Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šalies ūkio augimas keliantis gyvenimo lygį ir naujų darbo vietų kūrimas būtų neįmanomi be efektyvios transporto sistemo
ES parama Lietuvos transporto sektoriui
Šalies ūkio augimas, keliantis gyvenimo lygį, ir naujų darbo vietų kūrimas būtų neįmanomi be efektyvios transporto sistemos ir tinkamos jo infrastruktūros. Lietuvai 2004 metais tapus Europos Sąjungos nare, šalį pasiekė struktūrinių fondų parama.
Siekiant panaudoti ES finansinę paramą šalies transporto projektams, ypač regioninei plėtrai, 2004 m. patvirtinti pagrindiniai ES programiniai dokumentai finansinei paramai gauti (transporto sektoriuje – daugiau kaip 1,5 mlrd. Lt) ir pradėtos naudoti ES paramos lėšos. 2009 m. baigėsi pirmasis Europos sąjungos finansinės paramos panaudojimo 2004–2006 metų laikotarpis, kurio metu parama investicijoms į Lietuvos transporto sektorių įgyvendinant Bendrąjį programavimo dokumentą buvo teikiama pagal 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“. Šiuo metu transporto sektorius naudoja 2007–2013 metų finansinio periodo ES paramos lėšas. 2007–2013 m. Lietuvos transporto sektoriui modernizuoti ir plėtoti numatyta skirti daugiau kaip 5,358 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos lėšų. Šios lėšos yra skirstomos į dvi veiksmų programas: „Ekonomikos augimo“ ir „Sanglaudos skatinimo“.
Sanglaudos skatinimo programa
Sanglaudos skatinimo prioritetas yra aplinka ir darnus vystymasis, kuris yra įgyvendinamas modernizuojant didmiesčių viešojo transporto paslaugų sistemą, įsigyjant ekologiškus autobusus ir troleibusus, atnaujinant dviračių infrastruktūrą.
Ekonomikos augimo veiksmų programa
Ekonomikos augimo veiksmų programa skirstoma į „Esminės ekonominės infrastruktūros“ ir „Transeuropinių transporto tinklų plėtros“ prioritetus. Esminės ekonominės infrastruktūros gerinimas įgyvendinamas gerinant vidaus ir regioninį susisiekimą, tobulinant saugų eismą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Transeuropinių transporto tinklų plėtra skirta transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimui, techninių sąlygų gerinimui, transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimui ir plėtrai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir tarptautinių oro uostų plėtrai, saugaus eismo gerinimui.
Esminės ekonominės infrastruktūros įgyvendinimas
Esminės ekonominės infrastruktūros įgyvendinimas vykdomas atliekant šiuos darbus: rekonstruojant pavojingas sankryžas, tiesiant pėsčiųjų ir dviratininkų takus. , rekonstruojant gatves, krašto ir rajoninius kelius, modernizuojant esančius automobilių ir geležinkelių kelius.
Transeuropinių transporto tinklų plėtros įgyvendinimas
Transeuropinių transporto tinklų plėtra vykdoma atliekant šiuos darbus: rekonstruojamos Lietuvą kertančios europinės magistralės, statomos estakados, viadukai, stiprinama ir platinama kelio danga, tiesiami miestų ir miestelių aplinkkeliai. Vykdomi projekto „Rail Baltica“ darbai, modernizuojamos geležinkelio linijos. Gerinama Klaipėdos uosto infrastruktūra, tarptautinių oro uostų terminalų statyba/išplėtimas, kilimo ir tūpimo takų modernizavimas.
Svarbiausi transporto ir ryšių infrastruktūros plėtros projektai
„Rail Baltica“ – europinės vėžės geležinkelis, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Projektas finansuojamas Europos sąjungos TEN-T, Sanglaudos fondų ir Lietuvos valstybės lėšomis, pradėtas įgyvendinti 2010 m.
„Via Baltica“ (tarptautinis greitkelis, einantis nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Ruožas nuo Varšuvos iki Talino dar vadinamas „Via Baltica“, Lietuvoje įgyvendinti 2 šios magistralės plėtros etapai).
Vilniaus pietinis aplinkkelis (2008 m.), tiesiamas Vilniaus vakarinis aplinkkelis, rengiamasi pradėti tiesti Vilniaus išorinį pietinį aplinkkelį, nutiesti Panevėžio, Marijampolės bei kitų miestų aplinkkeliai.
Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija – sankryža, kurioje susijungia magistralės A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda), A13 (Klaipėda-Palanga-Liepoja), krašto kelias 141 (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda), krašto kelias 227 (Jakai – Dovilai – Laugaliai), Klaipėdos miesto Tilžės gatvė bei Vilniaus plentas. Jakų žiedas – intensyviausiai šalyje naudojama užmiesčio žiedinė sankryža. Dėl didelių eismo pralaidumo problemų žiedas yra rekonstruojamas į trijų lygių sankryžą.
„“ – plačiajuosčio interneto plėtra visose šalies kaimiškose vietovėse, projektas bus baigtas 2013 m. Projekto tikslas yra suteikti plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą visoms kaimiškųjų seniūnijų viešojo sektoriaus administravimo institucijoms, ligoninėms, laboratorijoms, mokykloms, muziejams, bibliotekoms, viešosios prieigos prie interneto taškams, taip pat gyventojams bei verslo įmonėms.
ir aplinkosaugos priemonių diegimas – didinant eismo saugumą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai siekiama sumažinti eismo įvykių metu nukentėjusių asmenų skaičių. Kadangi eismas Lietuvos keliuose nuo 2000 metų išaugo 50 proc., šalyje sėkmingai įgyvendinamos saugaus eismo priemonės. Pasinaudojant ES parama, pavojingos sankryžos rekonstruojamos į apšviestas žiedines sankryžas, įrengiamos saugos salelės, apsauginiai atitvarai, tiesiami pėsčiųjų ir dviratininkų takai. Šios priemonės ne tik didina eismo saugą, mažina eismo įvykių skaičių, bet ir skatina didesnį žmonių fizinį aktyvumą, bei sumažina neigiamą poveikį aplinkai. Įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai leidžia ekologiškiausia transporto priemone – dviračiais – saugiai keliauti. Tobulinant kelius, tobulinami ir eismo dalyviai – vykdomas eismo dalyvių švietimas, gerinama vairuotojų mokymo kokybė, eismo dalyvių kontrolė. Europos regioninės plėtros fondo parama – 87,55 mln. Lt.
Nauji oro uostų terminalai – siekiant atitikti Šengeno sutarties reikalavimus, buvo atidaryti nauji terminalai tarptautiniuose šalies oro uostuose. Naujieji terminalai pritaikyti didėjančiam keleivių skaičiui, juose įrengtos Labai svarbių asmenų salės, mokamos automobilių stovėjimo aikštelės, pagerintas susisiekimas. Modernizuota terminaluose naudojama įranga, įrengti rentgeno spindulių įrenginiai galintys aptikti sprogmenis, sumontuota moderni pasienio kontrolės ir aviacinio saugumo tikrinimo įranga. Oro uoste atnaujinti inžineriniai tinklai, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, rekonstruota perono danga.
Nuorodos
- Greitkelio „Via Baltica“ straipsnis
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
- „Rail Baltica“ straipsnis
- Europos Sąjungos paramos sanglaudos fondas Archyvuota kopija 2012-01-03 iš Wayback Machine projekto.
- 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programa Archyvuota kopija 2011-11-10 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos oficiali svetainė Archyvuota kopija 2012-02-25 iš Wayback Machine projekto.
- Tarptautinis Vilniaus oro uostas
- Tarptautinis Kauno oro uostas Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- Tarptautinis Palangos oro uostas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie ES parama Lietuvos transporto sektoriui, Kas yra ES parama Lietuvos transporto sektoriui? Ką reiškia ES parama Lietuvos transporto sektoriui?
Salies ukio augimas keliantis gyvenimo lygį ir nauju darbo vietu kurimas butu neįmanomi be efektyvios transporto sistemos ir tinkamos jo infrastrukturos Lietuvai 2004 metais tapus Europos Sajungos nare salį pasieke strukturiniu fondu parama Siekiant panaudoti ES finansine parama salies transporto projektams ypac regioninei pletrai 2004 m patvirtinti pagrindiniai ES programiniai dokumentai finansinei paramai gauti transporto sektoriuje daugiau kaip 1 5 mlrd Lt ir pradetos naudoti ES paramos lesos 2009 m baigesi pirmasis Europos sajungos finansines paramos panaudojimo 2004 2006 metu laikotarpis kurio metu parama investicijoms į Lietuvos transporto sektoriu įgyvendinant Bendrajį programavimo dokumenta buvo teikiama pagal 1 1 priemone Transporto infrastrukturos prieinamumo ir paslaugu kokybes gerinimas Siuo metu transporto sektorius naudoja 2007 2013 metu finansinio periodo ES paramos lesas 2007 2013 m Lietuvos transporto sektoriui modernizuoti ir pletoti numatyta skirti daugiau kaip 5 358 mlrd Lt ES strukturines paramos lesu Sios lesos yra skirstomos į dvi veiksmu programas Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo Sanglaudos skatinimo programaSanglaudos skatinimo prioritetas yra aplinka ir darnus vystymasis kuris yra įgyvendinamas modernizuojant didmiesciu viesojo transporto paslaugu sistema įsigyjant ekologiskus autobusus ir troleibusus atnaujinant dviraciu infrastruktura Vilniaus gelezinkelio stotyje nauji RA2 traukiniaiEkonomikos augimo veiksmu programaEkonomikos augimo veiksmu programa skirstoma į Esmines ekonomines infrastrukturos ir Transeuropiniu transporto tinklu pletros prioritetus Esmines ekonomines infrastrukturos gerinimas įgyvendinamas gerinant vidaus ir regioninį susisiekima tobulinant saugu eisma ir mazinant neigiama poveikį aplinkai Transeuropiniu transporto tinklu pletra skirta transeuropines reiksmes automobiliu keliu infrastrukturos pralaidumo didinimui techniniu salygu gerinimui transeuropines reiksmes gelezinkelio liniju modernizavimui ir pletrai Klaipedos valstybinio juru uosto ir tarptautiniu oro uostu pletrai saugaus eismo gerinimui Europineje magistraleje esancios ir sesis kelius jungiancios Jaku ziedines sankryzos rekonstrukcijaEsmines ekonomines infrastrukturos įgyvendinimas Esmines ekonomines infrastrukturos įgyvendinimas vykdomas atliekant siuos darbus rekonstruojant pavojingas sankryzas tiesiant pesciuju ir dviratininku takus rekonstruojant gatves krasto ir rajoninius kelius modernizuojant esancius automobiliu ir gelezinkeliu kelius Vilniaus Oro uostasTranseuropiniu transporto tinklu pletros įgyvendinimas Transeuropiniu transporto tinklu pletra vykdoma atliekant siuos darbus rekonstruojamos Lietuva kertancios europines magistrales statomos estakados viadukai stiprinama ir platinama kelio danga tiesiami miestu ir miesteliu aplinkkeliai Vykdomi projekto Rail Baltica darbai modernizuojamos gelezinkelio linijos Gerinama Klaipedos uosto infrastruktura tarptautiniu oro uostu terminalu statyba ispletimas kilimo ir tupimo taku modernizavimas Svarbiausi transporto ir rysiu infrastrukturos pletros projektaiNutiesti pirmieji Rail Baltica begiai 2010 geguze Rail Baltica europines vezes gelezinkelis sujungsiantis Helsinkį Talina Ryga Kauna ir Varsuva Projektas finansuojamas Europos sajungos TEN T Sanglaudos fondu ir Lietuvos valstybes lesomis pradetas įgyvendinti 2010 m Via Baltica tarptautinis greitkelis einantis nuo Prahos per Varsuva Marijampole Kauna Ryga Talina ir keltu iki Helsinkio Ruozas nuo Varsuvos iki Talino dar vadinamas Via Baltica Lietuvoje įgyvendinti 2 sios magistrales pletros etapai Vilniaus pietinis aplinkkelis 2008 m tiesiamas Vilniaus vakarinis aplinkkelis rengiamasi pradeti tiesti Vilniaus isorinį pietinį aplinkkelį nutiesti Panevezio Marijampoles bei kitu miestu aplinkkeliai Jaku ziedines sankryzos rekonstrukcija sankryza kurioje susijungia magistrales A1 Vilnius Kaunas Klaipeda A13 Klaipeda Palanga Liepoja krasto kelias 141 Kaunas Jurbarkas Silute Klaipeda krasto kelias 227 Jakai Dovilai Laugaliai Klaipedos miesto Tilzes gatve bei Vilniaus plentas Jaku ziedas intensyviausiai salyje naudojama uzmiescio ziedine sankryza Del dideliu eismo pralaidumo problemu ziedas yra rekonstruojamas į triju lygiu sankryza placiajuoscio interneto pletra visose salies kaimiskose vietovese projektas bus baigtas 2013 m Projekto tikslas yra suteikti placiajuoscio duomenu perdavimo prieiga visoms kaimiskuju seniuniju viesojo sektoriaus administravimo institucijoms ligoninems laboratorijoms mokykloms muziejams bibliotekoms viesosios prieigos prie interneto taskams taip pat gyventojams bei verslo įmonems ir aplinkosaugos priemoniu diegimas didinant eismo sauguma ir mazinant neigiama poveikį aplinkai siekiama sumazinti eismo įvykiu metu nukentejusiu asmenu skaiciu Kadangi eismas Lietuvos keliuose nuo 2000 metu isaugo 50 proc salyje sekmingai įgyvendinamos saugaus eismo priemones Pasinaudojant ES parama pavojingos sankryzos rekonstruojamos į apsviestas ziedines sankryzas įrengiamos saugos saleles apsauginiai atitvarai tiesiami pesciuju ir dviratininku takai Sios priemones ne tik didina eismo sauga mazina eismo įvykiu skaiciu bet ir skatina didesnį zmoniu fizinį aktyvuma bei sumazina neigiama poveikį aplinkai Įrengti dviraciu ir pesciuju takai leidzia ekologiskiausia transporto priemone dviraciais saugiai keliauti Tobulinant kelius tobulinami ir eismo dalyviai vykdomas eismo dalyviu svietimas gerinama vairuotoju mokymo kokybe eismo dalyviu kontrole Europos regionines pletros fondo parama 87 55 mln Lt Nauji oro uostu terminalai siekiant atitikti Sengeno sutarties reikalavimus buvo atidaryti nauji terminalai tarptautiniuose salies oro uostuose Naujieji terminalai pritaikyti didejanciam keleiviu skaiciui juose įrengtos Labai svarbiu asmenu sales mokamos automobiliu stovejimo aiksteles pagerintas susisiekimas Modernizuota terminaluose naudojama įranga įrengti rentgeno spinduliu įrenginiai galintys aptikti sprogmenis sumontuota moderni pasienio kontroles ir aviacinio saugumo tikrinimo įranga Oro uoste atnaujinti inzineriniai tinklai įrengtos automobiliu stovejimo aiksteles rekonstruota perono danga NuorodosGreitkelio Via Baltica straipsnis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija Rail Baltica straipsnis Europos Sajungos paramos sanglaudos fondas Archyvuota kopija 2012 01 03 is Wayback Machine projekto 2007 2013 m Ekonomikos augimo veiksmu programa Archyvuota kopija 2011 11 10 is Wayback Machine projekto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos oficiali svetaine Archyvuota kopija 2012 02 25 is Wayback Machine projekto Tarptautinis Vilniaus oro uostas Tarptautinis Kauno oro uostas Archyvuota kopija 2007 09 28 is Wayback Machine projekto Tarptautinis Palangos oro uostas