Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vakarų žemaičių patarmėKalbamavakarų LietuvaKilmėindoeuropiečių baltų rytų baltų lietuvių žemaičių vakarų žemaičių Vakar
Donininkai
| Vakarų žemaičių patarmė | |
| Kalbama | vakarų Lietuva |
|---|---|
| Kilmė | indoeuropiečių vakarų žemaičių |
Vakarų žemaičių patarmė (arba donininkų tarmė) – žemaičių vakarinė patarmė, vartota didžiojoje Klaipėdos krašto dalyje. Po 1945 m. išblaškius daugelį krašto gyventojų, tarmė praktiškai išnyko.
Arealas
Patarmės arealas apėmė Klaipėdos krašto vakarinę dalį – nuo Kalotės, Plikių ir Klaipėdos šiaurėje iki Sausgalvių, Rusnės pietuose, įtraukiant Šilutę, Priekulę, Kuršių neriją.
Fonetinės ypatybės
- Vietoj bendrinės lietuvių kalbos dvibalsių ie, uo tariami siauri balsiai ė, o (pvz.,pienas > [pệ·ns], duona > [dô·na]).
- Bendrinės kalbos ė, o neryškiai dvibalsinami (taria tarpinius garsus tarp ė, o ir ie, uo, pvz., bėga > [biė·g], šonas > [šuô·ns]), o apie Priekulę šie balsiai visiškai sutampa su ė, o (pvz., kluonas > [klô·ns], šienas > [šė̃·ns]).
- Kai kur į šiaurę nuo Klaipėdos (Karklė, Žardė) vietoj bendrinės kalbos o buvo išlaikytas senovinis ilgasis balsis a, tariamas su o atspalviu (pvz., žodis > žã·dis ‘’).
- Trumpieji i, u platinami (verčiami į ẹ, ọ) ne visais atvejais, pvz., žodžio kamiene tik prieš skiemenį su užpakalinės eilės balsiu (plg. lipo > l′ẹpa, lubos > lọbas, bet didis > di̇̀dis, pušį > pùši).
- Žodžio kamieno e prieš skiemenį su priešakiniu ar supriešakėjusiu balsiu dažniausiai siaurinamas (verčiamas į ẹ, pvz., medis > mẹdis, plekšnių > pl′ẹkšn′u, bet medų > mèdu, neša > nèš).
- Vakarų žemaičių patarmės šiaurinė dalis vietoj ą, ę, em, en taria ọ, ẹ, ẹm, ẹn (pvz., kąsti > [kộ·stẹ], spręsti > [sprệ·stẹ], tempti > [tẹ.mptẹ], penktas > [pẹ.ηkc]), o didesnėje vakarų žemaičių patarmės ploto dalyje šie balsiai ir mišrieji dvigarsiai (am, an visame plote) tariami kaip bendrinėje kalboje (bet visur tariama ką > [kã.n], tą > [tã.n]).
- Ne visur vienodai dažnai žodžių galūnėse vartojamos afrikatos č, dž. Šilutės apylinkėse jos dažniausia netariamos tik vietoj senovinių junginių tj, dj, buvusių prieš trumpąjį balsį a (pvz., [já.utê·] < jautei < jautjai ‘jaučiai’, [mèdê·] ‘medžiai’), o vakarų žemaičių patarmės šiaurinėje dalyje afrikatos pakeistos priebalsiais t, d ir kitose galūnėse (pvz., [jâ.ut′u] ‘jaučių’, [mèd′u] ‘medžių’, [mat′â.u] ‘mačiau’, [á.ud′â.u] ‘audžiau’).
- Didesnėje vakarų žemaičių patarmės ploto dalyje (be Šilutės apylinkių) kirtis iš trumpos ir ilgos tvirtagalės galūnės atitraukiamas į bet kokio ilgumo pirmąjį skiemenį.
- Vietoj kietojo l tariamas vokiečių kalbai būdingas minkštasis (vidurinis) priebalsis (pvz., lova > [l′ô·va], lūpa > [l′û·pa]).
Morfologija
- Vietininkas keičiamas prielinksnio į su galininku konstrukcija (pvz., anc i snapa neš ‘jis snape neša’, i rinki ‘aplink’).
- Klaipėdos apylinkėse buvo vartojama dviskaita.
Leksika
Vakarų žemaičių patarmėje gausu vokietybių: beñkis ‘suolas’, šni̇̀deris ‘siuvėjas’, delmõnas ‘kišenė, rankinė, piniginė’, keselỹs ‘graibštas vėžiams gaudyti’, kli̇̀pis ‘tinklas’, ri̇̀kis ‘tvoros statinis’, rū̃kužė ‘rūkykla’, skū̃nė ‘daržinė, kluonas’, zė̃das ‘lubų sija’; t. p. kuršiškos ar prūsiškos kilmės žodžių: aũlaukis ‘pietvakarių vėjas’. Yra savitų žodžių lyčių: lýstė ‘lysvė’, pačių̃jis ‘savas’, pi̇́ekabė ‘priekabė’, pūtà ‘vėjo šuoras’, draũgalas ‘draugas’.
Istorija
Vakarų žemaičių patarmė susidarė žemaičiams keliantis į vakarus ir asimiliavus skalvius. Vakarų žemaičių patarmės vartotojai tik kalbiniu atžvilgiu vadintini žemaičiais, nes niekad negyveno Žemaitijos kunigaikštystėje ir save laikė Klaipėdos krašto gyventojais.
1945 m. TSRS užėmus Rytų Prūsiją, daugelis Klaipėdos krašto gyventojų pasitraukė į Vakarų Europą arba buvo išbarstyti po Didžiąją Lietuvą. Į Klaipėdos kraštą atsikėlė daugiausia kitų žemaičių tarmių vartotojai, vakarų žemaičių patarmė praktiškai išnyko.
Šaltiniai
- Vakarų žemaičių tarmės žemėlapis
- Kazys Morkūnas. vakarų žemaičių patarmė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- Коряков Ю. Б. Реестр языков мира: Балтийские языки. Lingvarium.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. Литовский язык // Языки мира. Балтийские языки. – М.: Academia, 2006. – С. 147.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Donininkai, Kas yra Donininkai? Ką reiškia Donininkai?
Vakaru zemaiciu patarmeKalbamavakaru LietuvaKilmeindoeuropieciu baltu rytu baltu lietuviu zemaiciu vakaru zemaiciu Vakaru zemaiciu patarme arba donininku tarme zemaiciu vakarine patarme vartota didziojoje Klaipedos krasto dalyje Po 1945 m isblaskius daugelį krasto gyventoju tarme praktiskai isnyko ArealasLietuviu tarmiu zemelapis Zinkevicius ir Girdenis 1965 m vakaru zemaiciu Patarmes arealas apeme Klaipedos krasto vakarine dalį nuo Kalotes Plikiu ir Klaipedos siaureje iki Sausgalviu Rusnes pietuose įtraukiant Silute Priekule Kursiu nerija Fonetines ypatybesVietoj bendrines lietuviu kalbos dvibalsiu ie uo tariami siauri balsiai e o pvz pienas gt pệ ns duona gt do na Bendrines kalbos e o neryskiai dvibalsinami taria tarpinius garsus tarp e o ir ie uo pvz bega gt bie g sonas gt suo ns o apie Priekule sie balsiai visiskai sutampa su e o pvz kluonas gt klo ns sienas gt se ns Kai kur į siaure nuo Klaipedos Karkle Zarde vietoj bendrines kalbos o buvo islaikytas senovinis ilgasis balsis a tariamas su o atspalviu pvz zodis gt za dis Trumpieji i u platinami verciami į ẹ ọ ne visais atvejais pvz zodzio kamiene tik pries skiemenį su uzpakalines eiles balsiu plg lipo gt l ẹpa lubos gt lọbas bet didis gt di dis pusį gt pusi Zodzio kamieno e pries skiemenį su priesakiniu ar supriesakejusiu balsiu dazniausiai siaurinamas verciamas į ẹ pvz medis gt mẹdis pleksniu gt pl ẹksn u bet medu gt medu nesa gt nes Vakaru zemaiciu patarmes siaurine dalis vietoj a e em en taria ọ ẹ ẹm ẹn pvz kasti gt kộ stẹ spresti gt sprệ stẹ tempti gt tẹ mptẹ penktas gt pẹ hkc o didesneje vakaru zemaiciu patarmes ploto dalyje sie balsiai ir misrieji dvigarsiai am an visame plote tariami kaip bendrineje kalboje bet visur tariama ka gt ka n ta gt ta n Ne visur vienodai daznai zodziu galunese vartojamos afrikatos c dz Silutes apylinkese jos dazniausia netariamos tik vietoj senoviniu junginiu tj dj buvusiu pries trumpajį balsį a pvz ja ute lt jautei lt jautjai jauciai mede medziai o vakaru zemaiciu patarmes siaurineje dalyje afrikatos pakeistos priebalsiais t d ir kitose galunese pvz ja ut u jauciu med u medziu mat a u maciau a ud a u audziau Didesneje vakaru zemaiciu patarmes ploto dalyje be Silutes apylinkiu kirtis is trumpos ir ilgos tvirtagales galunes atitraukiamas į bet kokio ilgumo pirmajį skiemenį Vietoj kietojo l tariamas vokieciu kalbai budingas minkstasis vidurinis priebalsis pvz lova gt l o va lupa gt l u pa MorfologijaVietininkas keiciamas prielinksnio į su galininku konstrukcija pvz anc i snapa nes jis snape nesa i rinki aplink Klaipedos apylinkese buvo vartojama dviskaita LeksikaVakaru zemaiciu patarmeje gausu vokietybiu benkis suolas sni deris siuvejas delmonas kisene rankine pinigine keselỹs graibstas veziams gaudyti kli pis tinklas ri kis tvoros statinis ru kuze rukykla sku ne darzine kluonas ze das lubu sija t p kursiskos ar prusiskos kilmes zodziu aũlaukis pietvakariu vejas Yra savitu zodziu lyciu lyste lysve paciu jis savas pi ekabe priekabe puta vejo suoras draũgalas draugas IstorijaVakaru zemaiciu patarme susidare zemaiciams keliantis į vakarus ir asimiliavus skalvius Vakaru zemaiciu patarmes vartotojai tik kalbiniu atzvilgiu vadintini zemaiciais nes niekad negyveno Zemaitijos kunigaikstysteje ir save laike Klaipedos krasto gyventojais 1945 m TSRS uzemus Rytu Prusija daugelis Klaipedos krasto gyventoju pasitrauke į Vakaru Europa arba buvo isbarstyti po Didziaja Lietuva Į Klaipedos krasta atsikele daugiausia kitu zemaiciu tarmiu vartotojai vakaru zemaiciu patarme praktiskai isnyko SaltiniaiVakaru zemaiciu tarmes zemelapis Kazys Morkunas vakaru zemaiciu patarme Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 Koryakov Yu B Reestr yazykov mira Baltijskie yazyki Lingvarium Bulygina T V Sinyova O V Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia 2006 S 147 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu