuje Is tuo metu kurusiu lietuviu dailininku Ciurlionį Ruscicas vertino labiausiai jį vadino naujojo meno saukliu 1907 m mirus tapytojui Ruscicas buvo pakviestas vadovauti Krokuvos dailes akademijos peizazo katedrai taciau nusivyles intrigu ir nesutarimu persmelkta akademijos atmosfera greitai siu pareigu atsisake Gyvenimas Vilniuje1908 m menininkas visam laikui apsigyveno Vilniuje Apsistojes Vilniuje Ruscicas aktyviai įsijunge į miesto kulturinį gyvenima Tapo įvairiu renginiu organizatoriumi inscenizuotoju ir apipavidalintoju Jis greitai pritapo Vilniaus inteligentu aplinkoje Apie tai liudija jo priemimas į slapta elitine masonu loze ir vilniecio advokato Tado Vrublevskio 1899 m atgaivinta draugija Szubrawcy Anksciau meges kurti katalogu zurnalu bei kitokiu leidiniu virselius Ruscicas tik budamas Vilniuje atsiskleide kaip puikus leidybines grafikos zinovas Svarbu tai kad jis cia padejo įsitvirtinti naujai leidinio sampratai kuri atsiliepe Europoje Arts amp Crafts judejimo ispopuliarintoje taikomojo meno estetikoje Ruscico sugalvotuose ir atliktuose leidybiniuose projektuose atsispindejo moderni amziu sandurai budinga mazosios sintezes forma t y visas apipavidalinimas iliustracijos nuotraukos akcidentiniai piesiniai sriftai formatas įrisimas ir kt sudare subalansuota leidinio meninį pavidala Nelabai domedamasis cia pat besiklostancia industrine kultura menininkas vis kreipe mintis į praeitį Regedamas įgimta Vilniaus grozį skatino ir kitus dziaugtis jo zavesiu fiksuoti nykstancius architekturos paminklus Tuo tikslu 1912 m jo pastangomis buvo pradetas kaupti miesto fotografijos archyvas Siam darbui pakviestas Janas Bulhakas meniskose fotografijose įamzino daugybe unikaliu Vilniaus vaizdu Savo pagarba bei rupinimasi Vilniumi Ruscicas isreiske apipavidalindamas albuma Wilno z przed stu lat Kita veiklos sritis kurioje Ruscicas pasireiske kaip novatorius buvo teatras Vilniuje lenku teatro gyvenimas kaip ir visa muravjoviskos politikos nualinta kultura vos atgavus spauda atgijo gana greitai Teatro repertuaras buvo įdomus moderniskas taciau dailininkai dekoratoriai dazniausiai vadovavosi XIX a įsigalejusiais scenos apipavidalinimo principais Pagrindinis ju darbas buvo parinkti tipines dekoracijas atitinkancias pjeses veiksma 1914 m jis pakvieciamas į Varsuva naujai pastatytame lenku teatre repetuojama J Slovackio tragedija Balladyna Premjera virto Ruscico kaip triumfu spektaklio dekoracijos ir kostiumai svariai papilde lenku scenografijos istorija Tarpukaris1915 m pavasarį Vilniu ir Vilniaus krasta uzemus vokieciams dailininkas pasitrauke į Bogdanova kur gyveno trejus metus Prauzus karui ir 1919 m vel atidarius Vilniaus universiteta Ruscicas emesi pedagogines veiklos Daug pastangu įdejo kad universitete rastusi vietos ir dailes disciplinoms Stepono Batoro universitete iki 1932 m jis pakaitomis ejo Dailes fakulteto dekano ir prodekano pareigas visa laika buvo senato narys Dirbdamas universitete Ruscicas nepamirso ir anksciau pletotos menines veiklos projektavo knygu virselius ir vinjetes piese pasto zenklus bei auku rinkimo korteles kure asmeninius medalius ir įvairias veliavas kariuomenei draugijoms cechams ir mokykloms menininkas visuomet sieke pagrazinti net eilinius kasdieniskus gyvenimo įvykius Po karo Ruscicas prisidejo ir prie dvieju dideliu parodu organizavimo 1921 m jis buvo vienas is pirmosios lenku dailes parodos Paryziuje organizatoriu ir apipavidalintoju o 1928 m surenge regionine paroda Vilniuje kurioje didelis demesys buvo skiriamas Vilniaus ir Naugarduko krastu ukiniam ir kulturiniam gyvenimui Dailininkas prisidejo prie kiekvienos svarbesnes miesto sventes 1922 m pazymint sv Kazimiero 400 asias kanonizacijos metines Ruscicas suprojektavo sarkofaga kuriame miesto gatvemis iskilmingai buvo nesamos sventojo relikvijos 1927 m dalyvavo Ausros Vartu Dievo Motinos stebuklingojo paveikslo karunavimo komiteto veikloje sukure paveikslui istaigingus nestuvus iliuminavo ir papuose miesta 1931 m dalyvavo atidengiant karaliskuosius karstus Vilniaus katedros pozemiuose sukure karaliaus Aleksandro ir abieju Zygimanto Augusto zmonu Elzbietos Habsburgaites ir Barboros Radvilaites palaiku piesinius Mirtis1932 m sunki liga priverte Ruscica pasitraukti is aktyvaus visuomeninio gyvenimo ir persikelti į Bogdanova 1936 m menininkas mire Jis buvo palaidotas gimtajame Bogdanove 1937 1938 metais buvo surengtos dailininko tapybos ir piesiniu pomirtines parodos Varsuvoje Vilniuje Krokuvoje ir Toruneje veliau 1964 m personaline paroda Varsuvos nacionaliniame muziejuje Ruscico kuriniai drauge su kitais Mloda Polska dailininku darbais ne karta eksponuoti įvairiu saliu Lenkijos Rusijos Prancuzijos Vokietijos JAV parodu salese tapo neatsiejama amziaus sanduros moderniosios dailes istorijos dalimi ApdovanojimaiFerdinandas 1923 m uz politinius nuopelnus apdovanojamas ĮamzinimasRudaminoje Vilniaus rajonas Ferdinando Ruscico vardu pavadinta mokykla nuo 2007 m gimnazija 1999 m birzelio 11 d Vilniuje prie namo Pilies g 22 senamiestis kur Ferdinandas Ruscicas gyveno 1923 1934 m buvo atidengta memorialine lenta skulptorius Romualdas Kvintas Dailes darbu galerijaMelsvoji egle 1893 Zeme 1898 Naktį malunas 1898 Kaimo baznycia 1899 Eskizas baladei 1899 Vilnios krantai 1900 Dvaras Bogdanove 1901 Kryzius sniege 1902 Senos obelys 1903 Nec mergitur 1904 1905 Bogdanovo dvarelio vidus 1906 Plakatas Lietuvos ir Baltarusijos smulkiuju amatu ir liaudies meno paroda 1913LiteraturaAlge Andriulyte Ferdynandas Ruszczycas Civis vilnensis sum Vilniaus dailes akademijos leidykla 2018 Laima Lauckaite Vilniaus daile XX amziaus pradzioje Vilnius Baltos lankos 2002 207 p Henryka Ilgievic Vilniaus senoves ir mokslo myletojai XX amziaus pradzioje Vilnius LKTI 2019 344 p il lent ISSN 2351 4728 Archyvuota kopija 2024 02 28 is Wayback Machine projekto Ferdinandas RuscicasSaltiniaiLaima Lauckaite Vilniaus daile XX amziaus pradzioje Vilnius Baltos lankos 2002 207 p p 130 Alfonsas Andriuskevicius Lietuvos dailes istorija Vilnius Vilniaus dailes akademijos leidykla 2002 p 272 273 Ferdynand Ruszczyc zycie i dzielo Ksiega zbiorowa wydana staraniem Komitetu uczczenia pamieci Ferdynanda Ruszczyca w Wilnie Vilnius 1939 p 28 Ferdynand Ruszczyc zycie i dzielo Ksiega zbiorowa wydana staraniem Komitetu uczczenia pamieci Ferdynanda Ruszczyca w Wilnie Vilnius 1939 p 237 238 Ferdinandas Ruscicas Ferdynand Ruszczyc Dziennik Ku Wilnu 1894 1919 T 1 Warszawa 1994 s 244 Laima Lauckaite Vilniaus daile XX amziaus pradzioje Vilnius Baltos lankos 2002 207 p p 131 Henryka Ilgievic Vilniaus senoves ir mokslo myletojai XX amziaus pradzioje Vilnius LKTI 2019 344 p Archyvuota kopija 2024 02 28 is Wayback Machine projekto Ferdynand Ruszczyc Dziennik W Wilnie 1919 1932 T 2 Warszawa 1996 s 593

Naujausi straipsniai
  • Liepa 18, 2025

    Žuklijų piliakalnis

  • Liepa 18, 2025

    Ūminė mielogeninė leukemija

  • Liepa 18, 2025

    Šėtos kapinės

  • Liepa 18, 2025

    Ščučino dekantas

  • Liepa 18, 2025

    Šoro algoritmas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje