Adamas Smitas angl Adam SmithGimė 1723 m birželio 5 d krikštas Kerkoldis ŠkotijaMirė 1790 m liepos 17 d 67 metai Edinbur
Adamas Smitas

Adamas Smitas angl. Adam Smith | |
---|---|
Gimė | 1723 m. birželio 5 d. (krikštas) Kerkoldis, Škotija |
Mirė | 1790 m. liepos 17 d. (67 metai) Edinburgas, Škotija |
Tautybė | škotas |
Veikla | škotų ekonomistas ir filosofas |
Vikiteka | Adam Smith |
Adamas Smitas (angl. Adam Smith, 1723 m. birželio 5 d. Kerkoldis, Škotija – 1790 m. liepos 17 d. Edinburgas, Škotija) – škotų švietėjas ir moralės filosofas, klasikinės politinės ekonomijos pradininkas, vienas iš pagrindinių škotų Švietimo atstovų. Geriausia žinomas dėl savo klasikinių darbų Moralinių sentimentų teorija (The Theory of Moral Sentiments, 1759) Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas (Nature and Causes of the Wealth of Nations, 1776). Pastarasis darbas laikomas jo magnum opus ir pirmuoju šiuolaikiniu ekonomikos darbu.
A.Smitas studijavo socialinę filosofiją Glazgo universitete ir Oksforde, kur buvo vienas pirmųjų studentų pasinaudojusių tėvynainio škoto stipendija. Baigęs mokslus skaitė viešąsias paskaitas Edinburge, kur bendradarbiavo su David Hume. A.Smitas tapo Glazgo universiteto profesoriumi, dėstė moralės filosofiją ir tuo metu parašė Moralinių sentimentų teoriją. Vėlesniu gyvenimo laikotarpiu daug keliavo po Europą, kur susitikinėjo su tuo meto intelektualais.
A.Smitas padėjo pagrindus klasikinei laisvosios rinkos ekonomikos teorijai. Tautų turtas buvo šiuolaikinės ekonomikos disciplinos pirmtakas. Kituose savo darbuose jis išvystė darbo pasidalinimo koncepciją ir aiškino kaip racionalus egoizmas ir konkurencija gali prisidėti prie ekonominio klestėjimo. Savo laikais A.Smitas buvo kontroersiška figūra ir jo bendras požiūris bei rašymo stilius dažnai susilaukė satyriškų torių rašytojų vertinimų.
Biografija
Apie A.Smito gyvenimą žinoma gerokai mažiau, nei apie jo darbus. Jo tėvas, taip pat vardu Adamas, buvo muitinės pareigūnas Kerkoldyje ir mirė prieš jam gimstant. Motina Margaret Douglas buvo turtingo žemės savininko duktė. Adamas Smitas pakrikštyas 1723 m. birželio 16 d. Kerkoldyje. Būdamas ketverių metų buvo pagrobtas, tačiau persekiojami pagrobėjai jį pametė ir jis galėjo greitai grįžti į namus.
A. Smitas buvo logikos profesorius; nuo 1752 m. Glazge dėstė ir filosofiją. Būdamas hercogo šeimos mokytojas, lankėsi Prancūzijoje (1764–1766 m.); čia susipažino su Švietimo epochos atstovais. Vėliau pasitraukė iš šios veiklos ir ėmėsi privačių studijų. Pradėjus plėtotis pramonei, mokslo populiarinimo veikaluose Smitas aprašė visas savo laikų ekonomikos teorijas bei kryptis.
Buvo nevedęs, vaikų neturėjo.
Veikalai
- Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas (sutrumpintai Wealth of the Nations) 1776 m. Šioje knygoje A. Smitas pagrindė naujos teorinės krypties – klasikinės politinės ekonomijos – atsiradimą. Smito darbai padėjo sukurti modernią akademinę ekonomikos discipliną bei padėjo pagrindą kapitalizmo ir laisvosios rinkos teorijoms.
Savo knygoje A. Smitas pabrėžė darbo pasidalijimo ir specializacijos pranašumus ir apibūdino rinkos mechanizmo funkcionavimą. Jis teigė, kad jeigu gamintojai galės laisvai siekti pelno, gamindami prekes ir teikdami paslaugas, tuomet „nematomosios rankos“ jėgos garantuos sąlygas gaminti reikalingas prekes ir paslaugas. Jeigu rinkų nereguliuos valstybė, tuomet šioje „leiskite veikti“ aplinkoje laisva konkurencija nukreips gamybą tais keliais, kurie pakels visuomenės gerovę.
- Jausmų Teorija (1759 m.)
Ši teorija bandė parodyti, kad darbininkų ir kapitalistų atskirų sprendimų sąveiką galima išlyginti, remiantis rinka, ir taip sukurti ekonominę gerovę. Klasikinės ekonomikos teorijos kūrėjai neigė nedarbo, kurį sukelia maža bendroji paklausa, galimybę; teigė, jog rinkos jėgos turi išlaikyti bendrosios paklausos ir bendrojo nacionalinio produkto pusiausvyrą, kad rinkos ekonomika gali būti stabili, jei monetarinės sąlygos yra stabilios; pinigų kiekio pokyčiai – pagrindinė bendrosios paklausos pokyčių priežastis.
Smito teorijos
A.Smitas iškėlė egoizmą kaip gerovės variklį. Pinigus traktavo kaip prekę, mokėjimo priemonę. Skyrė darbo ir ne darbo pajamas. Iki jo visos pajamų rūšys traktuotos kaip darbo užmokestis. Rinkos mechanizmas pasak A.Smito yra savireguliacinis. Rinka reguliuoja pelną, pajamas.
A. Smitas savo darbuose toliau vystė darbinės vertės kaip sudaiktinto darbo teoriją, kurią suformulavo anglų ekonomistas Viljamas Petis (William Petty, 1623–1687). Jis pabrėžė, kad darbas yra vienintelis ir tikras prekės mainomosios (tikrosios) vertės matas; kėlė klausimą, kodėl rinkos (nominalioji) kaina paprastai nesutampa su tikrąja prekių kaina, t. y. su jų mainomąja verte.
Bet kuriuo atveju kaina priklauso nuo paklausos, nes darbo užmokestis didesnis kylančioje ekonomikoje, t. y. didėjant paklausai, negu nuosmukio ar stabilios ekonomikos būsenoje. A. Smitas teigė, kad bet kurios prekės vertė asmeniui, numačiusiam ją pakeisti į kitus daiktus, yra lygi darbo kiekiui, kurį jis gali pirkti už ją arba gauti, todėl susidūrė su prieštaravimu: jeigu mainomąją prekių vertę sukuria savininko pirktas darbas, tai kaip paaiškinti šios vertės pasiskirstymą tarp įvairiausių visuomenės klasių. Juk visa sukurta mainomoji vertė turi priklausyti darbininkui, o jos pasiskirstymas tarp klasių yra vertės dėsnių pažeidimas, todėl A. Smitas darė išvadą, kad vertės dėsnis veikė tik pirmykštėse visuomenėse, kai dar nebuvo kapitalo ir privatinės žemės nuosavybės. T.y. jis teigė, kad vertę sudaro įdėtas darbo kiekis, tačiau tai galioja tik natūraliame ūkyje, kur nėra samdos. Ten kur yra samda vertę apsprendžia pelnas, renta ir darbo užmokestis.
A.Smitas pasisakė už didelį darbo užmokestį, nes kuo didesnis užmokestis tuo didesnė rinka, vartojimas.
Išnašos
- „Great Thinkers of the Scottish Enlightenment“.
Nuorodos
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Adamas Smitas, Kas yra Adamas Smitas? Ką reiškia Adamas Smitas?
Adamas Smitas angl Adam SmithGime 1723 m birzelio 5 d krikstas Kerkoldis SkotijaMire 1790 m liepos 17 d 67 metai Edinburgas SkotijaTautybe skotasVeikla skotu ekonomistas ir filosofasVikiteka Adam Smith Adamas Smitas angl Adam Smith 1723 m birzelio 5 d Kerkoldis Skotija 1790 m liepos 17 d Edinburgas Skotija skotu svietejas ir morales filosofas klasikines politines ekonomijos pradininkas vienas is pagrindiniu skotu Svietimo atstovu Geriausia zinomas del savo klasikiniu darbu Moraliniu sentimentu teorija The Theory of Moral Sentiments 1759 Tautu turto prigimties ir priezasciu tyrinejimas Nature and Causes of the Wealth of Nations 1776 Pastarasis darbas laikomas jo magnum opus ir pirmuoju siuolaikiniu ekonomikos darbu A Smitas studijavo socialine filosofija Glazgo universitete ir Oksforde kur buvo vienas pirmuju studentu pasinaudojusiu tevynainio skoto stipendija Baiges mokslus skaite viesasias paskaitas Edinburge kur bendradarbiavo su David Hume A Smitas tapo Glazgo universiteto profesoriumi deste morales filosofija ir tuo metu parase Moraliniu sentimentu teorija Velesniu gyvenimo laikotarpiu daug keliavo po Europa kur susitikinejo su tuo meto intelektualais A Smitas padejo pagrindus klasikinei laisvosios rinkos ekonomikos teorijai Tautu turtas buvo siuolaikines ekonomikos disciplinos pirmtakas Kituose savo darbuose jis isvyste darbo pasidalinimo koncepcija ir aiskino kaip racionalus egoizmas ir konkurencija gali prisideti prie ekonominio klestejimo Savo laikais A Smitas buvo kontroersiska figura ir jo bendras poziuris bei rasymo stilius daznai susilauke satyrisku toriu rasytoju vertinimu BiografijaApie A Smito gyvenima zinoma gerokai maziau nei apie jo darbus Jo tevas taip pat vardu Adamas buvo muitines pareigunas Kerkoldyje ir mire pries jam gimstant Motina Margaret Douglas buvo turtingo zemes savininko dukte Adamas Smitas pakrikstyas 1723 m birzelio 16 d Kerkoldyje Budamas ketveriu metu buvo pagrobtas taciau persekiojami pagrobejai jį pamete ir jis galejo greitai grįzti į namus A Smitas buvo logikos profesorius nuo 1752 m Glazge deste ir filosofija Budamas hercogo seimos mokytojas lankesi Prancuzijoje 1764 1766 m cia susipazino su Svietimo epochos atstovais Veliau pasitrauke is sios veiklos ir emesi privaciu studiju Pradejus pletotis pramonei mokslo populiarinimo veikaluose Smitas aprase visas savo laiku ekonomikos teorijas bei kryptis Buvo nevedes vaiku neturejo VeikalaiInquiry into the nature and causes of the wealth of nations 1922Tautu turto prigimties ir priezasciu tyrinejimas sutrumpintai Wealth of the Nations 1776 m Sioje knygoje A Smitas pagrinde naujos teorines krypties klasikines politines ekonomijos atsiradima Smito darbai padejo sukurti modernia akademine ekonomikos disciplina bei padejo pagrinda kapitalizmo ir laisvosios rinkos teorijoms Savo knygoje A Smitas pabreze darbo pasidalijimo ir specializacijos pranasumus ir apibudino rinkos mechanizmo funkcionavima Jis teige kad jeigu gamintojai gales laisvai siekti pelno gamindami prekes ir teikdami paslaugas tuomet nematomosios rankos jegos garantuos salygas gaminti reikalingas prekes ir paslaugas Jeigu rinku nereguliuos valstybe tuomet sioje leiskite veikti aplinkoje laisva konkurencija nukreips gamyba tais keliais kurie pakels visuomenes gerove Jausmu Teorija 1759 m Si teorija bande parodyti kad darbininku ir kapitalistu atskiru sprendimu saveika galima islyginti remiantis rinka ir taip sukurti ekonomine gerove Klasikines ekonomikos teorijos kurejai neige nedarbo kurį sukelia maza bendroji paklausa galimybe teige jog rinkos jegos turi islaikyti bendrosios paklausos ir bendrojo nacionalinio produkto pusiausvyra kad rinkos ekonomika gali buti stabili jei monetarines salygos yra stabilios pinigu kiekio pokyciai pagrindine bendrosios paklausos pokyciu priezastis Smito teorijosA Smitas iskele egoizma kaip geroves variklį Pinigus traktavo kaip preke mokejimo priemone Skyre darbo ir ne darbo pajamas Iki jo visos pajamu rusys traktuotos kaip darbo uzmokestis Rinkos mechanizmas pasak A Smito yra savireguliacinis Rinka reguliuoja pelna pajamas A Smitas savo darbuose toliau vyste darbines vertes kaip sudaiktinto darbo teorija kuria suformulavo anglu ekonomistas Viljamas Petis William Petty 1623 1687 Jis pabreze kad darbas yra vienintelis ir tikras prekes mainomosios tikrosios vertes matas kele klausima kodel rinkos nominalioji kaina paprastai nesutampa su tikraja prekiu kaina t y su ju mainomaja verte Bet kuriuo atveju kaina priklauso nuo paklausos nes darbo uzmokestis didesnis kylancioje ekonomikoje t y didejant paklausai negu nuosmukio ar stabilios ekonomikos busenoje A Smitas teige kad bet kurios prekes verte asmeniui numaciusiam ja pakeisti į kitus daiktus yra lygi darbo kiekiui kurį jis gali pirkti uz ja arba gauti todel susidure su priestaravimu jeigu mainomaja prekiu verte sukuria savininko pirktas darbas tai kaip paaiskinti sios vertes pasiskirstyma tarp įvairiausiu visuomenes klasiu Juk visa sukurta mainomoji verte turi priklausyti darbininkui o jos pasiskirstymas tarp klasiu yra vertes desniu pazeidimas todel A Smitas dare isvada kad vertes desnis veike tik pirmykstese visuomenese kai dar nebuvo kapitalo ir privatines zemes nuosavybes T y jis teige kad verte sudaro įdetas darbo kiekis taciau tai galioja tik naturaliame ukyje kur nera samdos Ten kur yra samda verte apsprendzia pelnas renta ir darbo uzmokestis A Smitas pasisake uz didelį darbo uzmokestį nes kuo didesnis uzmokestis tuo didesne rinka vartojimas Isnasos Great Thinkers of the Scottish Enlightenment NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Adam Smith