Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Kakšiai Didieji Kakšiai rus Садовое vok Groß Kackschen BirkenhainDidieji Kakšiai54 57 32 š pl 22 18 47 r
Didieji Kakšiai
- Kitos reikšmės – Kakšiai.
| Didieji Kakšiai rus. Садовое vok. Groß Kackschen, Birkenhain | |
|---|---|
Didieji Kakšiai | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė | Rusija |
| Sritis | Kaliningrado sritis |
| Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
| Gyventojų | 271 |
| Pašto kodas | 238745 |
| Tel. kodas | +7 40164 |
| Kirčiavimas | Didíeji Kakšiai̇̃ |
Didieji Kakšiai, arba Kakšiai, Kakšai (vok. Groß Kackschen, nuo 1936 m. Birkenhain, 1945–1946 m. rus. Гросс Какшен, nuo 1946 m. Sadovas, rus. Садово, nuo 2020 m. Sadovojė, rus. Садовое) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 11 km į vakarus nuo Lazdynų, prie kelio R508, vakariniame Kakšių pelkės pakraštyje. Už 2 km į šiaurę buvo Mažieji Kakšiai.
Istorija
Vietovardis kilęs iš lietuviškos pavardės Kakšys.
1628 m. minima tuščia, činšo teisėmis išnuomojama sodyba Lenkų seniūnijos (Schulzenamt) Kakšių kaime. 1654 m. minimi kaimui priklausę 15 ūbų ir 19 margų žemės bei karčema su 4 ūbais žemės. Iki XVIII a pab. apie 1,5 km į šiaurę nuo Kakšių susiformavo Mažaisiais Kakšiais vadinamas šatulininkų kaimas, Kakšiai pradėti vadinti Didžiaisiais. 1785 m. Didieji Kakšiai buvo Leskaminio domenų valsčiaus karališkųjų valstiečių kaimas su 20 ugniakurų (gyvenamųjų pastatų), 1821 m. – valstiečių kaimas su 64 gyventojais, 1846 m. Didžiuosiuose Kakšiuose buvo 26 gyvenamieji pastatai ir 165 gyventojai. 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskričiai. 1874 m. tapo apskrityje suformuoto Kakšių valsčiaus centru, 1909–1945 m. buvo Vėdaraitiškių valsčiaus sudėtyje. Tikintieji iki 1902 m. priklausė Būdviečių, vėliau – Vėdaraitiškių evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Didžiuosiuose Kakšiuose buvo 66 gyvenamieji namai, gyveno 452 žmonės, iš jų 79 lietuviai (17,5 %) ir 101 žydas (22,3 %); kaimas valdė 528 ha žemės. 1938 m. prie Didžiųjų Kakšių prijungta Mažųjų Kakšių kaimo bendruomenė.
XX a. pradžioje Didžiųjų Kakšių branduolį sudarė 11 įvairaus dydžio sodybų gatvinis kaimas, aplink jį buvo keliolika didelių ir mažų viensėdžių, vėjo malūnas. Ragainės–Lazdynų paplentėje stovėjo karčema ir keletas sodybų, toliau į šiaurę, apie 3 km nuo kaimo branduolio (už Mažųjų Kakšių) buvo keli nedideli Kakšių nausėdijos vienkiemiai. Kaime buvo dviejų klasių pradinė mokykla, krautuvė, dviračių parduotuvė ir taisykla, dantų gydytojo kabinetas, nuo 1922 m. veikė gaisrinė. Gyventojai daugiausia vertėsi žemės ūkiu, prekyba, amatais. Didžiuosiuose Kakšiuose buvo vienintelė didelė žydų bendruomenė Vėdaraitiškių parapijoje, turėjo medinius maldos namus (sudeginti per pogromą 1938 m.).
Po Antrojo pasaulinio karo, vietiniams gyventojams pasitraukus į Vokietijos gilumą, į ištuštėjusį kaimą atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. Dauguma senųjų sodybų apleista, tarp buvusio kaimo branduolio ir plento pastatyta nauja gyvenvietė. 1946–1947 m. kaimas priklausė Pilkalnio, vėliau – Krasnoznamensko rajonui; 1947–2008 m. buvo Timofejevo apylinkėje, 2008–2015 m. – Aleksejevkos kaimo gyvenvietėje.
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m. | ||||||
| 1905 m. | 1910 m. | 1933 m. | 1939 m. | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 452 | 424 | 497 | 453 | 288 | ||
| ||||||
XIX a. Didžiuosiuose Kakšiuose gyveno lietuvių mokytojas ; pas jį buvo apsistojęs vokiečių indoeuropeistas Augustas Šleicheris, atvykęs į Mažąją Lietuvą mokytis gyvos lietuvių kalbos.
Kaime gyveno ūkininkas Augustas Meškaitis – Ragainės ir Pilkalnio apskričių Lietuvių rinkimų draugijos („Ragainės–Pilkalnio apskrities lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė”) valdybos sekretorius, 1903 m. kandidatavęs į Valstybės seimo deputatus.
Šaltiniai
- Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- Vilius Pėteraitis, Martynas Purvinas, Kakšiai, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2000 m. Nuoroda tikrinta 2024-09-15.
- Didieji Kakšiai. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 273–275
- Walter Broszeit, Gemeinde Birkenhain (Groß Kackschen, Klein Kackschen), Kreisgemeinschaft Tilsit-Ragnit, 2008-08-12. Suarchyvuota 2014-07-19. Nuoroda tikrinta 2024-09-12.
- Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 62. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785.
- Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G–Ko), p. 275. Kümmel, Halle, 1821.
- Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 357. Baensch, Magdeburgas, 1846.
- Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 250, 251. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
- Amtsbezirk Sandkirchen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-09-12.
- Groß Kackschen, Jews in East Prussia. Nuoroda tikrinta 2024-09-15.
- Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Suarchyvuota 2023-07-07. Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
- Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-09-15.
Nuorodos
- Sadovojė wikimapia.org
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didieji Kakšiai, Kas yra Didieji Kakšiai? Ką reiškia Didieji Kakšiai?
Kitos reiksmes Kaksiai Didieji Kaksiai rus Sadovoe vok Gross Kackschen BirkenhainDidieji Kaksiai54 57 32 s pl 22 18 47 r ilg 54 959 s pl 22 313 r ilg 54 959 22 313 Didieji Kaksiai Laiko juosta UTC 2 Valstybe RusijaSritis Kaliningrado sritisRajonas Krasnoznamensko rajonasGyventoju 2021 271Pasto kodas 238745Tel kodas 7 40164Kirciavimas Didieji Kaksiai Didieji Kaksiai arba Kaksiai Kaksai vok Gross Kackschen nuo 1936 m Birkenhain 1945 1946 m rus Gross Kakshen nuo 1946 m Sadovas rus Sadovo nuo 2020 m Sadovoje rus Sadovoe gyvenviete Kaliningrado srities siaures rytineje dalyje Krasnoznamensko rajone 11 km į vakarus nuo Lazdynu prie kelio R508 vakariniame Kaksiu pelkes pakrastyje Uz 2 km į siaure buvo Mazieji Kaksiai IstorijaDidziuju Kaksiu kaimo bendruomene 1934 m Vietovardis kiles is lietuviskos pavardes Kaksys 1628 m minima tuscia cinso teisemis isnuomojama sodyba Lenku seniunijos Schulzenamt Kaksiu kaime 1654 m minimi kaimui priklause 15 ubu ir 19 margu zemes bei karcema su 4 ubais zemes Iki XVIII a pab apie 1 5 km į siaure nuo Kaksiu susiformavo Mazaisiais Kaksiais vadinamas satulininku kaimas Kaksiai pradeti vadinti Didziaisiais 1785 m Didieji Kaksiai buvo Leskaminio domenu valsciaus karaliskuju valstieciu kaimas su 20 ugniakuru gyvenamuju pastatu 1821 m valstieciu kaimas su 64 gyventojais 1846 m Didziuosiuose Kaksiuose buvo 26 gyvenamieji pastatai ir 165 gyventojai 1818 m po administraciniu reformu kaimas priskirtas Ragaines apskriciai nuo 1922 m Tilzes Ragaines apskriciai 1874 m tapo apskrityje suformuoto Kaksiu valsciaus centru 1909 1945 m buvo Vedaraitiskiu valsciaus sudetyje Tikintieji iki 1902 m priklause Budvieciu veliau Vedaraitiskiu evangeliku liuteronu parapijai 1905 m Didziuosiuose Kaksiuose buvo 66 gyvenamieji namai gyveno 452 zmones is ju 79 lietuviai 17 5 ir 101 zydas 22 3 kaimas valde 528 ha zemes 1938 m prie Didziuju Kaksiu prijungta Mazuju Kaksiu kaimo bendruomene XX a pradzioje Didziuju Kaksiu branduolį sudare 11 įvairaus dydzio sodybu gatvinis kaimas aplink jį buvo keliolika dideliu ir mazu viensedziu vejo malunas Ragaines Lazdynu paplenteje stovejo karcema ir keletas sodybu toliau į siaure apie 3 km nuo kaimo branduolio uz Mazuju Kaksiu buvo keli nedideli Kaksiu nausedijos vienkiemiai Kaime buvo dvieju klasiu pradine mokykla krautuve dviraciu parduotuve ir taisykla dantu gydytojo kabinetas nuo 1922 m veike gaisrine Gyventojai daugiausia vertesi zemes ukiu prekyba amatais Didziuosiuose Kaksiuose buvo vienintele didele zydu bendruomene Vedaraitiskiu parapijoje turejo medinius maldos namus sudeginti per pogroma 1938 m Po Antrojo pasaulinio karo vietiniams gyventojams pasitraukus į Vokietijos giluma į istustejusį kaima atkelta kolonistu is Sovietu Sajungos Dauguma senuju sodybu apleista tarp buvusio kaimo branduolio ir plento pastatyta nauja gyvenviete 1946 1947 m kaimas priklause Pilkalnio veliau Krasnoznamensko rajonui 1947 2008 m buvo Timofejevo apylinkeje 2008 2015 m Aleksejevkos kaimo gyvenvieteje GyventojaiDemografine raida tarp 1905 m ir 2010 m 1905 m 1910 m 1933 m 1939 m 2010 m 452 424 497 453 288Demografines raidos histograma XIX a Didziuosiuose Kaksiuose gyveno lietuviu mokytojas pas jį buvo apsistojes vokieciu indoeuropeistas Augustas Sleicheris atvykes į Mazaja Lietuva mokytis gyvos lietuviu kalbos Kaime gyveno ukininkas Augustas Meskaitis Ragaines ir Pilkalnio apskriciu Lietuviu rinkimu draugijos Ragaines Pilkalnio apskrities lietuviska konservatyvu skyrimo draugyste valdybos sekretorius 1903 m kandidataves į Valstybes seimo deputatus SaltiniaiLietuviski tradiciniai vietovardziai Gudijos Karaliauciaus krasto Latvijos ir Lenkijos sud Marija Razmukaite Aiste Pangonyte Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01488 2 psl 56 83 Vilius Peteraitis Martynas Purvinas Kaksiai Mazosios Lietuvos enciklopedija 2000 m Nuoroda tikrinta 2024 09 15 Didieji Kaksiai Vytautas Silas Henrikas Sambora Mazosios Lietuvos kulturos pedsakai Kaliningrado srityje Vilnius Mintis 1990 ISBN 5 417 00367 0 psl 273 275 Walter Broszeit Gemeinde Birkenhain Gross Kackschen Klein Kackschen Kreisgemeinschaft Tilsit Ragnit 2008 08 12 Suarchyvuota 2014 07 19 Nuoroda tikrinta 2024 09 12 Johann Friedrich Goldbeck Volstandige Topographie des Konigreichs Preussen Volstandige Topographie vom Litthauischen Kammer Departement p 62 Karaliaucius ir Leipcigas 1785 Alexander A Mutzell Leopold Krug Neues topographisch statistisch geographisches Worterbuch des preussischen Staats T 2 G Ko p 275 Kummel Halle 1821 Eduard Messow Topographisch statistisches Handbuch des Preussischen Staats T 1 A K p 357 Baensch Magdeburgas 1846 Gemeindelexikon fur das Konigreich Preussen Heft I Provinz Ostpreussen p 250 251 Verlag des Koniglichen Statistischen Landesamts Berlin SW 1907 Amtsbezirk Sandkirchen Territoriale Veranderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874 1945 Nuoroda tikrinta 2024 09 12 Gross Kackschen Jews in East Prussia Nuoroda tikrinta 2024 09 15 Landkreis Ragnit Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 Suarchyvuota 2023 07 07 Nuoroda tikrinta 2025 05 16 Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit Ragnit Pogegen verwaltungsgeschichte de Suarchyvuota 2016 03 14 Nuoroda tikrinta 2024 09 15 NuorodosSadovoje wikimapia org