Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Džonas Lokas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Šis straipsnis apie anglų filosofą. Apie televizijos serialo „Dingę“ veikėją skaitykite straipsnyje Džonas Lokas (Dingę).
| Džonas Lokas angl. John Locke | |
|---|---|
| Gimė | 1632 m. rugpjūčio 29 d. Raitonas, Somersetas, Anglija |
| Mirė | 1704 m. spalio 28 d. (72 metai) Otsas, Eseksas, Anglija |
| Veikla | anglų filosofas, politinis veikėjas ir pedagogas. |
| Vikiteka | John Locke |
Džonas Lokas (angl. John Locke; 1632 m. rugpjūčio 29 d.-1704 m. spalio 28 d.) – anglų filosofas, politinis veikėjas ir pedagogas.
Gyvenimas
Lokas lankė Londono Vestminsterio mokyklą. Oksforde studijavo klasikinę literatūrą bei filosofiją, vėliau – mediciną. Dėl politinių bei religinių konfliktų išvyko iš Anglijos. Gyveno Prancūzijoje (1675 – 1679 m.), vėliau Nyderlanduose (1683 – 1689 m.). Į tėvynę grįžo tik tada, kai Jokūbas II neteko sosto.
Džono Loko filosofija
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Dž. Lokui svarbiausia yra filosofijos pažinimo teorija, jai jis skyrė daugiausiai dėmesio. Pagrindinis Džono Loko veikalas yra „An Essay concerning Human Understanding“ jame filosofas norėjo ištirti žmogiškojo pažinimo kilmę ir išdėstyti įtakingą racionalizmo kritiką. Jo nuomone, pažinimas remiasi patyrimu. Tai buvo priešinga racionalisto R. Dekarto įgimtų idėjų teorijai. Lokas teigė, kad jei egzistuotų įgimtos idėjos, tai visi objektai, atstovaujantys Dievą, o ir Jis pats, būtų suprantami vienodai. Tačiau taip nėra. Lokas teigė, kad žmogus kūdikystėje yra tarytum švari lenta (lot. tabula rasa) ir tik ilgainiui, per patyrimą, jis pažįsta pasaulį, yra aplinkos formuojamas. Žmogus gimsta nei geras, nei blogas. Kad nuo mažumės būtų įdiegta protinga mintis daug dėmesio turi būti skiriama auklėjimui. Protas – švietėjų autoritetas. Jie buvo įsitikinę, kad pamokymais ir propaganda galima priartinti proto karalystę. Lokui pasaulis pažįstamas per jusles. Žmogaus sąmonė yra tūriška – turi turinį ir formą. Tai yra erdvė, į kurią patenka duomenys apie išorinius daiktus. Jos ribos yra žmogaus kūno ribos, o turinys – kūne esanti ir kūno juslių signalus apie išorinį pasaulį priimanti ir apdorojanti gyvastis – siela. Todėl reikia skirti du patyrimo aspektus: išorinį patyrimą, kuris remiasi daiktų juslinėmis pagavomis, ir vidinį patyrimą, kurio pagrindas yra mūsų „AŠ“ būsenos ir veiksmai: tikėjimas, abejojimas, mąstymas, kentėjimas.
Pažinimo proceso metu siela gali būti orientuota ir į išorę, ir į save. Juslinis pažinimas vadinamas sensacija (lot. sensation), o vidinių psichinių procesų pažinimas vadinamas refleksija (lot. reflection). Abiejų rūšių duomenys yra pirminiai mūsų pažinimo elementai, paprastosios, nesudėtingosios idėjos. Iš jų siela, savo vidinių būsenų ir veiksmų pagrindu, gali kurti sudėtingąsias idėjas arba proto idėjas. Šios idėjos, pasiekusios protą ir jo apdorotos, gali būti jungiamos į trijų rūšių sudėtingus sambūrius (modus, substancijas ir santykius). Tačiau protas pats savaime yra funkcinis, jis neprideda idėjoms jokio turinio. Pasak Loko, vidinė įžvalga yra menkesnė už juslinę pagavą, nes be juslinių pagavų siela neturėtų kuo operuoti, nekiltų jokių naujų idėjų. Būtent pirminiame pažinimo lygmenyje Lokas atrado labai įdomių dalykų. Jis teigė, kad daiktai yra tuo pačiu metu tokie, kokie jie yra savaime (pirminės arba objektyviosios savybės), ir tokie, kokie jie mums atrodo (antrinės arba subjektyviosios savybės). Pirminės savybės priklauso patiems daiktams tai jų forma, dydis, judėjimas. Tuo tarpu antrinės savybės yra daiktų savybės mumyse: spalva, kvapas, skonis, garsas. Jos reiškia daikto objektyvumą, bet daikto objektyvumą mums asmeniškai. Sąmonei pasaulio pažinimui svarbesnės yra antrinės idėjos, tačiau pirminės idėjos svarbesnės pažinimo rezultatų atsiradimui. Pirminės idėjos tarsi suskirsto antrines, priskiria joms tam tikras formas ir taip padeda iš pirminių idėjų kurti sudėtingas antrines. Jų gamyba išryškina visiškai naują pažinimo proceso momentą: pažinimo produktus žmogus kuria pats. Dž. Lokas dar ne iki galo išplėtoja šią atrastąją „sukurto pasaulio vaizdo“ teoriją, bet visiškai netrukus Imanuelis Kantas ne tik suvokia, bet ir savąja pažinimo teorija ją išreiškia ir išplėtoja: visos idėjos yra žmogaus sukurtos, pasaulis pažinime netapatus pasauliui, kurį norėta pažinti – pažinimas tėra žmogaus nusipieštas pasaulio vaizdas. Kadangi sąmonės sukurtas vaizdas gali skirtis nuo realybės, jį reikia nuolat tikrinti, taisyti, tikslinti.
Jei jau gamtos pasaulis toks nepastovus, reikia numanyti, kaip stipriai keičiasi visuomenės gyvenimas ir poreikiai. Anot Dž. Loko, visuomenėje turi egzistuoti tokie įstatymai, kurie leistų jaustis gerai kiekvienam individui atskirai ir visiems kartu. Loko manymu, kiekvienoje visuomenėje egzistuoja elgesio normos, atėjusios dar ir iš pirmykštės visuomenės. Šios normos saugomos ir sukūrus valstybę, nes jos saugo ir tvarko ir tas gyvenimo sritis, kurių nepasiekia įstatymai. Valstybė atsiranda, kai atsiranda nuosavybė ir poreikis greitai ir veiksmingai reguliuoti daugybės žmonių santykius. Reikia veiksmingos taisyklių sistemos, nustatančios kaip turi elgtis nuosavybės turėtojai, ir galią turinčios institucijos, užtikrinančios tų taisyklių laikymąsi. Gyvenimo visuomenėje principai ir nuostatos priimami bendra visuomenėje gyvenančių žmonių sutartimi. Taigi jei tokie nuostatai pasidaro nebepriimtini, gali būti keičiami. Labai svarbi visuomenės funkcionavimui sąlyga yra atskirta įstatymų vykdomoji ir leidžiamoji valdžios. Anglijoje įstatymų leidžiamoji valdžia buvo suteikta parlamentui, atstovaujančiam žemiesiems ir aukštiesiems visuomenės sluoksniams, tuo tarpu įstatymų vykdomoji valdžia buvo sutelkta karaliaus rankose. Jei įstatymų leidžiamoji valdžia uzurpuoja kitų teises, ji gali būti pašalinta. Įstatymų vykdomoji valdžia turi paklusti įstatymų leidžiamajai valdžiai, tačiau gali daryti jai įtaką, todėl įstatymų leidžiamoji valdžia netampa absoliuti. Labai svarbu tai, kad Loko nuomone, valstybei perduodamos labai konkrečios galios ir ji niekaip negali pažeisti prigimtinių individo teisių gyventi, naudotis nuosavybe ir būti laisvam bei lygiam su kitais asmenimis. Reikėtų pabrėžti, kad Įstatymu laikomas tik toks įstatymas, kuris protingai būtybei nurodo elgesio būdą, atitinkantį jo interesus ir nepažeidžiantį bendros gerovės. Įstatymų turi laikytis visos institucijos be išimties. Tai pagrindinė priemonė apsaugoti individo laisvę nuo kitų asmenų despotiškos valdžios. Dž. Loko valstybės teorija padarė įtaką kitų Europos valstybių formavimuisi: Monteskjė perkurta teorija stipriai paveikė Didžiosios Prancūzijos revoliucijos brandą, taip pat turėjo įtakos JAV valstybės sistemos susiformavime. Pats Lokas neišskiria nė vienos valdymo formos kaip absoliučiai geriausios, nes kiekvienai jų egzistuoja grėsmė virsti tironija.
Bibliografija
Autoriaus darbai:
• John Locke. “John Lockes Gedanken über die Erziehung”. – München [etc.], Nemnich, [1915?], 37 p.
• John Locke „On politics and education“ (Apie politiką ir išsilavinimą). – Roslyn (N. Y.), Black, 1947, 412 p.
• John Locke. „Essays on the law of nature“ (Apie gamtos dėsnius). – Oxfordas, Clarendon Press, 1954. P. 108–214.
• John Locke „Two tracts on government“. – Kembridžas, University Press, 1967. P. 117–123.
• John Locke. „Questions concerning the law of nature“ (Klausimai dėl gamtos dėsnių.). – Ithaca, London, Cornell University Press, 1990. P. 94-250.
• John Locke „Esė apie tikrąją pilietinės valdžios kilmę, apimtį ir tikslą (Antrasis traktatas apie valdžią)“. – Vilnius, Mintis, 1992, 207 p. ISBN 5-417-00521-5
• John Locke. „Political writings“ (Politiniai raštai). – London; New York: Penguin Books, 1993. P. 177–183.
• John Locke. “A letter concerning toleration: humbly submitted Locke” (Laiškas apie toleranciją). – Indianapolis, Hackett Publishing Company, 1996, IX, 62 p.
• John Locke „Political essays“. – Kembridžas, Cambridge University Press, 1997. P. 3-10.
• John Locke „Esė apie žmogaus intelektą“. – Vilnius, Pradai, 2000, 640 p. ISBN 9986-943-37-X
Leidiniai apie autorių:
• Nicholas Jolley “Locke: his philosophical thought”. – Oksfordas, Oxford University Press, 1999, IX, 233 p.
• Udo Thiel “John Locke :mit Selbstzeugnissen und Bilddokumenten”. – Hamburg, Rowohlt, 1990, 158 p.
• Jean Le Clerc „Ouvrage critique, par Mr. Heuman“. // IN: Bibliothèque choisie. Pour servir de suite… la Bibliothèque universelle. 1712. Tome 25: P. 395–407.
• William Robertson „A critical inquiry concerning the author of the following work (The history of our Saviour, Jesus Christ), kaip atsakas A.B.C. // IN: The critical review: or, Annals of literature. Society of Gentlemen, Nr. 55, 1783. P. 474-477.
•Robert Watt „Bibliotheca Britannica, or A general index to British and foreign literature“. – Edinburgas: spausdinta A. Constable, 1824. 993 p.
• Thomas Lowndes William „The bibliographer’s manual of English literature“. – Londonas: William Pickering, 1834.
• Noel W. Sainsbury „Report on the Shaftesbury Papers“. // IN: Annual report of the Deputy Keeper of the Public Records. – Nr. 33, 1872. P. 211–269, Nr. 34, 1873. P. 307–314, Nr. 35, 1874. P. 188–192.
• Samuel Halkett ir John Laing „A dictionary of the anonymous and pseudonymous literature of Great Britain : including the works of foreigners written in or translated into the English language“. – Edinburgas, W. Paterson, 1882-88. – 4 t.
• B., W. C. „Dictionary of national biography“. // IN: Notes & queries. – 8-oji serija: 1893. P. 384–385.
• Curtis, M. Mattoon „A select bibliography for the study of Locke“. // IN: Western Reserve University bulletin. – Nr. 2, 1896. P. 90-98.
• H. O. Christophersen „A bibliographical introduction to the study of John Locke“. – Oslas, J. Dybwad, 1930, 134 p.
• H. J. Reesink „L’Angleterre et la littérature anglaise dans les trois plus anciens périodiques français de Holland de 1684 … 1709 …“ . – Zutphen, W. J. Thieme, 1931. – viii, 433 p.
• F. H. Heinemann „A so-called Metaphysicks of John Locke“ (Vadinamoji Locke metafizika). // IN: Tijdschrift voor philosophie. – Nr. 2, 1940. P. 127–137.
• M. Hamabayashi „Rokku bunkenmokuroku“ (Locke bibliografija). // IN: Hitotsubashi ronsō [Hitotsubashi apžvalga]. – Nr. 5, 1954. P. 174–179, [1954. P. 384–389.]
• J. Hampton „Les traductions françaises de Locke au XVIIIe Sietle“. // IN: Revue de littérature comparée. – Nr. 29, 1955. P. 240–251.
• C. S. Johnston „A bibliography of John Locke“. – Oksfordas, Oksfordo universitetas, 1956, – xxviii, 404 p.
• P. Long „A summary catalogue of the Lovelace Collection of the papers of John Locke in the Bodleian Library“. – Oxfordas, spausdinta Oksfordo bibliografiniai spaudos bendruomenei, 1959, – xii, 64 p.
• P. Long „The Mellon donation of additional manuscripts of John Locke from the Lovelace Collection“. // IN: Bodleian Library record. – Nr. 7, 1964. P. 185–193.
• R. Hall „The Locke newsletter“ readaguota Roland Hall. – No. 1-31. – [York], 1970–2000.
• R. Hall ir R. Woolhouse „Forty years of work on John Locke (1929-1969) : a bibliography“. // IN: Philosophical quarterly. – Nr. 20, 1970. P. 258–268, 394–396.
• R. Hall ir R. Woolhouse „More addenda to the Locke bibliography”. // IN: Locke newsletter. – Nr. 1, 1970. P. 5-11.
• E. De Beer „The correspondence of John Locke“. // IN: Times literary supplement. – Nr. 16, 1971. P. 837–838.
• J. R. Harrison „Locke and his contemporaries“. // IN: New Cambridge bibliography of English literature. – Kembridžas, University Press. – Nr. 2, 1969-77. P. 1660–1800, 1971. P. 1833–1850.
• S. Tanaka „Jon Rokku no kenkyū bunken mokuroku“ (Vakariečių darbai apie Locke: bibliografija). // IN: Yokohama Ichiritsu Daigaku ronsō. – Nr. 22, 1971.
• R. Hall „Further addenda to the Locke bibliography“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 3 1972. P. 5-6.
• R. Hall „Even more addenda to the Locke bibliography“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 4 1973. P. 8-10.
• R. Hall ir R. Woolhouse „A supplement to the Locke bibliography“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 4, 1973. P. 10-24.
• H. A. S. Schankula „A summary catalogue of the philosophical manuscript papers of John Locke“. // IN: Bodleian Library record. – Nr. 1, 1973. P. 24-35, Nr. 2, 1974. P. 81-82.
• R. Hall „Omissions from Christophersen“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 5, 1974. P. 18-23.
• R. Hall „More omissions from Christophersen“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 6, 1975. P. 23-25.
• R. Hall „Some more addenda to the Locke bibliography“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 6, 1975. P. 16-22.
• H. E. Biagini „Aporte a las bibliografías lockeanas de Hall y Woolhouse“. // IN: Cuadernos de filosofía (Universidad de Buenos Aires). – Nr. 16, 1976. P. 99-108.
• E. S. De Beer „Bishop Law’s list of books attributed to Locke“. // IN: Locke newsletter. – Nr.7, 1976. P. 47-54.
• B. Maiorca „John Locke in Italia : un secolo di bibliografia (1875-1976)". // IN: Rivista di filosofia. – Nr. 67 (1976. P. 349–377.
• L. J. Tobey „The history of ideas : a bibliographical introduction“. – Santa Barbara, Kalifornija, Clio Books, 1975-77.
• H. E. Biagini „Nuevo aporte a las bibliografías lockeanas de Hall y Woolhouse“. // IN: Cuadernos de filosofía (Universidad de Buenos Aires). – Nr. 18, 1978. P. 183–186.
• P. H. Nidditch „The Clarendon edition of the works of John Locke, a progress report“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 9, 1978. P. 15-19.
• E. A. Driscoll „Note on the authorship of an ethical fragment in the memorandum book of John Locke senio“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 11, 1980. P. 109–110.
• G. Heismann „Addenda to the Locke bibliography : Austrian and German dissertations“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 11, 1980. P. 13-17.
• G. Kemerling „Some nineteenth-century additions to Christophersen“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 11, 1980. P. 9-12.
• V. Chappell „Selected articles on Locke : a computerized bibliography“. // IN: Philosophy research archives. – Nr. 7, 1981. P. 461–500.
• R. Hall ir R. Woolhouse „80 years of Locke scholarship : a bibliographical guide“. – Edinburgas, University Press, 1983. – x, 215 p.
• S. Goyard-Fabre „Informations bibliographiques“. // IN: La pensée libérale de John Locke. – 1984. P. 7-18.
• J. C.Attig „A new index to Christophersen’s Bibliographical introduction to the study of John Locke“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 16, 1985. P. 53-77.
• J. C. Attig „The works of John Locke : a comprehensive bibliography from the seventeenth century to the present“. – Westportas, Coningemas; Londonas, Anglija, Greenwood Press, 1985. – xx, 185 p.
• Kansei Gakuin Daigaku Toshokan „Rokku, Sumisu, Miru fushi chosaku bunko mokuroku = A catalogue of Locke, Smith, Mills collections“. – Nishinomiya-shi, Kansei Gakuin Daigaku Toshokan, 1985. 171 p.
• J. S. Yolton ir J. W. Yolton „John Locke, a reference guide“. – Bostonas, Masasčiucesas, G. K. Hall, 1985. – xxvii, 294 p.
• R. M. P. Malpas „An electronic text of the Essay“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 21, 1990. P. 57-110.
• J. R. Milton „John Locke and the Fundamental Constitutions of Carolina“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 21, 1990. P. 111–133.
• J. Khalfa „Note critique“. // IN: Philosophie (Paryžius). – Nr. 30, 1991. P. 90-94.
• L. Stepelevich „Past masters : the electronic editions of Locke, Berkeley, and Hume“. // IN: Computers and the humanities. – Nr. 25, 1991. P. 68-70.
• E. McCann „Report on the Past Masters Project. II, Locke database“. // IN: Archiv für Geschichte der Philosophie. – Nr. 75, 1993. P. 91-95.
• J. R. Milton „Philanthropy, or the Christian philosophers : a possible addition to the Lockean Canon“. // IN: British journal for the history of philosophy. – Nr. 2, 1993. P. 64-66.
• R. F. Ward „Some eighteenth-century supplements to the Yolton and Attig bibliographies“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 24, 1993. P. 107–114.
• P. Lindenbaum „Authors and publishers in the late seventeenth century : new evidence on their relations“. // IN: The Library. – Nr. 17, 1995. P. 250–269.
• G. G. Meynell „Why ‘Fox’ Bourne?“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 27, 1996. P. 149-150.
•J. R. Milton „Locke manuscripts among the Shaftesbury papers in the Public Record Office“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 27, 1996. P. 109–130.
• J. R. Milton „Lockean political apocrypha“. // IN: British journal for the history of philosophy. – Nr. 4, 1996. P. 247–266.
• J. R. Milton „John Locke’s medical notebooks“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 28, 1997. P. 135–156.
• J. R. Milton „The dating of ‘Adversaria 1661’“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 29, 1998. P. 105-117.
•J. S. Yolton „John Locke, a descriptive bibliography“. – Bristolis, Anglija, Thoemmes Press, 1998. – xxix, 514 p. ISBN 1-85506-449-9
• M. Goldie „Addenda to The correspondence of John Locke : request for information“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 30, 1999. P. 15-16.
• I. Harris „Locke’s bibliography“. // IN: British journal for the history of philosophy. – Nr. 7, 1999. P. 359–361.
• J. Schøsler „La diffusion des écrits de Locke aux XVIIe et XVIIIe siècles“. // IN: Dialogue (Montreal). – Nr. 38, 1999. P. 593–600.
• M. A. Stewart „Index and corrigenda to The correspondence of John Locke : request for information“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 30, 1999. P. 13-14.
• R. Hutchinson “Thirty-year index 1970-1999 [to the Locke newsletter]”. // IN: Locke newsletter. – Nr. 31, 2000. P. 195–263.
• M. Goldie „Sparing the rod : Locke manuscripts come to light in California“. // IN: Times literary supplement. – Nr. 6, 2001. P. 13-14.
• J. R. Milton „Some recent additions to Locke’s correspondence“. // IN: Locke studies. – Nr. 1, 2001. P. 229–234.
• M. G. Spencer „Locke and eighteenth-century British philosophy : recent tools and resources“. // IN: Eighteenth-century studies. – Nr. 34, 2000/2001. P. 642–645.
• G. Meynell.“ Von Leyden’s transcripts of Locke’s shorthand“. // IN: Locke studies. – Nr. 2 2002. P. 239–240.
• D. Robinson ir Judy Groves „Introducing Political Philosophy“. Icon Books. 2003. ISBN 1-84046-450-X.
• George S. Rousseau “Nervous Acts: Essays on Literature, Culture and Sensibility”. Palgrave Macmillan. 2004. ISBN 1-4039-3453-3.
• M. Goldie „Distribution lists for copies of Locke’s books and Boyle’s General history of the air“. // IN: Locke studies. – Nr. 4, 2004. P. 235–242.
• J. S. Yolton „Addenda and errata to John Locke: a descriptive bibliography“. // IN: East-Central intelligencer. – Nr. 2, 2004. P. 12-20.
• M. Goldie „Printing history of Locke’s writings, 1686-1800“. // IN: Locke studies. – Nr. 5, 2005. P. 215–221.
• J. S. Yolton „Addenda and errata to John Locke: a descriptive bibliography“. // IN: Locke studies. – Nr. 6, 2006. P. 199–209.
• P. Milton „Pierre Des Maizeaux, A collection of several pieces of Mr. John Locke, and the formation of the Locke Canon“. // IN: Eighteenth-century thought. – Nr. 3, 2007. P. 255–291.
• Alexander Moseley „John Locke: Continuum Library of Educational Thought“. Continuum, 2007. 234 p. ISBN 0-8264-8405-0.
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Džonas Lokas, Kas yra Džonas Lokas? Ką reiškia Džonas Lokas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sis straipsnis apie anglu filosofa Apie televizijos serialo Dinge veikeja skaitykite straipsnyje Dzonas Lokas Dinge Dzonas Lokas angl John LockeGime 1632 m rugpjucio 29 d Raitonas Somersetas AnglijaMire 1704 m spalio 28 d 72 metai Otsas Eseksas AnglijaVeikla anglu filosofas politinis veikejas ir pedagogas Vikiteka John Locke Dzonas Lokas angl John Locke 1632 m rugpjucio 29 d 1704 m spalio 28 d anglu filosofas politinis veikejas ir pedagogas GyvenimasLokas lanke Londono Vestminsterio mokykla Oksforde studijavo klasikine literatura bei filosofija veliau medicina Del politiniu bei religiniu konfliktu isvyko is Anglijos Gyveno Prancuzijoje 1675 1679 m veliau Nyderlanduose 1683 1689 m Į tevyne grįzo tik tada kai Jokubas II neteko sosto Dzono Loko filosofija Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Dz Lokui svarbiausia yra filosofijos pazinimo teorija jai jis skyre daugiausiai demesio Pagrindinis Dzono Loko veikalas yra An Essay concerning Human Understanding jame filosofas norejo istirti zmogiskojo pazinimo kilme ir isdestyti įtakinga racionalizmo kritika Jo nuomone pazinimas remiasi patyrimu Tai buvo priesinga racionalisto R Dekarto įgimtu ideju teorijai Lokas teige kad jei egzistuotu įgimtos idejos tai visi objektai atstovaujantys Dieva o ir Jis pats butu suprantami vienodai Taciau taip nera Lokas teige kad zmogus kudikysteje yra tarytum svari lenta lot tabula rasa ir tik ilgainiui per patyrima jis pazįsta pasaulį yra aplinkos formuojamas Zmogus gimsta nei geras nei blogas Kad nuo mazumes butu įdiegta protinga mintis daug demesio turi buti skiriama auklejimui Protas svieteju autoritetas Jie buvo įsitikine kad pamokymais ir propaganda galima priartinti proto karalyste Lokui pasaulis pazįstamas per jusles Zmogaus samone yra turiska turi turinį ir forma Tai yra erdve į kuria patenka duomenys apie isorinius daiktus Jos ribos yra zmogaus kuno ribos o turinys kune esanti ir kuno jusliu signalus apie isorinį pasaulį priimanti ir apdorojanti gyvastis siela Todel reikia skirti du patyrimo aspektus isorinį patyrima kuris remiasi daiktu juslinemis pagavomis ir vidinį patyrima kurio pagrindas yra musu AS busenos ir veiksmai tikejimas abejojimas mastymas kentejimas Pazinimo proceso metu siela gali buti orientuota ir į isore ir į save Juslinis pazinimas vadinamas sensacija lot sensation o vidiniu psichiniu procesu pazinimas vadinamas refleksija lot reflection Abieju rusiu duomenys yra pirminiai musu pazinimo elementai paprastosios nesudetingosios idejos Is ju siela savo vidiniu busenu ir veiksmu pagrindu gali kurti sudetingasias idejas arba proto idejas Sios idejos pasiekusios prota ir jo apdorotos gali buti jungiamos į triju rusiu sudetingus samburius modus substancijas ir santykius Taciau protas pats savaime yra funkcinis jis neprideda idejoms jokio turinio Pasak Loko vidine įzvalga yra menkesne uz jusline pagava nes be jusliniu pagavu siela neturetu kuo operuoti nekiltu jokiu nauju ideju Butent pirminiame pazinimo lygmenyje Lokas atrado labai įdomiu dalyku Jis teige kad daiktai yra tuo paciu metu tokie kokie jie yra savaime pirmines arba objektyviosios savybes ir tokie kokie jie mums atrodo antrines arba subjektyviosios savybes Pirmines savybes priklauso patiems daiktams tai ju forma dydis judejimas Tuo tarpu antrines savybes yra daiktu savybes mumyse spalva kvapas skonis garsas Jos reiskia daikto objektyvuma bet daikto objektyvuma mums asmeniskai Samonei pasaulio pazinimui svarbesnes yra antrines idejos taciau pirmines idejos svarbesnes pazinimo rezultatu atsiradimui Pirmines idejos tarsi suskirsto antrines priskiria joms tam tikras formas ir taip padeda is pirminiu ideju kurti sudetingas antrines Ju gamyba isryskina visiskai nauja pazinimo proceso momenta pazinimo produktus zmogus kuria pats Dz Lokas dar ne iki galo ispletoja sia atrastaja sukurto pasaulio vaizdo teorija bet visiskai netrukus Imanuelis Kantas ne tik suvokia bet ir savaja pazinimo teorija ja isreiskia ir ispletoja visos idejos yra zmogaus sukurtos pasaulis pazinime netapatus pasauliui kurį noreta pazinti pazinimas tera zmogaus nusipiestas pasaulio vaizdas Kadangi samones sukurtas vaizdas gali skirtis nuo realybes jį reikia nuolat tikrinti taisyti tikslinti Jei jau gamtos pasaulis toks nepastovus reikia numanyti kaip stipriai keiciasi visuomenes gyvenimas ir poreikiai Anot Dz Loko visuomeneje turi egzistuoti tokie įstatymai kurie leistu jaustis gerai kiekvienam individui atskirai ir visiems kartu Loko manymu kiekvienoje visuomeneje egzistuoja elgesio normos atejusios dar ir is pirmykstes visuomenes Sios normos saugomos ir sukurus valstybe nes jos saugo ir tvarko ir tas gyvenimo sritis kuriu nepasiekia įstatymai Valstybe atsiranda kai atsiranda nuosavybe ir poreikis greitai ir veiksmingai reguliuoti daugybes zmoniu santykius Reikia veiksmingos taisykliu sistemos nustatancios kaip turi elgtis nuosavybes turetojai ir galia turincios institucijos uztikrinancios tu taisykliu laikymasi Gyvenimo visuomeneje principai ir nuostatos priimami bendra visuomeneje gyvenanciu zmoniu sutartimi Taigi jei tokie nuostatai pasidaro nebepriimtini gali buti keiciami Labai svarbi visuomenes funkcionavimui salyga yra atskirta įstatymu vykdomoji ir leidziamoji valdzios Anglijoje įstatymu leidziamoji valdzia buvo suteikta parlamentui atstovaujanciam zemiesiems ir aukstiesiems visuomenes sluoksniams tuo tarpu įstatymu vykdomoji valdzia buvo sutelkta karaliaus rankose Jei įstatymu leidziamoji valdzia uzurpuoja kitu teises ji gali buti pasalinta Įstatymu vykdomoji valdzia turi paklusti įstatymu leidziamajai valdziai taciau gali daryti jai įtaka todel įstatymu leidziamoji valdzia netampa absoliuti Labai svarbu tai kad Loko nuomone valstybei perduodamos labai konkrecios galios ir ji niekaip negali pazeisti prigimtiniu individo teisiu gyventi naudotis nuosavybe ir buti laisvam bei lygiam su kitais asmenimis Reiketu pabrezti kad Įstatymu laikomas tik toks įstatymas kuris protingai butybei nurodo elgesio buda atitinkantį jo interesus ir nepazeidziantį bendros geroves Įstatymu turi laikytis visos institucijos be isimties Tai pagrindine priemone apsaugoti individo laisve nuo kitu asmenu despotiskos valdzios Dz Loko valstybes teorija padare įtaka kitu Europos valstybiu formavimuisi Monteskje perkurta teorija stipriai paveike Didziosios Prancuzijos revoliucijos branda taip pat turejo įtakos JAV valstybes sistemos susiformavime Pats Lokas neisskiria ne vienos valdymo formos kaip absoliuciai geriausios nes kiekvienai ju egzistuoja gresme virsti tironija BibliografijaAutoriaus darbai John Locke John Lockes Gedanken uber die Erziehung Munchen etc Nemnich 1915 37 p John Locke On politics and education Apie politika ir issilavinima Roslyn N Y Black 1947 412 p John Locke Essays on the law of nature Apie gamtos desnius Oxfordas Clarendon Press 1954 P 108 214 John Locke Two tracts on government Kembridzas University Press 1967 P 117 123 John Locke Questions concerning the law of nature Klausimai del gamtos desniu Ithaca London Cornell University Press 1990 P 94 250 John Locke Ese apie tikraja pilietines valdzios kilme apimtį ir tiksla Antrasis traktatas apie valdzia Vilnius Mintis 1992 207 p ISBN 5 417 00521 5 John Locke Political writings Politiniai rastai London New York Penguin Books 1993 P 177 183 John Locke A letter concerning toleration humbly submitted Locke Laiskas apie tolerancija Indianapolis Hackett Publishing Company 1996 IX 62 p John Locke Political essays Kembridzas Cambridge University Press 1997 P 3 10 John Locke Ese apie zmogaus intelekta Vilnius Pradai 2000 640 p ISBN 9986 943 37 X Leidiniai apie autoriu Nicholas Jolley Locke his philosophical thought Oksfordas Oxford University Press 1999 IX 233 p Udo Thiel John Locke mit Selbstzeugnissen und Bilddokumenten Hamburg Rowohlt 1990 158 p Jean Le Clerc Ouvrage critique par Mr Heuman IN Bibliotheque choisie Pour servir de suite la Bibliotheque universelle 1712 Tome 25 P 395 407 William Robertson A critical inquiry concerning the author of the following work The history of our Saviour Jesus Christ kaip atsakas A B C IN The critical review or Annals of literature Society of Gentlemen Nr 55 1783 P 474 477 Robert Watt Bibliotheca Britannica or A general index to British and foreign literature Edinburgas spausdinta A Constable 1824 993 p Thomas Lowndes William The bibliographer s manual of English literature Londonas William Pickering 1834 Noel W Sainsbury Report on the Shaftesbury Papers IN Annual report of the Deputy Keeper of the Public Records Nr 33 1872 P 211 269 Nr 34 1873 P 307 314 Nr 35 1874 P 188 192 Samuel Halkett ir John Laing A dictionary of the anonymous and pseudonymous literature of Great Britain including the works of foreigners written in or translated into the English language Edinburgas W Paterson 1882 88 4 t B W C Dictionary of national biography IN Notes amp queries 8 oji serija 1893 P 384 385 Curtis M Mattoon A select bibliography for the study of Locke IN Western Reserve University bulletin Nr 2 1896 P 90 98 H O Christophersen A bibliographical introduction to the study of John Locke Oslas J Dybwad 1930 134 p H J Reesink L Angleterre et la litterature anglaise dans les trois plus anciens periodiques francais de Holland de 1684 1709 Zutphen W J Thieme 1931 viii 433 p F H Heinemann A so called Metaphysicks of John Locke Vadinamoji Locke metafizika IN Tijdschrift voor philosophie Nr 2 1940 P 127 137 M Hamabayashi Rokku bunkenmokuroku Locke bibliografija IN Hitotsubashi ronsō Hitotsubashi apzvalga Nr 5 1954 P 174 179 1954 P 384 389 J Hampton Les traductions francaises de Locke au XVIIIe Sietle IN Revue de litterature comparee Nr 29 1955 P 240 251 C S Johnston A bibliography of John Locke Oksfordas Oksfordo universitetas 1956 xxviii 404 p P Long A summary catalogue of the Lovelace Collection of the papers of John Locke in the Bodleian Library Oxfordas spausdinta Oksfordo bibliografiniai spaudos bendruomenei 1959 xii 64 p P Long The Mellon donation of additional manuscripts of John Locke from the Lovelace Collection IN Bodleian Library record Nr 7 1964 P 185 193 R Hall The Locke newsletter readaguota Roland Hall No 1 31 York 1970 2000 R Hall ir R Woolhouse Forty years of work on John Locke 1929 1969 a bibliography IN Philosophical quarterly Nr 20 1970 P 258 268 394 396 R Hall ir R Woolhouse More addenda to the Locke bibliography IN Locke newsletter Nr 1 1970 P 5 11 E De Beer The correspondence of John Locke IN Times literary supplement Nr 16 1971 P 837 838 J R Harrison Locke and his contemporaries IN New Cambridge bibliography of English literature Kembridzas University Press Nr 2 1969 77 P 1660 1800 1971 P 1833 1850 S Tanaka Jon Rokku no kenkyu bunken mokuroku Vakarieciu darbai apie Locke bibliografija IN Yokohama Ichiritsu Daigaku ronsō Nr 22 1971 R Hall Further addenda to the Locke bibliography IN Locke newsletter Nr 3 1972 P 5 6 R Hall Even more addenda to the Locke bibliography IN Locke newsletter Nr 4 1973 P 8 10 R Hall ir R Woolhouse A supplement to the Locke bibliography IN Locke newsletter Nr 4 1973 P 10 24 H A S Schankula A summary catalogue of the philosophical manuscript papers of John Locke IN Bodleian Library record Nr 1 1973 P 24 35 Nr 2 1974 P 81 82 R Hall Omissions from Christophersen IN Locke newsletter Nr 5 1974 P 18 23 R Hall More omissions from Christophersen IN Locke newsletter Nr 6 1975 P 23 25 R Hall Some more addenda to the Locke bibliography IN Locke newsletter Nr 6 1975 P 16 22 H E Biagini Aporte a las bibliografias lockeanas de Hall y Woolhouse IN Cuadernos de filosofia Universidad de Buenos Aires Nr 16 1976 P 99 108 E S De Beer Bishop Law s list of books attributed to Locke IN Locke newsletter Nr 7 1976 P 47 54 B Maiorca John Locke in Italia un secolo di bibliografia 1875 1976 IN Rivista di filosofia Nr 67 1976 P 349 377 L J Tobey The history of ideas a bibliographical introduction Santa Barbara Kalifornija Clio Books 1975 77 H E Biagini Nuevo aporte a las bibliografias lockeanas de Hall y Woolhouse IN Cuadernos de filosofia Universidad de Buenos Aires Nr 18 1978 P 183 186 P H Nidditch The Clarendon edition of the works of John Locke a progress report IN Locke newsletter Nr 9 1978 P 15 19 E A Driscoll Note on the authorship of an ethical fragment in the memorandum book of John Locke senio IN Locke newsletter Nr 11 1980 P 109 110 G Heismann Addenda to the Locke bibliography Austrian and German dissertations IN Locke newsletter Nr 11 1980 P 13 17 G Kemerling Some nineteenth century additions to Christophersen IN Locke newsletter Nr 11 1980 P 9 12 V Chappell Selected articles on Locke a computerized bibliography IN Philosophy research archives Nr 7 1981 P 461 500 R Hall ir R Woolhouse 80 years of Locke scholarship a bibliographical guide Edinburgas University Press 1983 x 215 p S Goyard Fabre Informations bibliographiques IN La pensee liberale de John Locke 1984 P 7 18 J C Attig A new index to Christophersen s Bibliographical introduction to the study of John Locke IN Locke newsletter Nr 16 1985 P 53 77 J C Attig The works of John Locke a comprehensive bibliography from the seventeenth century to the present Westportas Coningemas Londonas Anglija Greenwood Press 1985 xx 185 p Kansei Gakuin Daigaku Toshokan Rokku Sumisu Miru fushi chosaku bunko mokuroku A catalogue of Locke Smith Mills collections Nishinomiya shi Kansei Gakuin Daigaku Toshokan 1985 171 p J S Yolton ir J W Yolton John Locke a reference guide Bostonas Masasciucesas G K Hall 1985 xxvii 294 p R M P Malpas An electronic text of the Essay IN Locke newsletter Nr 21 1990 P 57 110 J R Milton John Locke and the Fundamental Constitutions of Carolina IN Locke newsletter Nr 21 1990 P 111 133 J Khalfa Note critique IN Philosophie Paryzius Nr 30 1991 P 90 94 L Stepelevich Past masters the electronic editions of Locke Berkeley and Hume IN Computers and the humanities Nr 25 1991 P 68 70 E McCann Report on the Past Masters Project II Locke database IN Archiv fur Geschichte der Philosophie Nr 75 1993 P 91 95 J R Milton Philanthropy or the Christian philosophers a possible addition to the Lockean Canon IN British journal for the history of philosophy Nr 2 1993 P 64 66 R F Ward Some eighteenth century supplements to the Yolton and Attig bibliographies IN Locke newsletter Nr 24 1993 P 107 114 P Lindenbaum Authors and publishers in the late seventeenth century new evidence on their relations IN The Library Nr 17 1995 P 250 269 G G Meynell Why Fox Bourne IN Locke newsletter Nr 27 1996 P 149 150 J R Milton Locke manuscripts among the Shaftesbury papers in the Public Record Office IN Locke newsletter Nr 27 1996 P 109 130 J R Milton Lockean political apocrypha IN British journal for the history of philosophy Nr 4 1996 P 247 266 J R Milton John Locke s medical notebooks IN Locke newsletter Nr 28 1997 P 135 156 J R Milton The dating of Adversaria 1661 IN Locke newsletter Nr 29 1998 P 105 117 J S Yolton John Locke a descriptive bibliography Bristolis Anglija Thoemmes Press 1998 xxix 514 p ISBN 1 85506 449 9 M Goldie Addenda to The correspondence of John Locke request for information IN Locke newsletter Nr 30 1999 P 15 16 I Harris Locke s bibliography IN British journal for the history of philosophy Nr 7 1999 P 359 361 J Schosler La diffusion des ecrits de Locke aux XVIIe et XVIIIe siecles IN Dialogue Montreal Nr 38 1999 P 593 600 M A Stewart Index and corrigenda to The correspondence of John Locke request for information IN Locke newsletter Nr 30 1999 P 13 14 R Hutchinson Thirty year index 1970 1999 to the Locke newsletter IN Locke newsletter Nr 31 2000 P 195 263 M Goldie Sparing the rod Locke manuscripts come to light in California IN Times literary supplement Nr 6 2001 P 13 14 J R Milton Some recent additions to Locke s correspondence IN Locke studies Nr 1 2001 P 229 234 M G Spencer Locke and eighteenth century British philosophy recent tools and resources IN Eighteenth century studies Nr 34 2000 2001 P 642 645 G Meynell Von Leyden s transcripts of Locke s shorthand IN Locke studies Nr 2 2002 P 239 240 D Robinson ir Judy Groves Introducing Political Philosophy Icon Books 2003 ISBN 1 84046 450 X George S Rousseau Nervous Acts Essays on Literature Culture and Sensibility Palgrave Macmillan 2004 ISBN 1 4039 3453 3 M Goldie Distribution lists for copies of Locke s books and Boyle s General history of the air IN Locke studies Nr 4 2004 P 235 242 J S Yolton Addenda and errata to John Locke a descriptive bibliography IN East Central intelligencer Nr 2 2004 P 12 20 M Goldie Printing history of Locke s writings 1686 1800 IN Locke studies Nr 5 2005 P 215 221 J S Yolton Addenda and errata to John Locke a descriptive bibliography IN Locke studies Nr 6 2006 P 199 209 P Milton Pierre Des Maizeaux A collection of several pieces of Mr John Locke and the formation of the Locke Canon IN Eighteenth century thought Nr 3 2007 P 255 291 Alexander Moseley John Locke Continuum Library of Educational Thought Continuum 2007 234 p ISBN 0 8264 8405 0 VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose John Locke