Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija Lietuvos valstybės teisės aktas kurį 1949 m vasario 16 d Minaičių kaime Radv
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija – Lietuvos valstybės teisės aktas, kurį 1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime (Radviliškio raj.) baigė sudaryti ir pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). Šiuo dokumentu buvo užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir paskelbta lietuvių tautos valia atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais, buvo sudarytas teisinis ir politinis Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindas, įteisintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo organizacija, o Taryba – kaip vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje. Deklaracija apeliuojama į Žmogaus teisių deklaraciją, 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją bei kreipiamasi į visą demokratinį pasaulį pagalbos.
Deklaracijos atsiradimo prielaidos
1940 m. birželio 15 d. po ultimatyvaus reikalavimo, Lietuva pateko į Sovietų Sąjungos sudėtį. Prasidėjo intensyvi sovietizacija. Buvo uždrausta opozicija, jos spauda, organizacijos, apriboti bet kokie ryšiai su užsieniu. Suorganizuoti prievartiniai rinkimai į Liaudies seimą ir suklastoti jų rezultatai. Imtasi turto nacionalizacijos ir gyventojų deportacijos. Šiuos procesus 1941 m. birželio 22 d. sustabdė karo veiksmų pradžia tarp SSRS ir Vokietijos. Prasidėjo naujas okupacinis laikotarpis. Nacionalizuotas turtas gyventojams nebuvo grąžintas. Dalis jų priversti kariauti vokiečių pusėje arba išvežti darbams į Vokietiją. Žydų tautybės piliečiai suvaryti į getus ir palaipsniui naikinami juos sušaudant arba išsiunčiant į koncentracijos stovyklas. 1944 m. liepos–spalio mėn. SSRS vėl užėmė Lietuvą. Prasidėjo antroji sovietinė okupacija. Vėl atnaujinti masiniai gyventojų trėmimai į Sibirą, vykdomi iki Stalino mirties 1953 m. Įsitvirtino komunistų diktatūra. Iš Maskvos į Lietuvą buvo siunčiami režimui lojalūs valdininkai. Iš gyventojų vėl buvo atimamas visas jų turtas paliekant tik pačius būtiniausius daiktus. Intensyvinant sovietizaciją, 1947 m. imtasi gyventojų prievartinio varymo į kolūkius. Pastarieji buvo kuriami turtingų ūkininkų valdose. Patys ūkininkai buvo ištremiami, o jų turėti ūkiniai pastatai virsdavo kolūkių fermomis. Į jas buvo suvedami aplinkinių valstiečių gyvuliai. Kadangi kolūkiai turėjo sumokėti dideles ūkio produktų normas valstybei – kolūkiečiai skurdo. Jiems nebuvo leidžiama išsikelti į miestus, mat neturėjo asmens dokumentų. Atlyginimas už darbą jiems dažniausiai mokėtas ne produktais, o pinigais.
Rezistencinis judėjimas
Antroji sovietinė okupacija buvo paženklinta ginkluota Lietuvos gyventojų rezistencija. Ji vyko 1944–1953 m. Dešimt metų vykęs ginkluotas pasipriešinimas, dar vadinamas partizaniniu karu, yra išskirtinis Lietuvos istorijoje pagal įvairius aspektus: trukmę (beveik 10 metų), visuotinumą (per visą laikotarpį aktyvių ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių buvo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų) ir lietuvių partizanams nepalankų jėgų santykį. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų. Rezistencijos dalyviai siekė atkurti demokratinę, nepriklausomą Lietuvos valstybę. Taip pat buvo norima sunaikinti šalyje įsitvirtinantį komunizmą. Stengtasi grąžinti tautines vertybes ir varžomą religinę laisvę. Partizanais tapdavo įvairių amžiaus grupių ir išsilavinimo bei socialinio sluoksnio asmenys. Į miškus išeiti ir priešintis ginklu šiuos asmenis privertė okupacinės sovietų valdžios vykdoma politika. Pirmieji partizanų būriai pradėjo kurtis 1944 m. vasaros pabaigoje, o vėliau būrėsi į didesnius organizacinius vienetus: formavosi rinktinės, apygardos, sritys. Buvo siekiama suvienyti okupuotoje Lietuvoje veikusias karines teritorines partizanų struktūras, įsteigti organizaciją, kuri politinėmis ir karinėmis priemonėmis kovotų už šalies išlaisvinimą, bei sudaryti bendrą politinę ir karinę ginkluotojo pasipriešinimo vadovybę. Ginkluota rezistencija skirstoma į tris etapus. Pirmasis prasidėjo 1944 m. vasarą ir truko iki 1946 m. vasaros. Jo metu kūrėsi dideli būriai, tačiau nebuvo vieningos organizacijos. Vyko dažni kariniai susirėmimai su Raudonąja armija. Antras etapas apėmė 1946 m. vasarą – 1948 m. pabaigą. Tuo metu susiformavo partizanų organizacinė struktūra, būriai susmulkėjo iki 5-15 asmenų, gyvenančių bunkeriuose. Naudota pogrindinė kovos taktika, organizuoti netikėti išpuoliai. Trečiais etapas 1949 m. – 1953 m. pabaiga. Jo metu buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis, vadovaujamas Jono Žemaičio – Vytauto. Būriai sumažėjo iki 3-5 asmenų, retai vyko atviri susirėmimai, dažniausiai naudotas sabotažas ir teroras.
Susitikimas Minaičiuose
1949 m. vasario mėn. Minaičių bunkeryje tarp Baisogalos ir Radviliškio, įvyko išskirtinis įvykis – partizanų vadų suvažiavimas. Jame buvo atstovaujami visi partizanų struktūriniai vienetai. Oficialiai posėdžiuose dalyvavo 8 asmenys: Jonas Žemaitis - Vytautas, Juozas Šibaila - Merainis, Petras Bartkus - Žadgaila, Adolfas Ramanauskas - Vanagas, Aleksandras Grybinas - Faustas, Vytautas Gužas - Kardas, Leonardas Grigonis - Užpalis ir Bronius Liesys - Naktis. Pirmojo posėdžio metu patvirtintas organizacijos pavadinimas: „Lietuvos laisvės kovos sąjūdis“ ir suformuota visuotinai patvirtinta vadovybė – LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis-Vytautas (jam suteiktas partizanų generolo laipsnis); LLKS visuomeninės dalies viršininkas – J. Šibaila-Merainis; LLKS visuomeninės dalies skyriaus viršininkas – B. Liesys-Naktis. Nors pusę metų vyko paruošiamasis darbas, konsultacijos, suvažiavimas truko ilgai – 20 dienų. Iš viso suvažiavime svarstyti 23 klausimai, o nutarimai išlikę posėdžių protokoluose. Jie reglamentavo sąjūdžio, vadovybės struktūrą, veiklos taktiką, santykius organizacijos viduje ir su gyventojais. Nuspręsta leisti pogrindžio spaudą „Prie rymančio Rūpintojėlio“. Politinę programą pristatė jos autorius J. . Ją sudarė 12 punktų. Programoje buvo akcentuojama, kad galutinis kovos tikslas – Lietuvos parlamentinės respublikos atkūrimas 1920–1926 m. pavyzdžiu.
Vasario 16 d. proga, pažymint Lietuvos valstybės nepriklausomybės metines, buvo pasirašyta LLKS Tarybos politinė deklaracija, kurioje konstatuota, kad LLKS taryba yra aukščiausiasis tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad būtų atkurta nepriklausoma demokratinė respublika. Joje pabrėžiama, kad dokumentas pasirašytas atstovaujant visoms Lietuvoje veikiančioms partizanų apygardoms. Deklaracijoje kalbama apie nepriklausomą, demokratinę Lietuvos valstybę, gyvuojančią 1922 m. Konstitucijos dvasia. Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Suvažiavime taip pat priimtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio šūkis: „Atiduok Tėvynei, ką privalai!“.
Tai buvo vienintelis visuotinis vadų susirinkimas. Sudėtingėjant padėčiai krašte, mažėjo rėmėjų skaičių. Vis sunkiau buvo susisiekti ne tik sričių štabams, bet ir greta veikiantiems būriams. Vis daugiau partizanų žūdavo ar būdavo suimami[3]. Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, pasirašęs Deklaraciją. Trys šio akto signatarai žuvo tais pačias 1949 metais, dar trys – po metų – dvejų, o du buvo sušaudyti dar vėliau.
Kelionė į Minaičių suvažiavimą
Į partizanų suvažiavimo vietą vadai keliavo ilgai. Dainavos apygardos vadas A. Ramanauskas–Vanagas į suvažiavimą vyko beveik tris mėnesius: nuo lapkričio 15 d. iki vasario 4. Keliauti dažniausiai tekdavo naktį, nuo vieno būrio prie kito. Kelionę labai apsunkino nepalankiausias žygiui žiemos metas. Buvo labai daug sniego, todėl stengtasi eiti vienam paskui kitą, kad sudarytų vieno žmogaus įspūdį. Žiema turėjo savų pliusų, mat okupacinė valdžia neįtarė, jog tokio lygio vadų suvažiavimas gali įvykti žiemą. Kelionę ir susitikimus sunkino tai, kad asmenys vieni kitų nepažinojo, todėl kiekvieną kartą su kažkuo susitikus tekdavo ilgai įrodinėti, jog asmuo nėra gerai parengtas sovietinės valdžios agentas.
Signatarai
Iš aštuonių 1949 m. vasario 16-osios akto signatarų net pusė – keturi – buvo mokytojai, du studentai, vienas karininkas ir vienas buhalteris.
Jonas Žemaitis–Vytautas, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas, karininkas, sūnaus Laimučio tėvas; 45-erių sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime;
Adolfas Ramanauskas–Vanagas, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas, Pietų Lietuvos srities vadas, mokytojas, atsargos karininkas, dukros Auksutės tėvas, 39-erių sušaudytas KGB kalėjime Vilniuje;
Juozas Šibaila–Merainis, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko antrasis pavaduotojas, Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininkas, mokytojas, trijų sūnų – Vytauto, Rimvydo, Kęstučio – tėvas, 47-erių žuvo Ramygalos valsčiuje Dovydų miške;
Leonas Grigonis–Užpalis, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko trečiasis pavaduotojas, Prisikėlimo apygardos vadas, mokytojas, 44-erių žuvo Daugėliškių miške, Ariogalos valsčiuje;
Aleksandras Grybinas–Faustas, Tauro apygardos vadas, mokytojas, 29-erių žuvo Šunkarių miške, Šakių apskrityje;
Vytautas Gužas–Kardas, Vakarų Lietuvos srities štabo viršininkas, buhalteris, 29-erių žuvo Smaidrių kaime, Tauragės apskrityje;
Bronius Liesys–Naktis, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas, studentas, būsimas žurnalistas, 27-erių žuvo Užpelkių miške, Radviliškio rajone;
Petras Bartkus–Žadgaila, LLKS Prezidiumo sekretorius, studentas, būsimas sklandytojas, 24-erių žuvo Užpelkių miške, Radviliškio rajone.
Reikšmė
Minaičiuose pasirašyta deklaracija yra pripažįstama Lietuvos valstybės teisės aktu Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą, jog Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis jungė karines formuotes bei visuomenines grupes, buvo vadovaujamas vieningos vadovybės ir politinėmis bei karinėmis priemonėmis vykdė pasipriešinimą ir kovojo už Lietuvos išlaisvinimą. Buvo pripažinta, kad 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją paskelbusi LLKS Taryba vykdė aukščiausios politinės ir karinės struktūros funkcijas ir buvo vienintelė teisėta valdžia okupuotos šalies teritorijoje.
Remiantis 1949 m. vasario 16 d. deklaracija, 2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą, kad būtent nuo 1949 m. vasario 16 d. iki savo mirties 1953 m. gegužės 30 d. Jonas Žemaitis – Vytautas buvo „kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas“. 2018 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos seimas priėmė nutarimą, jog po Jono Žemaičio–Vytauto mirties, kovojančios Lietuvos Prezidentu tapo Adolfas Ramanauskas – Vanagas.
Įamžinimas
2010 m. visiems Deklaraciją pasirašiusiems asmenims po mirties buvo suteiktas signatarų statusas.
2010 m. lapkričio 22 d. Minaičių kaime atidengtas šiai Deklaracijai ir jos signatarams skirtas paminklas. Jo autorius – skulptorius Jonas Jagėla.
2012 m. Miknių-Pėtrėčių sodyboje Minaičių kaime buvo atkurtas bunkeris ir įrengta ekspozicija „Atiduok Tėvynei, ką privalai“.
2019 m. gegužės mėn. Valstybės pažinimo centre atkurtas partizanų bunkeris ir atidaryta Deklaracijos 70-mečiui skirta paroda „19490216: Apsisprendimo šifras“.
Kiekvienais metais vasario 16 d. Minaičių kaime vyksta iškilmingas minėjimas.
Šaltiniai
- Lietuvos TSR istorija, t. 4, Vilnius, 1947.
- Lietuvos kovų ir kančių istorija. Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1941; 1944–1953 m. Sovietinės okupacija valdžios dokumentuose, red. A. Tyla, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 1995.
- Navickas K., Socialistinės visuomenės susiformavimas ir raida Tarybų Lietuvoje, 1940-1980, Vilnius, 1990.
- http://www.partizanai.org/failai/pdf/partizanu-kovos.pdf
- Bernardas Gailius, Partizanai tada ir šiandien, Vilnius, 2006.
- Nijolė Gaškaitė Pasipriešinimo istorija 1944–1953 m., Vilnius: Aidai, 1989.
- Kęstutis Kasparas, Lietuvos karas, Kaunas, 1999.
- http://genocid.lt/muziejus/lt/777/a/
- http://www.istorineprezidentura.lt/prezidentai/adolfas-ramanauskas-vanagas.html
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=71713
- https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/minaiciuose-bus-minimos-1949-uju-nepriklausomybes-deklaracijos-metines-850969
Literatūra
- Laisvės deklaracija ir jos signatarai (sud. Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė). – Kaunas: Naujasis lankas, 2009. – 56 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-03-535-0
- Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 227
- Partizanų bunkeryje gimusi deklaracija // Kauno diena, 2009-02-07
Nuorodos
- Apie deklaraciją plačiau[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija, Kas yra Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija? Ką reiškia Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija?
Lietuvos laisves kovos sajudzio deklaracija Lietuvos valstybes teises aktas kurį 1949 m vasario 16 d Minaiciu kaime Radviliskio raj baige sudaryti ir pasirase Lietuvos Laisves Kovos Sajudis LLKS Siuo dokumentu buvo uztikrintas Lietuvos valstybes testinumas ir paskelbta lietuviu tautos valia atkurti nepriklausoma demokratine valstybe Kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais buvo sudarytas teisinis ir politinis Lietuvos ginkluotojo pasipriesinimo pagrindas įteisintas Lietuvos laisves kovos sajudis kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriesinimo organizacija o Taryba kaip vienintele teiseta valdzia okupuotos Lietuvos teritorijoje Deklaracija apeliuojama į Zmogaus teisiu deklaracija 1922 m Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kreipiamasi į visa demokratinį pasaulį pagalbos 1949 m vasario 16 d Lietuvos Laisves Kovos Sajudzio Tarybos DeklaracijaDeklaracijos atsiradimo prielaidos1940 m birzelio 15 d po ultimatyvaus reikalavimo Lietuva pateko į Sovietu Sajungos sudetį Prasidejo intensyvi sovietizacija Buvo uzdrausta opozicija jos spauda organizacijos apriboti bet kokie rysiai su uzsieniu Suorganizuoti prievartiniai rinkimai į Liaudies seima ir suklastoti ju rezultatai Imtasi turto nacionalizacijos ir gyventoju deportacijos Siuos procesus 1941 m birzelio 22 d sustabde karo veiksmu pradzia tarp SSRS ir Vokietijos Prasidejo naujas okupacinis laikotarpis Nacionalizuotas turtas gyventojams nebuvo grazintas Dalis ju priversti kariauti vokieciu puseje arba isvezti darbams į Vokietija Zydu tautybes pilieciai suvaryti į getus ir palaipsniui naikinami juos susaudant arba issiunciant į koncentracijos stovyklas 1944 m liepos spalio men SSRS vel uzeme Lietuva Prasidejo antroji sovietine okupacija Vel atnaujinti masiniai gyventoju tremimai į Sibira vykdomi iki Stalino mirties 1953 m Įsitvirtino komunistu diktatura Is Maskvos į Lietuva buvo siunciami rezimui lojalus valdininkai Is gyventoju vel buvo atimamas visas ju turtas paliekant tik pacius butiniausius daiktus Intensyvinant sovietizacija 1947 m imtasi gyventoju prievartinio varymo į kolukius Pastarieji buvo kuriami turtingu ukininku valdose Patys ukininkai buvo istremiami o ju tureti ukiniai pastatai virsdavo kolukiu fermomis Į jas buvo suvedami aplinkiniu valstieciu gyvuliai Kadangi kolukiai turejo sumoketi dideles ukio produktu normas valstybei kolukieciai skurdo Jiems nebuvo leidziama issikelti į miestus mat neturejo asmens dokumentu Atlyginimas uz darba jiems dazniausiai moketas ne produktais o pinigais Rezistencinis judejimasAntroji sovietine okupacija buvo pazenklinta ginkluota Lietuvos gyventoju rezistencija Ji vyko 1944 1953 m Desimt metu vykes ginkluotas pasipriesinimas dar vadinamas partizaniniu karu yra isskirtinis Lietuvos istorijoje pagal įvairius aspektus trukme beveik 10 metu visuotinuma per visa laikotarpį aktyviu ginkluotojo pasipriesinimo dalyviu buvo ne maziau kaip 50 tukst zmoniu o visame pasipriesinimo judejime kaip pogrindzio organizaciju nariai remejai dalyvavo apie 100 tukst Lietuvos gyventoju ir lietuviu partizanams nepalanku jegu santykį Siame kare zuvo per 20 tukst partizanu Rezistencijos dalyviai sieke atkurti demokratine nepriklausoma Lietuvos valstybe Taip pat buvo norima sunaikinti salyje įsitvirtinantį komunizma Stengtasi grazinti tautines vertybes ir varzoma religine laisve Partizanais tapdavo įvairiu amziaus grupiu ir issilavinimo bei socialinio sluoksnio asmenys Į miskus iseiti ir priesintis ginklu siuos asmenis priverte okupacines sovietu valdzios vykdoma politika Pirmieji partizanu buriai pradejo kurtis 1944 m vasaros pabaigoje o veliau buresi į didesnius organizacinius vienetus formavosi rinktines apygardos sritys Buvo siekiama suvienyti okupuotoje Lietuvoje veikusias karines teritorines partizanu strukturas įsteigti organizacija kuri politinemis ir karinemis priemonemis kovotu uz salies islaisvinima bei sudaryti bendra politine ir karine ginkluotojo pasipriesinimo vadovybe Ginkluota rezistencija skirstoma į tris etapus Pirmasis prasidejo 1944 m vasara ir truko iki 1946 m vasaros Jo metu kuresi dideli buriai taciau nebuvo vieningos organizacijos Vyko dazni kariniai susiremimai su Raudonaja armija Antras etapas apeme 1946 m vasara 1948 m pabaiga Tuo metu susiformavo partizanu organizacine struktura buriai susmulkejo iki 5 15 asmenu gyvenanciu bunkeriuose Naudota pogrindine kovos taktika organizuoti netiketi ispuoliai Treciais etapas 1949 m 1953 m pabaiga Jo metu buvo įkurtas Lietuvos laisves kovu sajudis vadovaujamas Jono Zemaicio Vytauto Buriai sumazejo iki 3 5 asmenu retai vyko atviri susiremimai dazniausiai naudotas sabotazas ir teroras Deklaracijos originalasSusitikimas MinaiciuosePagrindinis straipsnis Lietuvos partizanu sriciu ir apygardu atstovu suvaziavimas 1949 m vasario men Minaiciu bunkeryje tarp Baisogalos ir Radviliskio įvyko isskirtinis įvykis partizanu vadu suvaziavimas Jame buvo atstovaujami visi partizanu strukturiniai vienetai Oficialiai posedziuose dalyvavo 8 asmenys Jonas Zemaitis Vytautas Juozas Sibaila Merainis Petras Bartkus Zadgaila Adolfas Ramanauskas Vanagas Aleksandras Grybinas Faustas Vytautas Guzas Kardas Leonardas Grigonis Uzpalis ir Bronius Liesys Naktis Pirmojo posedzio metu patvirtintas organizacijos pavadinimas Lietuvos laisves kovos sajudis ir suformuota visuotinai patvirtinta vadovybe LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas J Zemaitis Vytautas jam suteiktas partizanu generolo laipsnis LLKS visuomenines dalies virsininkas J Sibaila Merainis LLKS visuomenines dalies skyriaus virsininkas B Liesys Naktis Nors puse metu vyko paruosiamasis darbas konsultacijos suvaziavimas truko ilgai 20 dienu Is viso suvaziavime svarstyti 23 klausimai o nutarimai islike posedziu protokoluose Jie reglamentavo sajudzio vadovybes struktura veiklos taktika santykius organizacijos viduje ir su gyventojais Nuspresta leisti pogrindzio spauda Prie rymancio Rupintojelio Politine programa pristate jos autorius J Ja sudare 12 punktu Programoje buvo akcentuojama kad galutinis kovos tikslas Lietuvos parlamentines respublikos atkurimas 1920 1926 m pavyzdziu Vasario 16 d proga pazymint Lietuvos valstybes nepriklausomybes metines buvo pasirasyta LLKS Tarybos politine deklaracija kurioje konstatuota kad LLKS taryba yra auksciausiasis tautos politinis organas vadovaujas politinei ir karinei tautos islaisvinimo kovai kad butu atkurta nepriklausoma demokratine respublika Joje pabreziama kad dokumentas pasirasytas atstovaujant visoms Lietuvoje veikiancioms partizanu apygardoms Deklaracijoje kalbama apie nepriklausoma demokratine Lietuvos valstybe gyvuojancia 1922 m Konstitucijos dvasia Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanu vadu suvaziavime priimtais dokumentais sudare teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriesinimo pagrinda suteike laisves kovoms nauja pobudį įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluoto pasipriesinimo sovietinei okupacijai organizacija o jos Taryba kaip vienintele teiseta valdzia okupuotos Lietuvos teritorijoje Suvaziavime taip pat priimtas Lietuvos laisves kovos sajudzio sukis Atiduok Tevynei ka privalai Tai buvo vienintelis visuotinis vadu susirinkimas Sudetingejant padeciai kraste mazejo remeju skaiciu Vis sunkiau buvo susisiekti ne tik sriciu stabams bet ir greta veikiantiems buriams Vis daugiau partizanu zudavo ar budavo suimami 3 Nepriklausomos Lietuvos nesulauke ne vienas partizanas pasirases Deklaracija Trys sio akto signatarai zuvo tais pacias 1949 metais dar trys po metu dveju o du buvo susaudyti dar veliau Kelione į Minaiciu suvaziavimaĮ partizanu suvaziavimo vieta vadai keliavo ilgai Dainavos apygardos vadas A Ramanauskas Vanagas į suvaziavima vyko beveik tris menesius nuo lapkricio 15 d iki vasario 4 Keliauti dazniausiai tekdavo naktį nuo vieno burio prie kito Kelione labai apsunkino nepalankiausias zygiui ziemos metas Buvo labai daug sniego todel stengtasi eiti vienam paskui kita kad sudarytu vieno zmogaus įspudį Ziema turejo savu pliusu mat okupacine valdzia neįtare jog tokio lygio vadu suvaziavimas gali įvykti ziema Kelione ir susitikimus sunkino tai kad asmenys vieni kitu nepazinojo todel kiekviena karta su kazkuo susitikus tekdavo ilgai įrodineti jog asmuo nera gerai parengtas sovietines valdzios agentas Atminimo lenta MinaiciuoseSignataraiIs astuoniu 1949 m vasario 16 osios akto signataru net puse keturi buvo mokytojai du studentai vienas karininkas ir vienas buhalteris Jonas Zemaitis Vytautas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas karininkas sunaus Laimucio tevas 45 eriu susaudytas Maskvos Butyrku kalejime Adolfas Ramanauskas Vanagas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas Pietu Lietuvos srities vadas mokytojas atsargos karininkas dukros Auksutes tevas 39 eriu susaudytas KGB kalejime Vilniuje Juozas Sibaila Merainis LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko antrasis pavaduotojas Didziosios Kovos apygardos stabo virsininkas mokytojas triju sunu Vytauto Rimvydo Kestucio tevas 47 eriu zuvo Ramygalos valsciuje Dovydu miske Leonas Grigonis Uzpalis LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko treciasis pavaduotojas Prisikelimo apygardos vadas mokytojas 44 eriu zuvo Daugeliskiu miske Ariogalos valsciuje Aleksandras Grybinas Faustas Tauro apygardos vadas mokytojas 29 eriu zuvo Sunkariu miske Sakiu apskrityje Vytautas Guzas Kardas Vakaru Lietuvos srities stabo virsininkas buhalteris 29 eriu zuvo Smaidriu kaime Taurages apskrityje Bronius Liesys Naktis Prisikelimo apygardos stabo virsininkas studentas busimas zurnalistas 27 eriu zuvo Uzpelkiu miske Radviliskio rajone Petras Bartkus Zadgaila LLKS Prezidiumo sekretorius studentas busimas sklandytojas 24 eriu zuvo Uzpelkiu miske Radviliskio rajone ReiksmeMinaiciuose pasirasyta deklaracija yra pripazįstama Lietuvos valstybes teises aktu Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m sausio 12 d prieme nutarima jog Lietuvos Laisves Kovos Sajudis junge karines formuotes bei visuomenines grupes buvo vadovaujamas vieningos vadovybes ir politinemis bei karinemis priemonemis vykde pasipriesinima ir kovojo uz Lietuvos islaisvinima Buvo pripazinta kad 1949 m vasario 16 d deklaracija paskelbusi LLKS Taryba vykde auksciausios politines ir karines strukturos funkcijas ir buvo vienintele teiseta valdzia okupuotos salies teritorijoje Ekspozicija atkurtame bunkeryje Minaiciuose Remiantis 1949 m vasario 16 d deklaracija 2009 m kovo 12 d Lietuvos Respublikos Seimas prieme nutarima kad butent nuo 1949 m vasario 16 d iki savo mirties 1953 m geguzes 30 d Jonas Zemaitis Vytautas buvo kovojusios su okupacija Lietuvos valstybes vadovu faktiskai vykdziusiu Respublikos Prezidento pareigas 2018 m lapkricio 20 d Lietuvos Respublikos seimas prieme nutarima jog po Jono Zemaicio Vytauto mirties kovojancios Lietuvos Prezidentu tapo Adolfas Ramanauskas Vanagas Įamzinimas2010 m visiems Deklaracija pasirasiusiems asmenims po mirties buvo suteiktas signataru statusas 2010 m lapkricio 22 d Minaiciu kaime atidengtas siai Deklaracijai ir jos signatarams skirtas paminklas Jo autorius skulptorius Jonas Jagela 2012 m Mikniu Petreciu sodyboje Minaiciu kaime buvo atkurtas bunkeris ir įrengta ekspozicija Atiduok Tevynei ka privalai 2019 m geguzes men Valstybes pazinimo centre atkurtas partizanu bunkeris ir atidaryta Deklaracijos 70 meciui skirta paroda 19490216 Apsisprendimo sifras Kiekvienais metais vasario 16 d Minaiciu kaime vyksta iskilmingas minejimas SaltiniaiLietuvos TSR istorija t 4 Vilnius 1947 Lietuvos kovu ir kanciu istorija Lietuvos gyventoju tremimai 1940 1941 1944 1953 m Sovietines okupacija valdzios dokumentuose red A Tyla Vilnius Lietuvos istorijos institutas 1995 Navickas K Socialistines visuomenes susiformavimas ir raida Tarybu Lietuvoje 1940 1980 Vilnius 1990 http www partizanai org failai pdf partizanu kovos pdf Bernardas Gailius Partizanai tada ir siandien Vilnius 2006 Nijole Gaskaite Pasipriesinimo istorija 1944 1953 m Vilnius Aidai 1989 Kestutis Kasparas Lietuvos karas Kaunas 1999 http genocid lt muziejus lt 777 a http www istorineprezidentura lt prezidentai adolfas ramanauskas vanagas html http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 71713 https www diena lt naujienos lietuva salies pulsas minaiciuose bus minimos 1949 uju nepriklausomybes deklaracijos metines 850969LiteraturaLaisves deklaracija ir jos signatarai sud Auksute Ramanauskaite Skokauskiene Kaunas Naujasis lankas 2009 56 p iliustr ISBN 978 9955 03 535 0 Lietuvos ypatingasis archyvas f K 1 ap 58 b 33960 3 t 10 l 227 Partizanu bunkeryje gimusi deklaracija Kauno diena 2009 02 07NuorodosWikisource Puslapis Vikisaltiniuose Lietuvos laisves kovos sajudzio deklaracija Apie deklaracija placiau neveikianti nuoroda