- Šis straipsnis apie kaimą Marcinkonių seniūnijoje. Apie kaimą Merkinės seniūnijoje skaitykite straipsnyje Puvočiai (Merkinė).
| Puvočiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Puvočiai | ||||||||||||||||
| 54°06′43″š. pl. 24°18′07″r. ilg. / 54.112°š. pl. 24.302°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Alytaus apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Varėnos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Marcinkonių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 50 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Puchacze, Puhacze, rus. Пугачи | |||||||||||||||
| Vikiteka | Puvočiai | |||||||||||||||
Puvočiai – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, tarp Merkinės ir Marcinkonių, Dzūkijos nacionaliniame parke, prie kelio 5011 Jablanavas–Puvočiai–Marcinkonys . Seniūnaitijos centras. Kaime yra 38 sodybos su išlikusiais senoviniais namais, kluonais, svirnais, girininkija. Taip pat kaimo gale yra nedidelės kapinaitės. Puvočiuose yra pastatas, kuriame seniau buvo aštuonmetė mokykla, biblioteka, ambulatorijos punktas, paštas, tačiau viskas buvo uždaryta, o po kiek laiko nupirkta Vilniaus universiteto.
Nuo 1983 m. Puvočiuose kasmet vyksta Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto bei Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro hidrometeorologijos, biologijos specialybės studentų zoologinė ir botaninė praktika. Vilniaus universiteto pastate yra gyvenamieji kambariai, laboratorija, šalia – didelis kiemas.
Etimologija
Ankstyvesnė forma *Pugačiai, o paskui vietovardis sulietuvintas pagal žodį pū́ti (pū̃va). Atsiradęs iš Pietų Lietuvoje dažnos pavardės Pugãčius, Pugačiáuskas, Pugačáuskas. Ji kilusi iš blrs., rus. ir ukr. asmenvardžio Пугач (← „apuokas“).
Geografija
Pro kaimą teka Merkys, šis kaimas išsidėstęs kairiajame upės krante (kitame upės krante yra Merkinės Puvočiai). Vakariniame kaimo gale į Merkį įteka Skroblaus, rytiniame pakraštyje – Grūdos upeliai. Netoli Puvočių Merkyje yra išniręs didelis, pusiau perskeltas riedulys – Perkūno akmuo. Girininkijos miške auga 2 drevėtos pušys.
Nusileidus nuo kalno, teka Merkys. Ant upės kranto yra veikianti hidrometeorologinė stotis. Ten, kur Grūda įteka į Merkį, įrengta didelė stovyklavietė turistams, taip pat joje vyksta kaimo šventės. Netoli stovyklavietės yra vienintelis Puvočių medinis lieptas, vadinamas „Beždžionių tiltu“. Juo gyventojai gali persikelti į dešinįjį Merkio krantą, kuriame taip pat yra 8 sodybų Puvočių kaimas, gyventojų vadintas Anuliškiais. Seniau, kol nebuvo liepto, vasarą žmones perkeldavo valtimis.
Istorija
XX a. pirmoje pusėje (carinės Rusijos laikais) Puvočių kaime veikė plytų gamykla – vadinamoji „ciegelnia“. Puvočiuose gamindavo atsparias plytas, kurias pardavinėdavo daugiausia lenkų okupacijos metais.
Tarpukaryje Merkiu buvo nustatyta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija. Demarkacinė siena perskyrė Puvočių kaimą (didžioji dalis buvo okupuota Lenkijos) ir jo gyventojų žemes. Jaskelevičių rekvizuotoje sodyboje buvo įkurta lenkų pasienio užkarda, kontroliavusi judėjimą tiltu per Merkį. Prie tilto buvo įkurtas kontrolės punktas, siekiant palengvinti perskirto kaimo gyventojų judėjimą lauko darbų metu. Abiejų pusių neremontuojamas tiltas ilgainiui sunyko, liko tik poliai. Šio tilto išnykimas ilgainiui nuo Puvočių atribojo Anuliškes ir trauką į Merkinę, buvusį valsčiaus centrą. 1944 m. gruodžio 16 d. nuo sovietinių karių siautėjimo žuvo Puvočių kaimo gyventojai Tamulevičius, Kudarauskas, Bulonas, Glavickas, Jovaišis ir dar keletas vyrų.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Marcinkonių valsčius | Varėnos apskritis |
| 1950–1954 m. | Puvočių apylinkės centras | Druskininkų rajonas |
| 1954–1955 m. | Rodukos apylinkė | |
| 1955–1963 m. | Varėnos rajonas | |
| 1963–1995 m. | Marcinkonių apylinkė | |
| 1995– | Marcinkonių seniūnija | Varėnos rajono savivaldybė |
Gyventojai
Puvočių kaimas nuo seno laikomas etnografiniu, jame kalbama vietine dzūkų tarme, išlikę daugelis girinių dzūkų apeigų ir papročių. Moterys audžia, moko rankdarbių, kepa duoną ir gamina dar daug tradicinių dzūkų patiekalų. Šiame kaime veikia garsus Lietuvoje etnografinis ansamblis, kuriame dainuoja aštuonios moterys.
| Demografinė raida tarp 1880 m. ir 2021 m. | |||||||
| 1880 m. | 1905 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1986 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 178 | 254 | 195 | 202 | 123 | 84 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 66 | 71 | 57 | 50 | - | - | ||
| |||||||
- Žymūs žmonės
- Vytautas Bogušis (g. 1959 m.), politikas, rezistentas,
- Petras Zabiela (g. 1936 m.), profesorius, kardiologas.
Sportas
Kaime kasmet vyksta tarptautinės baidarių ir kanojų slalomo irklavimo varžybos.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Puvočiai, Kas yra Puvočiai? Ką reiškia Puvočiai?