Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
DubininkasKaimo pirkiosDubininkas54 05 42 š pl 24 16 55 r ilg 54 095 š pl 24 282 r ilg 54 095 24 282 Dubininkas Apskriti
Dubininkas
| Dubininkas | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Dubininkas | ||||||||||||||||
| 54°05′42″š. pl. 24°16′55″r. ilg. / 54.095°š. pl. 24.282°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Alytaus apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Varėnos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Marcinkonių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 4 | |||||||||||||||
| Vikiteka | Dubininkas | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Dubieniki, rus. Дубеники | |||||||||||||||
Dubininkas (dzūk. Dubinykas) – etnografinis gatvinis kaimas Dzūkijos nacionaliniame parke, Varėnos rajono savivaldybės pietvakariuose, 8 km į šiaurės vakarus nuo Marcinkonių, prie Merkio intako Skroblaus upelio. Netoli kaimo į Skroblaus upę įteka Duburių upelis. Greta įsteigtas Skroblaus rezervatas. Šalia yra Laumių bala, į Skroblų suteka keli šaltiniai.
Kaimas padrikasis su gatvinio kaimo bruožais (tokio plano kaimų Lietuvoje mažai). Sodybos išsidėsčiusios aplink stačiakampio plano aikštę, į kurią sueina 4 gatvės.
Viešasis transportas į kaimą nevažiuoja. Kartą per savaitę autobusas užsuką tik į šalia esantį Puvočių kaimą. Arčiausia geležinkelio stotis – Marcinkonyse. Populiariausia transporto priemonė – dviratis, anksčiau – arkliai. Į kaimą atvažiuoja grybų supirkėjai ir porą kartų per savaitę autoparduotuvė.
Etimologija
Pavadinimas kilęs iš žodžio dùbininkas. LKŽ pateikiama jo reikšmė – „dubos savininkas“. Tiesa, ne visai aišku, ką čia reiškia dubà. Pateikiamos šios žodžio reikšmės „pirkia, sodyba; jauja; drevė, uoksas“, bet visos jos užrašytos Žemaitijoje arba Šiaurės Lietuvoje. Labiau tikėtina, kad čia dùbininkas galėtų reikšti „odų išdirbėjas, odininkas“ (plg. rus. дубитель, bltr. дубільнік) ← dū̃bas, dū̃bai („medžių žievės, luobas; iš jų padarytas raugas kailiams“). Tai labiau atitiktų Dainavos giriai būdingus industrinės kilmės vietovardžius.
Istorija
XVII–XIX amžius
Kada tiksliai įsikūrė Dubininko kaimas nežinoma. 1637 m. Varėnos, Perlojos ir Merkinės girių ordinacijos metu, taip pat ir 1712 m. Varėnos girininkijos inventoriuje Dubininko kaimas neminimas. Jo nėra ir 1738 m. Merkinės seniūnijos inventoriuje, nors gretimai esantis Margionių kaimas ten jau įrašytas. Istoriniuose šaltiniuose Dubininko kaimo vardas pirmą kartą paminėtas 1742–1748 m. sudarytose Merkinės parapijos metrikų knygose. Jose nurodoma, kaime gimė tik vienas žmogus, o tuo pačiu laiku gretimuose kaimuose gimimų užregistruota daugiau (Puvočiuose – 42, Kapiniškėse – 15). Tai rodo, kad tuo metu kaimas buvo tik pradėjęs kurtis.
Išsamesnių žinių randama nuo 1785 m. Tais metais sudarytame Varėnos seniūnijos, Margionių palivarko inventoriuje nurodoma, kad kaime gyveno 4 baudžiauninkų šeimos: Karlono, Kielės, Akstino ir Šibailos. Žmonių, turinčių šias pavardės, kaime būta ir XX a. pab.
Nuo XVII a. pabaigos iki XX a. pradžios sodybų kaime padaugėjo nuo 4 iki 6. Jose gyveno kelios tos pačios šeimos kartos – 5-12 žmonių. 1823 m. inventoriuje nurodoma, kad kiekviena sodyba kas savaitę turėjo eiti 2 dienas lažo, per metus dalyvauti 6 talkose, 2 kartus per metus atlikti pastotes, mokėti 2,1 rublių činšo, duoti dvarui 2 vištas, 30 kiaušinių, 2 kapas grybų, vežimą šieno, numegzti svarą tinklo, pagaminti 2 kapas skiedrų stogams dengti.
1856 m. liustracijos dokumentai rodo, kad kaime buvo 6 sodybos. Kiekvienai iš jų buvo skirta po 100 dešimtinių ariamosios žemės, 5 dešimtinės pievų ir sodybinės žemės sklypų. Tais pačiais metais sudarytame inventoriuje nurodoma, kad valstiečių šeimos turėjo po 1-2 arklius, 4-6 jaučius, 2-5 karves, laikė nuo 3 iki 15 avių, 1-5 kiaules.
XX a. 1-oji pusė
Valakų dalybos Dubininke prasidėjo XX a. pradžiose, t. y. truputį vėliau nei kituose Pietryčių Lietuvos kaimuose. 1907 m. kaime tebebuvo 6 sodybos, nors žemę dalinosi 12 atskirų šeimų. Žemių dalybos vyko iki Antrojo pasaulinio karo, atskirų sodybų tuo metu padaugėjo nuo 6 iki 16.
Kadangi kaime nebuvo pelningo darbo, tai XX a. pradžioje daugelis dubininkiečių patraukė uždarbiauti į Ameriką. Vieni jų grįžo, o kiti – ten įsikūrė nuolatos. 1907 m. iš visų 92 Dubininko gyventojų kitur dirbo 20, t. y. 22 proc.
Nepriklausomos Lietuvos metu valstiečių materialinė gerovė nebuvo vienoda. Tačiau trobesiai, ypač ūkiniai, nei dydžiu, nei forma turtinės nelygybės nerodė. Žemė visiems duodavo maždaug po lygiai gėrybių, todėl trobesių skaičius nei jų dydžiai sodybose beveik nesiskyrė. Mažiausiai turimos žemės plotas buvo ketvirtis valako, mažažemių ir bežemių valstiečių nebuvo. Dėl to kaime susikūrė sodybos, turinčios panašaus dydžio ir kiekio ūkinių pastatų. Sodybos buvo tik skirtingai suplanuotos. Kiek įvairesnio dydžio ir išvaizdos buvo gyvenamieji namai.
Tarpukariu Dubininkas buvo valdomas lenkų (priklausė Gardino apskrities Marcinkonių valsčiui).
Sovietmetis
Pokario metais kaimas neišvengė represijų, pora šeimų buvo ištremtos į Sibirą. Dubininko kaimo gyventojų sąlygos sovietinės santvarkos metais pasikeitė. Kaimas priklausė Puvočių kaime esančiam „Raudonojo spindulio“ kolūkiui, kuris gyvavo nepilnus dvejus metus.
Daugiausiai pajamų gyventojai gaudavo iš darbo ūkyje, o papildomai, kaip ir seniau, – iš miško gėrybių bei sodybinių sklypų. Nors gyvenimo sąlygos ir gerėjo, bet kaimas tuštėjo – žmonės emigravo į miestus. Gerokai pasikeitė ir kaimavietės planas. Nusenę tėvai apleido savo sodybas ir išvažiavo gyventi pas vaikus į miestus. Mirus savininkams, buvo nugriaunami likę pastatai.
Sodybų plano struktūrą lėmė ir pasikeitę gamybiniai santykiai – nemaža dalis ūkinių pastatų per paskutinius dešimtmečius buvo perstatyti į mažesnius, o likę – ne visuomet naudojami pagal buvusią paskirtį. Dubininkas – nykstantis kaimas, neturįs realių galimybių atgimti. Girininkija, kuriai sovietiniais laikais priklausė kaimas, buvo įsikūrusi tik už pusantro kilometro, Puvočių kaime. Tačiau miškų ūkis nesirūpino netoli girininkijos esančiu kaimu. Šalia buvo daugiau ir patogesnėse vietose įsikūrusių gyvenviečių, todėl joms ir buvo skiriama daugiau dėmesio.
Kaimo struktūra
Kaimavietės išsidėstymas
Kompaktiškos netolygiai išsidėsčiusios gyvenvietės užuomazgos galėjo susiformuoti jau XIX a. pabaigoje, kai pradėjo irti nuo seno egzistavusios bendrės. Iš pradžių naujos šeimos statydinosi pastatus tėvonijos sodybose, sodams ir daržams tinkamiausioje žemėje. Jos buvo mažai, todėl statybai tekdavo ieškoti naujų teritorijų už senųjų ribų. Būdinga tai, kad naujieji plotai naudoti ne naujoms sodyboms kurti, o tik kluonams, kurių funkciniai ryšiai su gyvenamuoju namu nebuvo tokie glaudūs kaip tvartų, statyti. Taip kairėje, pro kaimą einančio Margionių–Merkinės keliuko pusėje susiformavo daugumos sodybų kluonai.
Plėsdamiesi senose sodybų ribose gyvenvietė įgijo retai Lietuvoje pasitaikančią plano struktūrą. XIX a. viduryje susiformavusi struktūros užuomazga neprarado savo reikšmės – vėduoklės forma išsidėsčiusios sodybos buvo plano struktūros pagrindas, išryškėję keturios gatvės, kurios suėjo į nedidelę keturkampę aikštę.
Vis dėlto per palyginti trumpą laiką pasikeitė tiek pastatų vietos, tiek patys pastatai. Nuo XX a. pradžios iki 1974 m. senose vietose išliko tik trys gyvenamieji namai, vienas svirnas ir vienas tvartas. Toks greitas ir smarkus gyvenvietės bei sodybų keitimasis – retas reiškinys, todėl Dubininkas yra etalonas savaimingai susiklosčiusių kaimo plano struktūros kaitai pažinti ir gamybinių bei socialinių santykių plėtojimosi poveikiui nustatyti.
Plečiantis kaimavietei, senose vietose stengtasi kurti kompaktiškas sodybas su bendrais kiemais, ūkinius pastatus statant atokiau nuo pagrindinės sodybos. Tarpukariu pamažu keitėsi senos bendrių egzistavimo metu susiklosčiusios tradicijos – iš to paties kiemo kilusioms šeimoms gyventi arti viena kitos. Ūkiniai interesai gauti kuo daugiau naudos iš žemės ir tarpusavio ginčai buvo viena svarbiausių priežasčių, skatinusių turėti aiškiai apibrėžtomis ribomis sodybas ir gyventi izoliuotai vieniems nuo kitų.
Šiuo metu Dubininkas turi architektūros paminklo statusą. Kaime yra vis dar žaliuojantis, žymusis .
Pastatų išsidėstymo ypatumai
Visoms kaimo sodyboms būdinga tai, kad jų trobesiai suskirstyti į dvi funkcines grupes: gyvenamieji namai bei svirnai ir ūkiniai pastatai. Pirmoji grupė nuo antrosios atskirta tvoromis. Ūkiniai pastatai sodybose arba už jos ribų (kluonai) statyti be kokio nors bendro plano. Gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai kartu su želdiniais formuoja įvairaus kontūro ir dydžio atitvaras arba pusiau uždaras kiemų erdves, kurių ribas paryškina daugybė tvorų.
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1823 m. | 1866 m. | 1905 m. | 1907 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 24 | 46 | 99 | 92 | 62 | 48 | 26 | ||
| 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 17 | 10 | 10 | 4 | 4 | - | - | ||
| ||||||||
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Henrikas Gudavičius, Algimantas Černiauskas, Mindaugas Černiauskas. Nerūpėjo niekur išvažiuoti Archyvuota kopija 2021-10-06 iš Wayback Machine projekto., ištrauka. Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
- Kapiniškiai. Rudnia. Dubininkas. Marcinkonys: Dzūkijos nacionalinis parkas, 2005.
- Dubininkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 19.
- Kazys Šešelgis. Lietuvių liaudies architektūros paminklai III. Savaimingai susiklostę kaimai. Vilnius, 1988.
- Dubieniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 189 psl. (lenk.)
- Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- Dūbininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 438 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Kazys Šešelgis. Dubininkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 463
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Stanaitis, Saulius. Dzūkijos nacionalinis parkas: kaimai ir gyventojai. Vilnius, 2001, p. 137–141.
| Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| Trasninkas – 1,5 km | Puvočiai – 3 km | ||||||||||
| | |||||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dubininkas, Kas yra Dubininkas? Ką reiškia Dubininkas?
DubininkasKaimo pirkiosDubininkas54 05 42 s pl 24 16 55 r ilg 54 095 s pl 24 282 r ilg 54 095 24 282 Dubininkas Apskritis Alytaus apskritisSavivaldybe Varenos rajono savivaldybeSeniunija Marcinkoniu seniunijaGyventoju 2021 4Vikiteka DubininkasVietovardzio kirciavimas 2 kirciuote Vardininkas DubininkasKilmininkas DubininkoNaudininkas DubininkuiGalininkas DubininkaĮnagininkas DubininkuVietininkas DubininkeIstoriniai pavadinimai lenk Dubieniki rus Dubeniki Dubininkas dzuk Dubinykas etnografinis gatvinis kaimas Dzukijos nacionaliniame parke Varenos rajono savivaldybes pietvakariuose 8 km į siaures vakarus nuo Marcinkoniu prie Merkio intako Skroblaus upelio Netoli kaimo į Skroblaus upe įteka Duburiu upelis Greta įsteigtas Skroblaus rezervatas Salia yra Laumiu bala į Skroblu suteka keli saltiniai Kaimas padrikasis su gatvinio kaimo bruozais tokio plano kaimu Lietuvoje mazai Sodybos issidesciusios aplink staciakampio plano aikste į kuria sueina 4 gatves Viesasis transportas į kaima nevaziuoja Karta per savaite autobusas uzsuka tik į salia esantį Puvociu kaima Arciausia gelezinkelio stotis Marcinkonyse Populiariausia transporto priemone dviratis anksciau arkliai Į kaima atvaziuoja grybu supirkejai ir pora kartu per savaite autoparduotuve EtimologijaPavadinimas kiles is zodzio dubininkas LKZ pateikiama jo reiksme dubos savininkas Tiesa ne visai aisku ka cia reiskia duba Pateikiamos sios zodzio reiksmes pirkia sodyba jauja dreve uoksas bet visos jos uzrasytos Zemaitijoje arba Siaures Lietuvoje Labiau tiketina kad cia dubininkas galetu reiksti odu isdirbejas odininkas plg rus dubitel bltr dubilnik du bas du bai medziu zieves luobas is ju padarytas raugas kailiams Tai labiau atitiktu Dainavos giriai budingus industrines kilmes vietovardzius IstorijaXVII XIX amzius Dubininko azuolas Kada tiksliai įsikure Dubininko kaimas nezinoma 1637 m Varenos Perlojos ir Merkines giriu ordinacijos metu taip pat ir 1712 m Varenos girininkijos inventoriuje Dubininko kaimas neminimas Jo nera ir 1738 m Merkines seniunijos inventoriuje nors gretimai esantis Margioniu kaimas ten jau įrasytas Istoriniuose saltiniuose Dubininko kaimo vardas pirma karta paminetas 1742 1748 m sudarytose Merkines parapijos metriku knygose Jose nurodoma kaime gime tik vienas zmogus o tuo paciu laiku gretimuose kaimuose gimimu uzregistruota daugiau Puvociuose 42 Kapiniskese 15 Tai rodo kad tuo metu kaimas buvo tik pradejes kurtis Kaimo kryziusNamas su dviaukste veranda Issamesniu ziniu randama nuo 1785 m Tais metais sudarytame Varenos seniunijos Margioniu palivarko inventoriuje nurodoma kad kaime gyveno 4 baudziauninku seimos Karlono Kieles Akstino ir Sibailos Zmoniu turinciu sias pavardes kaime buta ir XX a pab Nuo XVII a pabaigos iki XX a pradzios sodybu kaime padaugejo nuo 4 iki 6 Jose gyveno kelios tos pacios seimos kartos 5 12 zmoniu 1823 m inventoriuje nurodoma kad kiekviena sodyba kas savaite turejo eiti 2 dienas lazo per metus dalyvauti 6 talkose 2 kartus per metus atlikti pastotes moketi 2 1 rubliu cinso duoti dvarui 2 vistas 30 kiausiniu 2 kapas grybu vezima sieno numegzti svara tinklo pagaminti 2 kapas skiedru stogams dengti 1856 m liustracijos dokumentai rodo kad kaime buvo 6 sodybos Kiekvienai is ju buvo skirta po 100 desimtiniu ariamosios zemes 5 desimtines pievu ir sodybines zemes sklypu Tais paciais metais sudarytame inventoriuje nurodoma kad valstieciu seimos turejo po 1 2 arklius 4 6 jaucius 2 5 karves laike nuo 3 iki 15 aviu 1 5 kiaules XX a 1 oji puse Valaku dalybos Dubininke prasidejo XX a pradziose t y truputį veliau nei kituose Pietryciu Lietuvos kaimuose 1907 m kaime tebebuvo 6 sodybos nors zeme dalinosi 12 atskiru seimu Zemiu dalybos vyko iki Antrojo pasaulinio karo atskiru sodybu tuo metu padaugejo nuo 6 iki 16 Kadangi kaime nebuvo pelningo darbo tai XX a pradzioje daugelis dubininkieciu patrauke uzdarbiauti į Amerika Vieni ju grįzo o kiti ten įsikure nuolatos 1907 m is visu 92 Dubininko gyventoju kitur dirbo 20 t y 22 proc Nepriklausomos Lietuvos metu valstieciu materialine gerove nebuvo vienoda Taciau trobesiai ypac ukiniai nei dydziu nei forma turtines nelygybes nerode Zeme visiems duodavo mazdaug po lygiai gerybiu todel trobesiu skaicius nei ju dydziai sodybose beveik nesiskyre Maziausiai turimos zemes plotas buvo ketvirtis valako mazazemiu ir bezemiu valstieciu nebuvo Del to kaime susikure sodybos turincios panasaus dydzio ir kiekio ukiniu pastatu Sodybos buvo tik skirtingai suplanuotos Kiek įvairesnio dydzio ir isvaizdos buvo gyvenamieji namai Tarpukariu Dubininkas buvo valdomas lenku priklause Gardino apskrities Marcinkoniu valsciui Sovietmetis Dubininko azuolasKaimas 2025 m Pokario metais kaimas neisvenge represiju pora seimu buvo istremtos į Sibira Dubininko kaimo gyventoju salygos sovietines santvarkos metais pasikeite Kaimas priklause Puvociu kaime esanciam Raudonojo spindulio kolukiui kuris gyvavo nepilnus dvejus metus Daugiausiai pajamu gyventojai gaudavo is darbo ukyje o papildomai kaip ir seniau is misko gerybiu bei sodybiniu sklypu Nors gyvenimo salygos ir gerejo bet kaimas tustejo zmones emigravo į miestus Gerokai pasikeite ir kaimavietes planas Nusene tevai apleido savo sodybas ir isvaziavo gyventi pas vaikus į miestus Mirus savininkams buvo nugriaunami like pastatai Sodybu plano struktura leme ir pasikeite gamybiniai santykiai nemaza dalis ukiniu pastatu per paskutinius desimtmecius buvo perstatyti į mazesnius o like ne visuomet naudojami pagal buvusia paskirtį Dubininkas nykstantis kaimas neturįs realiu galimybiu atgimti Girininkija kuriai sovietiniais laikais priklause kaimas buvo įsikurusi tik uz pusantro kilometro Puvociu kaime Taciau misku ukis nesirupino netoli girininkijos esanciu kaimu Salia buvo daugiau ir patogesnese vietose įsikurusiu gyvenvieciu todel joms ir buvo skiriama daugiau demesio Kaimo strukturaKaimavietes issidestymas Kaimo kapinaites Kompaktiskos netolygiai issidesciusios gyvenvietes uzuomazgos galejo susiformuoti jau XIX a pabaigoje kai pradejo irti nuo seno egzistavusios bendres Is pradziu naujos seimos statydinosi pastatus tevonijos sodybose sodams ir darzams tinkamiausioje zemeje Jos buvo mazai todel statybai tekdavo ieskoti nauju teritoriju uz senuju ribu Budinga tai kad naujieji plotai naudoti ne naujoms sodyboms kurti o tik kluonams kuriu funkciniai rysiai su gyvenamuoju namu nebuvo tokie glaudus kaip tvartu statyti Taip kaireje pro kaima einancio Margioniu Merkines keliuko puseje susiformavo daugumos sodybu kluonai Plesdamiesi senose sodybu ribose gyvenviete įgijo retai Lietuvoje pasitaikancia plano struktura XIX a viduryje susiformavusi strukturos uzuomazga neprarado savo reiksmes veduokles forma issidesciusios sodybos buvo plano strukturos pagrindas isryskeje keturios gatves kurios suejo į nedidele keturkampe aikste Vis delto per palyginti trumpa laika pasikeite tiek pastatu vietos tiek patys pastatai Nuo XX a pradzios iki 1974 m senose vietose isliko tik trys gyvenamieji namai vienas svirnas ir vienas tvartas Toks greitas ir smarkus gyvenvietes bei sodybu keitimasis retas reiskinys todel Dubininkas yra etalonas savaimingai susiklosciusiu kaimo plano strukturos kaitai pazinti ir gamybiniu bei socialiniu santykiu pletojimosi poveikiui nustatyti Pleciantis kaimavietei senose vietose stengtasi kurti kompaktiskas sodybas su bendrais kiemais ukinius pastatus statant atokiau nuo pagrindines sodybos Tarpukariu pamazu keitesi senos bendriu egzistavimo metu susiklosciusios tradicijos is to paties kiemo kilusioms seimoms gyventi arti viena kitos ukiniai interesai gauti kuo daugiau naudos is zemes ir tarpusavio gincai buvo viena svarbiausiu priezasciu skatinusiu tureti aiskiai apibreztomis ribomis sodybas ir gyventi izoliuotai vieniems nuo kitu Siuo metu Dubininkas turi architekturos paminklo statusa Kaime yra vis dar zaliuojantis zymusis Kaimo vaizdasPastatu issidestymo ypatumai Visoms kaimo sodyboms budinga tai kad ju trobesiai suskirstyti į dvi funkcines grupes gyvenamieji namai bei svirnai ir ukiniai pastatai Pirmoji grupe nuo antrosios atskirta tvoromis ukiniai pastatai sodybose arba uz jos ribu kluonai statyti be kokio nors bendro plano Gyvenamieji namai ukiniai pastatai kartu su zeldiniais formuoja įvairaus konturo ir dydzio atitvaras arba pusiau uzdaras kiemu erdves kuriu ribas paryskina daugybe tvoru GyventojaiDemografine raida tarp 1823 m ir 2021 m 1823 m 1866 m 1905 m 1907 m 1959 m sur 1970 m sur 1979 m sur 24 46 99 92 62 48 261985 m 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 17 10 10 4 4 Demografines raidos histogramaSaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Henrikas Gudavicius Algimantas Cerniauskas Mindaugas Cerniauskas Nerupejo niekur isvaziuoti Archyvuota kopija 2021 10 06 is Wayback Machine projekto istrauka Varenos rajono savivaldybes viesoji biblioteka Kapiniskiai Rudnia Dubininkas Marcinkonys Dzukijos nacionalinis parkas 2005 Dubininkas Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 Sarunas Simkus Varenos krasto vietovardziu etimologinis zodynas Vilnius Liutauras Lescinskas 2023 psl 19 Kazys Seselgis Lietuviu liaudies architekturos paminklai III Savaimingai susikloste kaimai Vilnius 1988 Dubieniki Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T II Derenek Gzack Warszawa 1881 189 psl lenk Goshkevich I I Vilenskaya guberniya Polnyj spisok naselennyh mѣst so statisticheskimi dannymi o kazhdom poselenii sostavlennyj po officialnym svѣdѣniyam Vilna 1905 Dubininkai Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 1 A J Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1966 438 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Kazys Seselgis Dubininkas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 463 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Alytaus apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2002 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 Stanaitis Saulius Dzukijos nacionalinis parkas kaimai ir gyventojai Vilnius 2001 p 137 141 Aplinkines gyvenvietesTrasninkas 1 5 km Puvociai 3 km