Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietėMemorialo kalnelisDaugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietėKoordinatė
Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietė
| Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietė | |||
|---|---|---|---|
| Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietė | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Raseinių rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Ariogalos seniūnija | ||
| Plotas | 421 m² | ||
| Naudotas | 1949–1950 m. | ||
| Tirtas | 2010 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 33152 | ||
Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietė – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris, priklausęs Maironio rinktinės partizanams. Jis įrengtas Raseinių rajone, Ariogalos seniūnijoje. Partizanų vadavietės teritorija patenka į Raseinių miškų urėdijos Paliepių girininkijos Daugėliškių miško 25–ąjį kvartalą. Objektas paskelbtas istorijos ir memorialiniu paminklu (unik. kodas 33152), pritaikytas lankymui, yra įrengtas pažintinis takas.
Vadavietės bunkeris pasiekiamas iš kelio 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis atkarpos Ariogala – Lesčiai ties Jučiais, kur pastatyta lankytino objekto nuoroda – 0,8 km į pietus nuo kelio. Pravažiavus kelio atkarpą mišku, pasukama į kelią plačia proskyna, kurioje nutiesta aukštos įtampos linija. Jos pakraštyje – objekto informacinė lenta.
Šiame miške buvo ir daugiau bunkerių. Vietos kraštovaizdis šiandien labai pakitęs – per Daugėliškių mišką apie 1970-uosius nutiesta magistralė A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda .
Daugėliškių miško bunkerio pažintinis takas
Pažintinį taką, skirtą partizaninio karo istorijai, 2015 m. rudenį įrengė Ariogalos gimnazistai, vadovaujami mokytojo Andriaus Bautronio, gavę lėšų iš JAV lietuvių Tautos fondo bei pasitelkę miestelio bendruomenę.
Takas prasideda miško pakraštyje, prie informacinio stendo, driekiasi apie 300 m. Jis supažindina su Lietuvos partizanų gyvenimu ir svarbiausiais įvykiais, nutikusiais pokaryje Daugėliškių miške. Take galima pamatyti ir susipažinti su atstatytu Prisikėlimo apygardos štabo bunkeriu, aplankyti atrastą partizanų vadavietės archyvo vietą. Visas pažintinis partizaninio karo takas, kuriame dar aplankomos Antano Jaugelio-Urbšio būrio partizanų žuvimo vieta ir partizanų ryšininko Albino Kęstučio Bersėno sodyba, driekiasi apie 4 km. Keliuose paruoštuose stenduose pateikiamos svarbios istorijos, partizanų gyvenimo detalės, pridėtos nuotraukos.
Memorialas
Partizanų vadavietės bunkeris įrengtas nedideliame kalnelyje, kurį juosia bevardis upelis, supa brandus miškas. Įrengtas priėjimo takas su tilteliu. Paminklinės teritorijos plotas – 421 m². Bunkerio įėjimo anga yra aikštelės viduryje, pridengta mediniu nukeliamu stogeliu. Šalia pastatytas tipinis betoninis atminimo ženklas su Vyčio kryžiaus siluetu viršūnėje, jo aukštis – apie 1,5 m. Ženkle padarytas įgilintas įrašas: „Šiame miške 1950-07-22 žuvo Prisikėlimo apygardos partizanai“. Teritorijoje stovi metalinis stiebas su iškelta Lietuvos vėliava, yra atokvėpio vieta su laužaviete. Partizanų archyvo radavietė, apie 50 m žemiau palei upelį, pažymėta atskiru informaciniu stendu.
Istorija
1948 m. balandžio 1 d. buvo įkurta paskutinė iš devynių buvusių partizanų apygardų – Prisikėlimo apygarda. Ji buvo suformuota padalijus buvusią Jungtinę Kęstučio apygardą į dvi (kita – Kęstučio apygarda) ir įjungta į bendrą Vakarų Lietuvos (Jūros) sritį.
Pirmuoju apygardos vadu tapo Petras Bartkus-Žadgaila, štabo viršininku paskirtas Leonardas Grigonis-Užpalis. Prisikėlimo apygarda buvo sudaryta iš trijų rinktinių, Daugėliškių miške įrengtas LLKS štabo bunkeris priklausė Maironio rinktinei. Pagrindinis ir vienintelis gyvas istorinių įvykių liudininkas – LLKS štabo bunkerio ryšininkas Albinas Kęstutis Bersėnas-Stirniukas, Klajoklis (g. 1928 m.), gyvenęs tėvo eigulio Juozo Bersėno namuose Molupių kaime, Daugėliškių miško pakraštyje.
Daugėliškių miške bunkeris buvo įkurtas ne kaip nuolatinė gyvenamoji vieta, bet kaip susitikimams skirtas LLKS štabo bunkeris. Jis pastatytas 1948 m. balandžio mėn. Balandis pasirinktas neatsitiktinai, nes tuo metu miške mažiau lankosi žmonių. Bunkeris buvo pastatytas per savaitę. Darbus lėtino molinga žemė ir statybinių medžiagų trūkumas. Prie bunkerio dirbo du ar trys žmonės, dar keli partizanai budėjo sargyboje. Įrengus bunkerį, tų metų vasarą jame nebuvo lankomasi, nes reikėjo, kad išnyktų statybų žymės. Jame nebuvo renkamasi ir žiemoti. Į bunkerį sugrįžta tik kitais metais, t. y. 1949 m. pavasarį, po vasario mėn. įvykusio visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, kuriame buvo įkurtas LLKS. Daugėliškių miško bunkeryje buvo spausdinami Prisikėlimo apygardos dokumentai, atsišaukimai ir kt.
1950 m. liepos 21 d. LLKS štabo bunkeryje šeši partizanai susirinko paskutinį kartą. Kitą dieną NKVD operacijos metu bunkeris buvo sunaikintas kartu drauge su ten buvusiais partizanais (vienas paimtas į nelaisvę). Vadavietėje liepos 22 d. kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 298-ojo pulko kareiviais žuvo:
- Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Prisikėlimo apygardos vadas, 1949 m. vasario 16 d. LLKS deklaracijos signataras Leonardas Grigonis-Užpalis, g. 1905 m.,
- Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės būrio vadas Aleksas Meškauskas-Elytė, Paulius, g. 1916 (1922) m.,
- partizanas Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas, g. 1930 (1928) m.,
- partizanas Juozas Tomkus-Gabrys, g. 1920 (1924) m.,
- nežinomas partizanas slapyvardžiu Banga, g. 1928 m.
Partizanas Juozas Zinius-Nemunėlis, g. 1916 m., buvo sučiuptas gyvas. Kiti partizanai žuvo po įnirtingo susišaudymo galimai susisprogdinę granata. Jų bunkerį išdavė į nelaisvę paimta ir kankinimų neištvėrusi partizanų ryšininkė.
Pasak buvusio partizanų ryšininko Albino Kęstučio Bersėno prisiminimų, išsakytų 2010 m., bunkeris buvo įrengtas 1948 m. balandį ir naudotas kaip laikina slaptų susitikimų vieta. Prisikėlimo apygardos vadas L. Grigonis-Užpalis sirguliavo ir slėpėsi tame bunkeryje. Jam reikėjo priežiūros ir medikamentų. Vaistų į bunkerį atnešdavo ryšininkė Marytė Pranevičiūtė, kol 1950 m. birželio 6 d. čekistai ją suėmė. Neišlaikiusi psichologinio spaudimo ryšininkė palūžo ir parodė partizanų bunkerį.
Lietuvoje 1950-aisiais rezistencinė kova vyko jau 6 metus, buvo daug žuvusiųjų. 1949–1950 m. buvo labai suaktyvėjęs MGB agentūrinis darbas, nuo 1946 m. Lietuvoje veikė specialieji būriai, kuriems teko užduotis silpninti gyventojų paramą. Apie 1950 m. partizanai laikėsi nedidelėmis grupelėmis, didieji mūšiai jau buvo įvykę.
Bunkerio likvidavimas
Bunkerio tragedijos pradžia laikytinas ryšininkės M. Pranevičiūtės suėmimas. Palūžusi ji sutiko dirbti agentės Paulinos slapyvardžiu. Po tardymų buvo parengtas planas bunkeriui likviduoti. Jis šturmuotas liepos 22 d. ankstų rytą, pakankamai surinkus informacijos. Operacija prasidėjo apsupus mišką, po to buvo izoliuotos bunkerio prieigos. Į mišką su šautuvų buožėmis atvarytas ryšininkas K. Bersėnas stovėjo su valdymo grupe. Nustatę bunkerio įėjimo dangtį, kariai ant jo numetė dvi granatas, paleido šūvius, tikėdamiesi partizanų pasidavimo. Tačiau jie atsakė išsviesdami granatas, atsišaudydami per bunkerio angą, bandydami prasiveržti. Pirmasis į mišką bandė išbėgti partizanas A. Meškauskas, antrasis, tikėtina, buvo L. Grigonis, tačiau jis nušautas kūnu užblokavo bunkerio angą. Spėjama, kad vienas iš atsišaudančių iš bunkerio partizanų buvo mirtinai sužeistas. Mūšio finalas – nuaidėję du pistoleto šūviai bunkerio viduje. Tai buvo dviejų žmonių priimtas paskutinis sprendimas. Po šių šūvių viduje liko tik sužeistasis Nemunėlis. Jo vėliau laukęs likimas – žūtis lageryje.
Prie bunkerio nutemptas K. Bersėnas buvo priverstas lįsti į vidų traukti kūnų. MGB darant bunkeryje išsamią apiešką, įvyko netikėtas incidentas – brūkštelėjus degtuką plykstelėjo ugnis. Ji nutraukė apiešką: reikėjo gelbėti sužeistus karius. Dėl gaisro ne viskas kruopščiai surinkta: liko net keletas ginklų, durtuvas, buities reikmenų, asmeninių daiktų, uniformos elementų.
Archeologiniai tyrimai
Bunkerį 2010 m. vasarą ištyrė patyrusių archeologų grupė, vadovaujama archeologų Gedimino Petrausko ir Vykinto Vaitkevičiaus. Jiems talkino Ariogalos gimnazijos mokiniai. Archeologiniai duomenys papildė turėtus liudininkų prisiminimus. Bunkeris buvo ištirtas kompleksiškai, pasitelkus kelių sričių specialistus – istorikus, archeologus, kariškius ir dar gyvą liudininką. Remiantis archeologine medžiaga sudaryti bunkerio brėžiniai, atsirado netgi unikali galimybė atkurti mūšio eigą. Tyrimų rezultatai buvo išsamiai paskelbti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) periodiniame leidinyje „“ 2011 m. Nr. 2(30).
Tyrimai miške buvo vykdomi nuo gegužės 14 d. iki rugsėjo 5 d. Per du archeologinių tyrinėjimų mėnesius buvo rastos medinės bunkerio konstrukcijų liekanos ir daugiau nei 1000 radinių: sagos su Vyčiu, moliniai puodai, puodeliai, metaliniai dubenėliai, šaukštai, šakutės, prožektorius, veidrodėlis, žibalinė lempa, kastuvas, pjūklas ir dar daug kitų daiktų. Daugiausiai rasta šaudmenų – šovinių tūtelių, kulkų. Šalia bunkerio, kitame bevardžio upelio krante rasta nesprogusi rusiška granata RG–42, pačiame bunkeryje ir prie jo – granatų dalių. Šie radiniai liudijo aktyvų MGB būrio puolimą ir bunkeryje užspeistų partizanų priešinimąsi. Archeologų tyrimai patvirtino partizanų ryšininko prisiminimą, kad MGB kareiviams įsiveržus į bunkerį ir įžiebus degtuką, įvyko sprogimas ir įsiplieskė gaisras. Bunkerio sienos partizanų buvo impregnuotos žibalu siekiant išvengti pelėsio. Be to, rasta peršauto žibalo bakelio nuolaužų.
Radiniai iš bunkerio perduoti Raseinių krašto istorijos muziejui, kuriame yra skirta dalis ekspozicijos.
Atstatymo darbai
Vadavietės bunkerio vietoje 2000 m. buvo pastatytas LGGRTC atminimo ženklas. Atlikus archeologinius tyrimus buvo pradėti bunkerio atstatymo darbai. Minint 60-ąsias bunkerio likvidavimo metines, atstatymo darbus inicijavo Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas Andrius Bautronis. Atstatant bunkerį dalyvavo Ariogalos gimnazijos mokiniai, Ariogalos komunalinio ūkio darbuotojai. Atstatymo darbai truko apie savaitę.
2010 m. spalio 15 d. buvo organizuotos iškilmės bunkeriui pašventinti. Ariogalos miestelėnai ir svečiai buvo pakviesti į bunkerio atidarymo šventę. Parapijos klebonas G. Jankauskas pašventino bunkerį ir žūties vietoje pastatytą žymenį. Lietuvos prezidentūros garbės kuopos karių grupė trimis salvėmis pagerbė žuvusiųjų atminimą.
Bunkerio konstrukcija
LLKS štabo bunkeris buvo įrengtas tolygiai aukštėjančios kalvelės vakariniame pakraštyje. Iškastas rudame riebiame molyje ir užpiltas 40 cm storio miškožemio sluoksniu. Tyrinėjant atkastas buvusio bunkerio konstrukcijas, nustatyta, kad tai buvo 2x3 m ilgio patalpa, kurioje kas 65–70 cm palei ilgąsias sienas buvo įkalti ąžuoliniai kuoliukai. Lubos buvo iš ąžuolinių rąstų. Taip pat archeologinių tyrimų metu pavyko užčiuopti šiaurinėje sienoje buvusią angą. Ji siejosi su anuomet stovėjusios eglės kelmo šaknimis. Dalį ryšininko prisiminimais pateiktų duomenų, atlikus archeologinius tyrimus, buvo galima pakoreguoti. Visų pirma nesutapo bunkerio aukštis. Daugėliškių miško bunkerio aukštis negalėjo viršyti 1,5 m, taigi vaikščioti jame stačiomis suaugę vyrai negalėjo. Gultai buvo įrengti 40–45 cm nuo žemės. Jie buvo padaryti iš dviejų neprikaltų lentų, kurios buvo išskleidžiamos tik einant miegoti. Dirbant bunkeryje viena lenta būdavo atlenkiama ir padaromas suolas, taip sutaupoma vietos. Stovėjo staliukas sukryžiuotomis kojomis („ožiukas“), žibalinė lempa prie sienos. Įėjimo anga buvo uždaroma formos dėže, kuri atsiversdavo 90 laipsnių kampu. Dangtis buvo 70x40 cm dydžio, iš išorės maskuojamas skruzdėlynu. Nusileisti į bunkerio vidų buvo palikti du laipteliai iš nenukasto molio. Atsarginio išėjimo nebuvo.
Šiandien atstatytas bunkeris nesutampa su istoriniais ir archeologiniais duomenimis, yra kiek aukštesnis, taip pat jis didesnis.
Netikėtas radinys Daugėliškių miške
2014 m. lapkričio 5 d. Ariogalos gimnazijos jaunieji šauliai su vadovu, tvarkydami atstatyto bunkerio Daugėliškių miške aplinką, rado aprūdijusį metalinį konteinerį su Prisikėlimo apygardos štabo dokumentais. Atstatant vadavietę buvo tiriama ir buvusio archyvo vieta, tačiau tais metais nieko nebuvo rasta. Paaiškėjo, kad surastas metalinis konteineris – tai šovinių dėžė, kuri panaudota kaip dokumentų saugykla-archyvas. Archyvą sudarė daugiau nei 400 atskirų dokumentų, kurie datuojami 1948–1950 metais.
Unikalus radinys, galintis atskleisti iki šiol nežinomų Lietuvos partizanų istorijos paslapčių, buvo atvežtas į Vilnių ir, tarpininkaujant LGGRTC Genocido aukų muziejaus vadovui Eugenijui Peikšteniui, buvo perduotas Lietuvos ypatingajam archyvui. Dešimtmečius dūlėję partizanų dokumentai prastos būklės, įskaityti pokario kovotojų nutarimus ir įsakymus nelengva, todėl restauratoriams tai duos ne vienerius metus darbo.
Prisikėlimo apygardos štabo archyvo likučiai netoliese susprogdinto bunkerio pirmą kartą buvo aptikti partizanų ryšininko Bersėno dar 1997 m. Apie čia galimai esantį archyvą jis sužinojo 1950 m. iš partizano Juozo Ziniaus-Nemunėlio, kuomet jie kartu buvo gabenami į Kauną tardymui. Likęs gyvas partizanas ryšininkui pasakė, kad archyvas turėjo būti paslėptas šalia upelio, leidžiantis nuo bunkerio žemyn. Nebuvo abejojama, kad dar kažkas gali būti likę buvusio archyvo vietoje.
2014 m. rasti dokumentai greičiausiai yra to paties archyvo dalis.
Literatūra
- Čepulytė, Aistė. Partizanų bunkeris Daugėliškių miške: kompleksinių tyrimų studija ir šaltiniai. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Vilnius: Petro ofsetas, 2017. 247, [1] p. ISBN 978-609-420-583-5.
Šaltiniai
- „Bunkeris“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-04-23.
- Įrengtas pažintinis takas partizanų kovų vietose Archyvuota kopija 2018-04-25 iš Wayback Machine projekto.
- Antano Jaugelio-Urbšio būrio partizanų žuvimo vieta
- Daugėliškių miško bunkerio pažintinis takas
- Pažintinis partizaninio karo takas Daugėliškių miške
- Atstatytas Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris Archyvuota kopija 2018-04-25 iš Wayback Machine projekto.
- Prakalbinti radiniai atkuria istoriją
- Lietuvos partizanų bunkerių ir žeminių atstatymas 1991–2011 m.
- Radinys Daugėliškių miške
- Daugėliškių miško partizanų vadavietės archyvo vieta
Nuorodos
- Ariogalos gimnazistų radinys miške atėmė žadą mokslininkams („Lietuvos ryto“ TV)
- Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio štabo bunkerio (UK 33152) archeologinių tyrimų 2010 m. ataskaita
- Partizanų bunkerių archeologiniai tyrimai Lietuvoje (Prisikėlimo apygardos bunkeriai Mėnaičiuose ir Daugėliškių miške)
- Ernestas Kuckailis. Partizanų bunkerių atstatymo klausimai
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietė, Kas yra Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietė? Ką reiškia Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietė?
Daugeliskiu misko Lietuvos partizanu vadavieteMemorialo kalnelisDaugeliskiu misko Lietuvos partizanu vadavieteKoordinates 55 13 41 s pl 23 33 32 r ilg 55 228 s pl 23 559 r ilg 55 228 23 559Vieta Raseiniu rajono savivaldybeSeniunija Ariogalos seniunijaPlotas 421 m Naudotas 1949 1950 m Tirtas 2010 m Registro Nr u k 33152 Daugeliskiu misko Lietuvos partizanu vadaviete Lietuvos Laisves Kovos Sajudzio LLKS Prisikelimo apygardos stabo bunkeris priklauses Maironio rinktines partizanams Jis įrengtas Raseiniu rajone Ariogalos seniunijoje Partizanu vadavietes teritorija patenka į Raseiniu misku uredijos Paliepiu girininkijos Daugeliskiu misko 25 ajį kvartala Objektas paskelbtas istorijos ir memorialiniu paminklu unik kodas 33152 pritaikytas lankymui yra įrengtas pazintinis takas Memorialo prieigosBunkerio angaPazintinio tako pradziaSurasto archyvo vietoje Vadavietes bunkeris pasiekiamas is kelio 196 Ariogala Raseiniai Kryzkalnis atkarpos Ariogala Lesciai ties Juciais kur pastatyta lankytino objekto nuoroda 0 8 km į pietus nuo kelio Pravaziavus kelio atkarpa misku pasukama į kelia placia proskyna kurioje nutiesta aukstos įtampos linija Jos pakrastyje objekto informacine lenta Siame miske buvo ir daugiau bunkeriu Vietos krastovaizdis siandien labai pakites per Daugeliskiu miska apie 1970 uosius nutiesta magistrale A1 Vilnius Kaunas Klaipeda Daugeliskiu misko bunkerio pazintinis takasPazintinį taka skirta partizaninio karo istorijai 2015 m rudenį įrenge Ariogalos gimnazistai vadovaujami mokytojo Andriaus Bautronio gave lesu is JAV lietuviu Tautos fondo bei pasitelke miestelio bendruomene Takas prasideda misko pakrastyje prie informacinio stendo driekiasi apie 300 m Jis supazindina su Lietuvos partizanu gyvenimu ir svarbiausiais įvykiais nutikusiais pokaryje Daugeliskiu miske Take galima pamatyti ir susipazinti su atstatytu Prisikelimo apygardos stabo bunkeriu aplankyti atrasta partizanu vadavietes archyvo vieta Visas pazintinis partizaninio karo takas kuriame dar aplankomos Antano Jaugelio Urbsio burio partizanu zuvimo vieta ir partizanu rysininko Albino Kestucio Berseno sodyba driekiasi apie 4 km Keliuose paruostuose stenduose pateikiamos svarbios istorijos partizanu gyvenimo detales pridetos nuotraukos MemorialasPartizanu vadavietes bunkeris įrengtas nedideliame kalnelyje kurį juosia bevardis upelis supa brandus miskas Įrengtas priejimo takas su tilteliu Paminklines teritorijos plotas 421 m Bunkerio įejimo anga yra aiksteles viduryje pridengta mediniu nukeliamu stogeliu Salia pastatytas tipinis betoninis atminimo zenklas su Vycio kryziaus siluetu virsuneje jo aukstis apie 1 5 m Zenkle padarytas įgilintas įrasas Siame miske 1950 07 22 zuvo Prisikelimo apygardos partizanai Teritorijoje stovi metalinis stiebas su iskelta Lietuvos veliava yra atokvepio vieta su lauzaviete Partizanu archyvo radaviete apie 50 m zemiau palei upelį pazymeta atskiru informaciniu stendu Istorija1948 m balandzio 1 d buvo įkurta paskutine is devyniu buvusiu partizanu apygardu Prisikelimo apygarda Ji buvo suformuota padalijus buvusia Jungtine Kestucio apygarda į dvi kita Kestucio apygarda ir įjungta į bendra Vakaru Lietuvos Juros sritį Pirmuoju apygardos vadu tapo Petras Bartkus Zadgaila stabo virsininku paskirtas Leonardas Grigonis Uzpalis Prisikelimo apygarda buvo sudaryta is triju rinktiniu Daugeliskiu miske įrengtas LLKS stabo bunkeris priklause Maironio rinktinei Pagrindinis ir vienintelis gyvas istoriniu įvykiu liudininkas LLKS stabo bunkerio rysininkas Albinas Kestutis Bersenas Stirniukas Klajoklis g 1928 m gyvenes tevo eigulio Juozo Berseno namuose Molupiu kaime Daugeliskiu misko pakrastyje Daugeliskiu miske bunkeris buvo įkurtas ne kaip nuolatine gyvenamoji vieta bet kaip susitikimams skirtas LLKS stabo bunkeris Jis pastatytas 1948 m balandzio men Balandis pasirinktas neatsitiktinai nes tuo metu miske maziau lankosi zmoniu Bunkeris buvo pastatytas per savaite Darbus letino molinga zeme ir statybiniu medziagu trukumas Prie bunkerio dirbo du ar trys zmones dar keli partizanai budejo sargyboje Įrengus bunkerį tu metu vasara jame nebuvo lankomasi nes reikejo kad isnyktu statybu zymes Jame nebuvo renkamasi ir ziemoti Į bunkerį sugrįzta tik kitais metais t y 1949 m pavasarį po vasario men įvykusio visos Lietuvos partizanu vadu suvaziavimo kuriame buvo įkurtas LLKS Daugeliskiu misko bunkeryje buvo spausdinami Prisikelimo apygardos dokumentai atsisaukimai ir kt 1950 m liepos 21 d LLKS stabo bunkeryje sesi partizanai susirinko paskutinį karta Kita diena NKVD operacijos metu bunkeris buvo sunaikintas kartu drauge su ten buvusiais partizanais vienas paimtas į nelaisve Vadavieteje liepos 22 d kautynese su MGB vidaus kariuomenes 298 ojo pulko kareiviais zuvo Lietuvos laisves kovos sajudzio LLKS prezidiumo pirmininko pavaduotojas Prisikelimo apygardos vadas 1949 m vasario 16 d LLKS deklaracijos signataras Leonardas Grigonis Uzpalis g 1905 m Prisikelimo apygardos Maironio rinktines burio vadas Aleksas Meskauskas Elyte Paulius g 1916 1922 m partizanas Vytautas Kuzmickas Sakaliukas g 1930 1928 m partizanas Juozas Tomkus Gabrys g 1920 1924 m nezinomas partizanas slapyvardziu Banga g 1928 m Partizanas Juozas Zinius Nemunelis g 1916 m buvo suciuptas gyvas Kiti partizanai zuvo po įnirtingo susisaudymo galimai susisprogdine granata Ju bunkerį isdave į nelaisve paimta ir kankinimu neistverusi partizanu rysininke Pasak buvusio partizanu rysininko Albino Kestucio Berseno prisiminimu issakytu 2010 m bunkeris buvo įrengtas 1948 m balandį ir naudotas kaip laikina slaptu susitikimu vieta Prisikelimo apygardos vadas L Grigonis Uzpalis sirguliavo ir slepesi tame bunkeryje Jam reikejo prieziuros ir medikamentu Vaistu į bunkerį atnesdavo rysininke Maryte Praneviciute kol 1950 m birzelio 6 d cekistai ja sueme Neislaikiusi psichologinio spaudimo rysininke paluzo ir parode partizanu bunkerį Lietuvoje 1950 aisiais rezistencine kova vyko jau 6 metus buvo daug zuvusiuju 1949 1950 m buvo labai suaktyvejes MGB agenturinis darbas nuo 1946 m Lietuvoje veike specialieji buriai kuriems teko uzduotis silpninti gyventoju parama Apie 1950 m partizanai laikesi nedidelemis grupelemis didieji musiai jau buvo įvyke Bunkerio likvidavimas Bunkerio tragedijos pradzia laikytinas rysininkes M Praneviciutes suemimas Paluzusi ji sutiko dirbti agentes Paulinos slapyvardziu Po tardymu buvo parengtas planas bunkeriui likviduoti Jis sturmuotas liepos 22 d ankstu ryta pakankamai surinkus informacijos Operacija prasidejo apsupus miska po to buvo izoliuotos bunkerio prieigos Į miska su sautuvu buozemis atvarytas rysininkas K Bersenas stovejo su valdymo grupe Nustate bunkerio įejimo dangtį kariai ant jo numete dvi granatas paleido suvius tikedamiesi partizanu pasidavimo Taciau jie atsake issviesdami granatas atsisaudydami per bunkerio anga bandydami prasiverzti Pirmasis į miska bande isbegti partizanas A Meskauskas antrasis tiketina buvo L Grigonis taciau jis nusautas kunu uzblokavo bunkerio anga Spejama kad vienas is atsisaudanciu is bunkerio partizanu buvo mirtinai suzeistas Musio finalas nuaideje du pistoleto suviai bunkerio viduje Tai buvo dvieju zmoniu priimtas paskutinis sprendimas Po siu suviu viduje liko tik suzeistasis Nemunelis Jo veliau laukes likimas zutis lageryje Prie bunkerio nutemptas K Bersenas buvo priverstas lįsti į vidu traukti kunu MGB darant bunkeryje issamia apieska įvyko netiketas incidentas brukstelejus degtuka plykstelejo ugnis Ji nutrauke apieska reikejo gelbeti suzeistus karius Del gaisro ne viskas kruopsciai surinkta liko net keletas ginklu durtuvas buities reikmenu asmeniniu daiktu uniformos elementu Archeologiniai tyrimaiBunkerį 2010 m vasara istyre patyrusiu archeologu grupe vadovaujama archeologu Gedimino Petrausko ir Vykinto Vaitkeviciaus Jiems talkino Ariogalos gimnazijos mokiniai Archeologiniai duomenys papilde turetus liudininku prisiminimus Bunkeris buvo istirtas kompleksiskai pasitelkus keliu sriciu specialistus istorikus archeologus kariskius ir dar gyva liudininka Remiantis archeologine medziaga sudaryti bunkerio breziniai atsirado netgi unikali galimybe atkurti musio eiga Tyrimu rezultatai buvo issamiai paskelbti Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro toliau LGGRTC periodiniame leidinyje 2011 m Nr 2 30 Tyrimai miske buvo vykdomi nuo geguzes 14 d iki rugsejo 5 d Per du archeologiniu tyrinejimu menesius buvo rastos medines bunkerio konstrukciju liekanos ir daugiau nei 1000 radiniu sagos su Vyciu moliniai puodai puodeliai metaliniai dubeneliai saukstai sakutes prozektorius veidrodelis zibaline lempa kastuvas pjuklas ir dar daug kitu daiktu Daugiausiai rasta saudmenu soviniu tuteliu kulku Salia bunkerio kitame bevardzio upelio krante rasta nesprogusi rusiska granata RG 42 paciame bunkeryje ir prie jo granatu daliu Sie radiniai liudijo aktyvu MGB burio puolima ir bunkeryje uzspeistu partizanu priesinimasi Archeologu tyrimai patvirtino partizanu rysininko prisiminima kad MGB kareiviams įsiverzus į bunkerį ir įziebus degtuka įvyko sprogimas ir įsiplieske gaisras Bunkerio sienos partizanu buvo impregnuotos zibalu siekiant isvengti pelesio Be to rasta persauto zibalo bakelio nuolauzu Radiniai is bunkerio perduoti Raseiniu krasto istorijos muziejui kuriame yra skirta dalis ekspozicijos Atstatymo darbaiVadavietes bunkerio vietoje 2000 m buvo pastatytas LGGRTC atminimo zenklas Atlikus archeologinius tyrimus buvo pradeti bunkerio atstatymo darbai Minint 60 asias bunkerio likvidavimo metines atstatymo darbus inicijavo Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas Andrius Bautronis Atstatant bunkerį dalyvavo Ariogalos gimnazijos mokiniai Ariogalos komunalinio ukio darbuotojai Atstatymo darbai truko apie savaite 2010 m spalio 15 d buvo organizuotos iskilmes bunkeriui pasventinti Ariogalos miestelenai ir sveciai buvo pakviesti į bunkerio atidarymo svente Parapijos klebonas G Jankauskas pasventino bunkerį ir zuties vietoje pastatyta zymenį Lietuvos prezidenturos garbes kuopos kariu grupe trimis salvemis pagerbe zuvusiuju atminima Bunkerio konstrukcijaLLKS stabo bunkeris buvo įrengtas tolygiai aukstejancios kalveles vakariniame pakrastyje Iskastas rudame riebiame molyje ir uzpiltas 40 cm storio miskozemio sluoksniu Tyrinejant atkastas buvusio bunkerio konstrukcijas nustatyta kad tai buvo 2x3 m ilgio patalpa kurioje kas 65 70 cm palei ilgasias sienas buvo įkalti azuoliniai kuoliukai Lubos buvo is azuoliniu rastu Taip pat archeologiniu tyrimu metu pavyko uzciuopti siaurineje sienoje buvusia anga Ji siejosi su anuomet stovejusios egles kelmo saknimis Dalį rysininko prisiminimais pateiktu duomenu atlikus archeologinius tyrimus buvo galima pakoreguoti Visu pirma nesutapo bunkerio aukstis Daugeliskiu misko bunkerio aukstis negalejo virsyti 1 5 m taigi vaikscioti jame staciomis suauge vyrai negalejo Gultai buvo įrengti 40 45 cm nuo zemes Jie buvo padaryti is dvieju neprikaltu lentu kurios buvo isskleidziamos tik einant miegoti Dirbant bunkeryje viena lenta budavo atlenkiama ir padaromas suolas taip sutaupoma vietos Stovejo staliukas sukryziuotomis kojomis oziukas zibaline lempa prie sienos Įejimo anga buvo uzdaroma formos deze kuri atsiversdavo 90 laipsniu kampu Dangtis buvo 70x40 cm dydzio is isores maskuojamas skruzdelynu Nusileisti į bunkerio vidu buvo palikti du laipteliai is nenukasto molio Atsarginio isejimo nebuvo Siandien atstatytas bunkeris nesutampa su istoriniais ir archeologiniais duomenimis yra kiek aukstesnis taip pat jis didesnis Netiketas radinys Daugeliskiu miske2014 m lapkricio 5 d Ariogalos gimnazijos jaunieji sauliai su vadovu tvarkydami atstatyto bunkerio Daugeliskiu miske aplinka rado aprudijusį metalinį konteinerį su Prisikelimo apygardos stabo dokumentais Atstatant vadaviete buvo tiriama ir buvusio archyvo vieta taciau tais metais nieko nebuvo rasta Paaiskejo kad surastas metalinis konteineris tai soviniu deze kuri panaudota kaip dokumentu saugykla archyvas Archyva sudare daugiau nei 400 atskiru dokumentu kurie datuojami 1948 1950 metais Unikalus radinys galintis atskleisti iki siol nezinomu Lietuvos partizanu istorijos paslapciu buvo atveztas į Vilniu ir tarpininkaujant LGGRTC Genocido auku muziejaus vadovui Eugenijui Peiksteniui buvo perduotas Lietuvos ypatingajam archyvui Desimtmecius duleje partizanu dokumentai prastos bukles įskaityti pokario kovotoju nutarimus ir įsakymus nelengva todel restauratoriams tai duos ne vienerius metus darbo Prisikelimo apygardos stabo archyvo likuciai netoliese susprogdinto bunkerio pirma karta buvo aptikti partizanu rysininko Berseno dar 1997 m Apie cia galimai esantį archyva jis suzinojo 1950 m is partizano Juozo Ziniaus Nemunelio kuomet jie kartu buvo gabenami į Kauna tardymui Likes gyvas partizanas rysininkui pasake kad archyvas turejo buti pasleptas salia upelio leidziantis nuo bunkerio zemyn Nebuvo abejojama kad dar kazkas gali buti like buvusio archyvo vietoje 2014 m rasti dokumentai greiciausiai yra to paties archyvo dalis LiteraturaCepulyte Aiste Partizanu bunkeris Daugeliskiu miske kompleksiniu tyrimu studija ir saltiniai Klaipedos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas Vilnius Petro ofsetas 2017 247 1 p ISBN 978 609 420 583 5 Saltiniai Bunkeris Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2018 04 23 Įrengtas pazintinis takas partizanu kovu vietose Archyvuota kopija 2018 04 25 is Wayback Machine projekto Antano Jaugelio Urbsio burio partizanu zuvimo vieta Daugeliskiu misko bunkerio pazintinis takas Pazintinis partizaninio karo takas Daugeliskiu miske Atstatytas Prisikelimo apygardos stabo bunkeris Archyvuota kopija 2018 04 25 is Wayback Machine projekto Prakalbinti radiniai atkuria istorija Lietuvos partizanu bunkeriu ir zeminiu atstatymas 1991 2011 m Radinys Daugeliskiu miske Daugeliskiu misko partizanu vadavietes archyvo vietaNuorodosVikiteka Daugeliskiu misko Lietuvos partizanu vadaviete vaizdine ir garsine medziagaAriogalos gimnazistu radinys miske ateme zada mokslininkams Lietuvos ryto TV Lietuvos Laisves Kovos Sajudzio stabo bunkerio UK 33152 archeologiniu tyrimu 2010 m ataskaita Partizanu bunkeriu archeologiniai tyrimai Lietuvoje Prisikelimo apygardos bunkeriai Menaiciuose ir Daugeliskiu miske Ernestas Kuckailis Partizanu bunkeriu atstatymo klausimai Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu