Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
端午Kin DuānwǔJap TangoKor Dano 단오 Viet Đoan Ngọ Drakono valčių šventė arba Duan u šventė kin 端午節 pinyin Duānwǔ Jié kant T
Drakono valčių šventė
| 端午 | |
|---|---|
| Kin.: | Duānwǔ |
| Jap.: | Tango |
| Kor.: | Dano (단오) |
| Viet.: | Đoan Ngọ |
Drakono valčių šventė, arba Duan-u šventė (kin. 端午節, pinyin: Duānwǔ Jié, kant.: Tuen Ng jit – „tikrasis (zodiako) arklys“), – tradicinė šventė Kinijos ir visos Rytų Azijos regione: Japonijoje, Korėjoje, Vietname.
Tuo metu Didieji Grįžulo ratai rodo tiesiai į pietus, kas simbolizuoja vyriškosios (Jang) energijos pilnatvę. Kadangi kinų zodiako arklys žymi pietų pusę, iš to ir kilo šventės pavadinimas – tikrasis arklys.
Švenčiama kinų mėnulio kalendoriaus penktojo mėnesio penktąją dieną (pagal Grigaliaus kalendorių – birželio pradžioje), ir dėl to dar vadinama dvigubo penketo diena. Vakaruose žinoma „Drakono valčių šventės“ pavadinimu, nes būdinga šiai šventei pramoga – lenktynės puoštomis valtimis.
Kilmė
Ankstyviausia šventės, esančios vasaros pradžioje, tradicija susijusi su derliaus nuėmimu. Kai kurie autoriai ją sieja su ritualais, siekusiais pašalinti kenkėjus, augalų ligas, arba su aukomis drakonui.
Ilgainiui ši tradicija susiliejo su Čiu Juanio legenda. Todėl dabar šventė skirta paminėti kinų poetui (Qu Yuan, apie 340–278 m. pr. m. e.), kuris nusiskandino upėje, protestuodamas prieš Ču valstybėje klestėjusią korupciją. Žmonės pradėjo į upę mėtyti maistą žuvims, kad šios paliktų Čiu Juanio kūną ramybėje. Žuvis baidė ir mušdami būgnus pailgose, drakonų galvomis puoštose valtyse („drakono valtyse“ – 龍舟/龍船; supapr.: 龙舟/龙船; lóngzhōu, lóngchuán). Kitoje legendos versijoje teigiama, kad valtimis žmonės puolė gaudyti Čiu Juanio kūno.
Tradicijos
Kinija
| Drakono valčių šventė | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
| Drakono valčių šventė Datange 2011 m. | |
| Vieta | Kinija |
| Regionas** | APA |
| Įrašas | 2009 |
| Nuorodos | |
| Nuoroda | |
| Vikiteka: | Drakono valčių šventėVikiteka |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Kinijoje per Duan-u šventę rengiamos lenktynės drakono valtimis, valgomi į bambukų lapus suvynioti piramidės formos ryžių pyragėliai „dzongdzi“ (zongzi). Daugybė ritualų siekia pašalinti blogį, ligas ir kenkėjus.
Drakono valčių šventė yra paminėta ir su ja susijusios tradicijos yra aprašytos viename iš keturių klasikinių romanų kinų literatūroje – „Kelionė į Vakarus“ (69 skirsnis):
| Prieš trejus metus Drakono valčių šventės metu mūsų žmonos ir mes visi susirinkome mūsų sodo Granatiniame Paviljone, pjaustėme ryžių pyragėlius, pritvirtinome kietį prie rūbų, gėrėme vyną, padarytą iš ajero ir realgaro, žiūrėjome drakono valčių lenktynes. |
Nuo Kinijos Respublikos įkūrimo šventė buvo pripažįstama kaip nedarbo diena ir vadinta Poeto diena. Ji yra viena svarbesnių švenčių Taivane. KLR, tuo tarpu, nuo 1949 m. šventė buvo uždrausta kaip religinė. 2005 m. pradėjus atgaivinti tradicines kinų šventes, 2008 m. pirmą kartą po ilgos pertraukos vėl minėta valstybiniu mastu.
2009 m. Kinijos drakono valčių festivalis UNESCO pripažintas kaip .
Vietnamas
Vietname šventė vadinama Đoan Ngọ ir švenčiama valgant ryžių pyragėlius Bánh tro bei geriant gličiųjų ryžių degtinę. Čia šventė dar siejama su vietnamiečių promotės mirties diena.
Korėja
Korėjoje šventė vadinama Dano (arba Surit-nal). Valgoma daug žalių augalų, tikint gydomąja galia. Tradiciniai pyragaičiai yra surichitteok ir ssuktteok. Tarp moterų šia dieną paplitęs supimasis, o vyrai kaunasi tradicinėse korėjietiškose imtynėse – ssireum. Viena iš šios šventės atmainų buvo paskelbta nematerialiuoju pasaulio paveldu.
Ši tradicinė šventė įtakojo tai, kad gegužės 05 d. paskelbta vaikų diena ir yra nedarbo diena. Tačiau Dano švenčiama pagal tradicinį, o vaikų diena – pagal vakarietišką kalendorių.
Japonija
Į Japoniją šventės (čia vadinamos tango) tradicijos atėjo iš Kinijos VII a., o XVII a. ši šventė tapo viena penkių svarbiausių metų švenčių, pripažinta kaip sekku. Kadangi šventė buvo skirta garbinti vyriškumą, ji buvo susieta su kinų legenda apie karpį, kuris turi užplaukti kriokliu aukštyn, kad taptų drakonu. Dėl to kaip svarbus šventės atributas paplito koinobori tradicija: namai puošiami medžiaginiais plėvėsuojančiais karpiais. Taip pat per šią šventę eksponuojami šeimos ginklai, šarvai. Svarbus šventės personažas yra Kintaro, tapatinamas su drąsiu Heian laikotarpio samurajumi. Per šventę valgomi ryžių pyragėliai, apvynioti ąžuolo lapais – kashiwamochi.
Šventė Japonijoje švenčiama ne pagal tradicinį, bet pagal Grigaliaus kalendorių ir nuo 1948 m. pripažinta valstybine nedarbo diena, dar vadinama „Vaikų diena“ (Kodomo-no-hi).
Išnašos
- Citatos tekstas kinų kalba: „三年前，正值端阳之节，朕与嫔后都在御花园海榴亭下解粽插艾，饮菖蒲雄黄酒，看斗龙舟“. Žr. šaltinyje: 吴承恩 (Wu Cheng'en). 西游记 (Kelionė į Vakarus). – Pekinas: Renmin Wenxue Chubanshe, 2005. – 2 tomas. – psl. 837. – ISBN 7-02-000873-9.
- Dragon Boat festival
| Tradicinės Rytų Azijos šventės | |
|---|---|
| Naujieji metai (01.01) · (01.15) · (02.02) · Čingming · (03.03) · Duanwu (05.05) · (06.06) · Čiši (07.07) · (07.15) · Rudens vidurio šventė (08.15) · (09.09) · (10.15) · · (12.08) · (12.23) | |
| Dar žiūrėti: · Taivano šventės · Japonijos šventės · · · | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Drakono valčių šventė, Kas yra Drakono valčių šventė? Ką reiškia Drakono valčių šventė?
端午Kin DuanwǔJap TangoKor Dano 단오 Viet Đoan Ngọ Drakono valciu svente arba Duan u svente kin 端午節 pinyin Duanwǔ Jie kant Tuen Ng jit tikrasis zodiako arklys tradicine svente Kinijos ir visos Rytu Azijos regione Japonijoje Korejoje Vietname Tuo metu Didieji Grįzulo ratai rodo tiesiai į pietus kas simbolizuoja vyriskosios Jang energijos pilnatve Kadangi kinu zodiako arklys zymi pietu puse is to ir kilo sventes pavadinimas tikrasis arklys Svenciama kinu menulio kalendoriaus penktojo menesio penktaja diena pagal Grigaliaus kalendoriu birzelio pradzioje ir del to dar vadinama dvigubo penketo diena Vakaruose zinoma Drakono valciu sventes pavadinimu nes budinga siai sventei pramoga lenktynes puostomis valtimis KilmeAnkstyviausia sventes esancios vasaros pradzioje tradicija susijusi su derliaus nuemimu Kai kurie autoriai ja sieja su ritualais siekusiais pasalinti kenkejus augalu ligas arba su aukomis drakonui Ilgainiui si tradicija susiliejo su Ciu Juanio legenda Todel dabar svente skirta pamineti kinu poetui Qu Yuan apie 340 278 m pr m e kuris nusiskandino upeje protestuodamas pries Cu valstybeje klestejusia korupcija Zmones pradejo į upe metyti maista zuvims kad sios paliktu Ciu Juanio kuna ramybeje Zuvis baide ir musdami bugnus pailgose drakonu galvomis puostose valtyse drakono valtyse 龍舟 龍船 supapr 龙舟 龙船 longzhōu longchuan Kitoje legendos versijoje teigiama kad valtimis zmones puole gaudyti Ciu Juanio kuno TradicijosKinija Drakono valciu sventeNematerialusis pasaulio paveldasDrakono valciu svente Datange 2011 m Vieta KinijaRegionas APAĮrasas 2009NuorodosNuorodaVikiteka Drakono valciu sventeVikiteka Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Kinijoje per Duan u svente rengiamos lenktynes drakono valtimis valgomi į bambuku lapus suvynioti piramides formos ryziu pyrageliai dzongdzi zongzi Daugybe ritualu siekia pasalinti blogį ligas ir kenkejus Drakono valciu svente yra pamineta ir su ja susijusios tradicijos yra aprasytos viename is keturiu klasikiniu romanu kinu literaturoje Kelione į Vakarus 69 skirsnis Pries trejus metus Drakono valciu sventes metu musu zmonos ir mes visi susirinkome musu sodo Granatiniame Paviljone pjausteme ryziu pyragelius pritvirtinome kietį prie rubu gereme vyna padaryta is ajero ir realgaro ziurejome drakono valciu lenktynes Isvyniotas dzongdzi Nuo Kinijos Respublikos įkurimo svente buvo pripazįstama kaip nedarbo diena ir vadinta Poeto diena Ji yra viena svarbesniu svenciu Taivane KLR tuo tarpu nuo 1949 m svente buvo uzdrausta kaip religine 2005 m pradejus atgaivinti tradicines kinu sventes 2008 m pirma karta po ilgos pertraukos vel mineta valstybiniu mastu 2009 m Kinijos drakono valciu festivalis UNESCO pripazintas kaip Vietnamas Korejietiskas DanoKoinobori Vietname svente vadinama Đoan Ngọ ir svenciama valgant ryziu pyragelius Banh tro bei geriant gliciuju ryziu degtine Cia svente dar siejama su vietnamieciu promotes mirties diena Koreja Korejoje svente vadinama Dano arba Surit nal Valgoma daug zaliu augalu tikint gydomaja galia Tradiciniai pyragaiciai yra surichitteok ir ssuktteok Tarp moteru sia diena paplites supimasis o vyrai kaunasi tradicinese korejietiskose imtynese ssireum Viena is sios sventes atmainu buvo paskelbta nematerialiuoju pasaulio paveldu Si tradicine svente įtakojo tai kad geguzes 05 d paskelbta vaiku diena ir yra nedarbo diena Taciau Dano svenciama pagal tradicinį o vaiku diena pagal vakarietiska kalendoriu Japonija Į Japonija sventes cia vadinamos tango tradicijos atejo is Kinijos VII a o XVII a si svente tapo viena penkiu svarbiausiu metu svenciu pripazinta kaip sekku Kadangi svente buvo skirta garbinti vyriskuma ji buvo susieta su kinu legenda apie karpį kuris turi uzplaukti kriokliu aukstyn kad taptu drakonu Del to kaip svarbus sventes atributas paplito koinobori tradicija namai puosiami medziaginiais plevesuojanciais karpiais Taip pat per sia svente eksponuojami seimos ginklai sarvai Svarbus sventes personazas yra Kintaro tapatinamas su drasiu Heian laikotarpio samurajumi Per svente valgomi ryziu pyrageliai apvynioti azuolo lapais kashiwamochi Svente Japonijoje svenciama ne pagal tradicinį bet pagal Grigaliaus kalendoriu ir nuo 1948 m pripazinta valstybine nedarbo diena dar vadinama Vaiku diena Kodomo no hi Vikiteka Drakono valciu svente vaizdine ir garsine medziagaIsnasosCitatos tekstas kinu kalba 三年前 正值端阳之节 朕与嫔后都在御花园海榴亭下解粽插艾 饮菖蒲雄黄酒 看斗龙舟 Zr saltinyje 吴承恩 Wu Cheng en 西游记 Kelione į Vakarus Pekinas Renmin Wenxue Chubanshe 2005 2 tomas psl 837 ISBN 7 02 000873 9 Dragon Boat festival Tradicines Rytu Azijos sventesNaujieji metai 01 01 01 15 02 02 Cingming 03 03 Duanwu 05 05 06 06 Cisi 07 07 07 15 Rudens vidurio svente 08 15 09 09 10 15 12 08 12 23 Dar ziureti Taivano sventes Japonijos sventes