Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mongolų invazija į Chorezmidų imperijąChorezmidų imperija 1190 1220 m Data 1218 1221 m Vieta Centrinė Azija Iranas Afgan
Mongolų invazija į Chorezmą
| Mongolų invazija į Chorezmidų imperiją | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Chorezmidų imperija 1190–1220 m. | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Chorezmidų imperija | Mongolų imperija | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| | Čingischanas Džuči Čagatajus Ugedejus Tolujus Subudajus Chubilajus ir kt. | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| 400–450 tūkst. karių | 100–150 tūkst. karių | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| Apie 150 tūkst. karių 2,5–4 milijonai civilių | nežinomi | ||||||||
Mongolų invazija į Chorezmą – 1219–1221 m. vykęs mongolų karas prieš Chorezmidų imperiją, pirmasis jų karas prieš islamo šalis.
Konflikto pradžia ir priežastys
Mongolijos imperijos sienos su Chorezmidų imperija pradėjo ribotis mongolams užkariavus . Chorezmidų imperiją valdęs buvo neseniai užvaldęs dalį savo valstybės ir konfliktavo su Bagdado kalifu. Šachas atsisakė pripažinti kalifą viršesniu ir reikalavo jį pripažinti jo valstybės sultonu.
Mongolai tuo metu neturėjo ketinimų pulti Chorezmą. Priešingai, Čingischanas nusiuntė iš įvairių tautų sudarytą penkių šimtų žmonių diplomatų ir prekeivių delegaciją, sveikindamas Šachą kaip sau lygų valdovą ir tikėdamasis užmegzti diplomatinius ir prekybinius santykius, o galbūt net sudaryti sąjungą. Apkaltinę šnipinėjimu, chorezmiai suėmė visą delegaciją. Tuomet Čingischanas nusiuntė trijų ambasadorių grupę (vieną musulmoną ir du mongolus) įtikinti Šachą taikiais ketinimais ir derėtis dėl prekeivių delegacijos paleidimo. Šachas abu mongolus liepė nuskusti plikai, musulmonui nukirto galvą ir pasiuntė juos atgal. Anksčiau suimtam penkių šimtų žmonių karavanui buvo įvykdyta mirties bausmė. Mongolai pradėjo ruoštis karui.
Kariniai pasiruošimai
Kaip ir prieš daugumą kitų mūšių, mongolai visų pirmą nusiuntė šnipus ir pradėjo rinkti informaciją apie svarbius kelius, chorezmių armijos kiekybę ir sudėtį, karinį pajėgumą.
Tuo metu surinktą Šacho armiją sudarė maždaug 400 tūkstančių žmonių, tačiau jie visi buvo išskaidyti po įvairias vietoves. Šachas bijojo, kad visa armija, sutelkta vienoje vietoje, gali pasijausti pakankamai stipri ir imti maištauti. Chorezmiai per daug nebijojo mongolų, atsilikusių kiekybe ir, pasak žinių iš ankstesnių karų Kinijoje, neįgudusių kariauti prieš fortifikuotas tvirtoves.
Čingischano armiją sudarė maždaug 200 tūkstančių karių (įvairūs šaltiniai nurodo skirtingus skaičius nuo 90 000 iki 250 000). Tačiau šiam žygiui buvo ruoštasi dar rūpestingiau, nei ankstesniesiems. Pasimokę iš karų Kinijoje, mongolai su savimi turėjo ir apsiausties ginklus (taranus, paraką, trebušetus, ) bei įgudusius kinų karo inžinierius. Invazijai vadovavo pats Čingischanas, keturi jo sūnūs, taip pat karvedžiai Subudajus, ir kiti.
Koviniai veiksmai
Tik persikėlusi per Tianšanio kalnus, nors ir pavargusi, mongolų armija išsyk pradėjo puolimą. Maždaug 30 000 žmonių būrys, vadovaujamas Džuči, puldinėjo Chorezmidų armiją pietų Chorezme. Tuo buvo siekiama neleisti daug gausesnei priešo kariuomenei susivienyti ir išnaudoti kiekybinį pranašumą. Tuo tarpu pagrindinės mongolų pajėgos, vadovaujamos Čingischano, 1219 m. rudenį pasiekė miestą ir jį apsiautė. Miestas krito po penkių mėnesių, dar po mėnesio ir pagrindinė miesto tvirtovė. Miesto valdytojas, Šacho dėdė buvo paimtas į nelaisvę ir nubaustas mirtimi, pasak kai kurių šaltinių – pilant gerklėn išlydytą auksą. Didelė dalis miesto gyventojų išžudyti, likę paimti vergijon.
Karvedžio vadovaujama nedidelė mongolų armijos dalis patraukė į imperijos pietus, siekdama atkirsti Šachui visus atsitraukimo kelius. Jų pirminė ir svarbiausia užduotis buvo pagauti patį imperijos valdovą. Čingischanas su maždaug 50 000 karių armija padedamas vietinių klajoklių kirto Kyzylkumo dykumą (tais laikais laikytą nepereinama) ir netikėtai užpuolė Bucharos miestą. Bucharos gyventojai suprato, kad bus puolami tik tuomet, kai mongolų armija jau buvo prie miesto vartų. Daug istorikų tai laiko vienu iš sėkmingiausių netikėtų puolimų visoje istorijoje.
Apie 20 tūkstančių žmonių Bucharos garizonas mėgino prasiveržti ir pabėgti, todėl stojo į atvirą mūšį už miesto sienų ir buvo išžudyti. Miestiečiai atvėrė vartus ir pasidavė mongolams, tačiau tvirtovė viduje dar priešinosi dvylika dienų. Galutinai užėmus miestą, besipriešinę buvo išžudyti, nesipriešinę tinkamo amžiaus jaunuoliai paimti į mongolų kariuomenę, amatininkai išsiųsti į Mongoliją, likę žmonės paimti į vergiją. Miestas išplėštas ir sudegintas, tačiau šiuo konkrečiu atveju neaišku, ar padegtas tikslingai ar ugnis kilo atsitiktinai plėšimo metu.
Po Bucharos Čingischanas su savo armija patraukė į Chorezmidų imperijos sostinę Samarkandą, kur atvyko 1220 m. kovo mėnesį. Čia prie jo prisijungė ir likusi mongolų kariuomenė. Samarkandas buvo vienas geriausiai fortifikuotų chorezmių miestų ir turėjo apie šimto tūkstančių karių garizoną. Naudodami belaisvius kaip gyvą skydą, mongolai puolė miestą. Po trijų dienų kautynių, jie imitavo pralaimėjimą ir atsitraukimą. Apie 50 000 Samarkando karių perėjo į kontrataką ir išėjo už miesto sienų, kur atviram lauke buvo mongolų apsupti ir išžudyti. Pats Šachas du sykius nesėkmingai mėgino pabėgti iš miesto. Penktąją dieną visa likusi Samarkando kariuomenė, išskyrus maždaug 2 tūkstančius karių, pasidavė mongolams. Likę užsidarė miesto tvirtovėje. Kritus ir tvirtovei, visi iki šiol nepasidavę kariai buvo nužudyti vietoje. Likę Samarkando gyventojai suvaryti į lygumą už miesto, išžudyti, o iš jų nukirstų galvų supiltos kelios piramidės. Pats Šachas sugebėjo pabėgti, jo persekiojimu užsiėmė karvedžiai Subudajus ir . Buvęs imperijos valdovas su sūnumi ir keliais ištikimiausiais kariais paspruko į mažą salą Kaspijos jūroje, kur 1220 m. gruodį mirė, tikriausiai nuo plaučių uždegimo.
Chorezmių rankose dar buvo likęs Urgenčo miestas. Jo valdovu ir Sultonu pasiskelbė Chumaras Teginas, anksčiau buvęs Šacho karvedys.
Urgenčo apsiaustis buvo bene sunkiausia mongolams visame kare. Apylinkės buvo pelkėtos, trūko akmenų katapultoms. Miestas priešinosi iki paskutinės minutės, vyko daug kautynių gatvėse. Nepratę kariauti tokiomis sąlygomis, mongolai patyrė didesnius nei įprastai nuostolius, tačiau mūšį laimėjo. Kaip ir anksčiau, amatininkai buvo išsiųsti į Mongoliją, jaunos moterys ir vaikai paimti į vergiją, likusi populiacija išžudyta, didelė dalis nuskendo mongolams sugriovus Amudarjos užtvankas ir miestą apsėmus potvyniui.
Urgenčo apsiaustyje nedalyvavo Čingischano sūnus Tolujus, kuris su maždaug 50 tūkstančių žmonių kariuomene buvo pasiųstas į Chorezmių provinciją Chorasaną. Tolujus nukariavo Termezo, Balcho ir pagrindinį – Mervo miestus. Mervas priešinosi ilgiausiai, tačiau užėmus miestą visa populiacija buvo išžudyta. Po Mervo, Tolujus užkariavo Nišapurą ir Heratą. Nišapuro mūšio metu žuvo Čingischano žentas Tokučaras, ir keršydamas už jo mirtį, Tolujus įsakė išžudyti visa kas gyva, įskaitant šunis ir kates. Herato miestas pasidavė išsyk be kovos ir jo buvo pagailėta. Paskutiniai užimti miestai buvo ir Mašhadas. Palikęs Chorasano provincijoje garizonus, Tolujus su likusia armija grįžo prisijungti prie tėvo.
Po karo
Nukariavus paskutinę besipriešinusią Chorasano provinciją, visa buvusi Chorezmidų imperija atiteko mongolams. Šacho sūnus Jalal al-Din, surinkęs paskutinius karius, dar bandė kovoti, ir 1221 m. pavasarį prie Parvano miesto įveikė vadovaujamus mongolus. Tačiau tuomet prieš jį patraukė pats Čingischanas, ir mūšyje prie Indo upės Jalal al-Dinas buvo sutriuškintas. Po pralaimėjimo jis pabėgo į Indiją.
Po Urgenčo mūšio Čingischanas oficialiai paskelbė savo įpėdinį, trečiąjį sūnų Ugedejų.
Chorezmidų imperijos užkariavimas yra laikomas vienu kruviniausių karų istorijoje.
Nuorodos ir šaltiniai
- The Islamic World: Mongol conquests Archyvuota kopija 2013-10-15 iš Wayback Machine projekto.
Išnašos
- The Islamic World to 1600: The Mongol Invasions (The Il-Khanate) Archyvuota kopija 2013-10-15 iš Wayback Machine projekto.
- Hildinger, Eric. Warriors of the Steppe: A Military History of Central Asia, 500 B.C. to A.D. 1700, Sarpedon Publishers, 1997.
- https://faculty.washington.edu/modelski/CAWC.htm Archyvuota kopija 2012-01-18 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mongolų invazija į Chorezmą, Kas yra Mongolų invazija į Chorezmą? Ką reiškia Mongolų invazija į Chorezmą?
Mongolu invazija į Chorezmidu imperijaChorezmidu imperija 1190 1220 m Data 1218 1221 m Vieta Centrine Azija Iranas Afganistanas ir dab PakistanasRezultatas Absoliuti mongolu pergaleTeritoriniai pokyciai Chorezmidu imperija prijungta prie Mongolijos imperijosKonflikto salysChorezmidu imperija Mongolu imperijaVadovai ir kariniai vadaiCingischanas Dzuci Cagatajus Ugedejus Tolujus Subudajus Chubilajus ir kt Pajegos400 450 tukst kariu 100 150 tukst kariuNuostoliaiApie 150 tukst kariu 2 5 4 milijonai civiliu nezinomi Mongolu invazija į Chorezma 1219 1221 m vykes mongolu karas pries Chorezmidu imperija pirmasis ju karas pries islamo salis Konflikto pradzia ir priezastysMongolijos imperijos sienos su Chorezmidu imperija pradejo ribotis mongolams uzkariavus Chorezmidu imperija valdes buvo neseniai uzvaldes dalį savo valstybes ir konfliktavo su Bagdado kalifu Sachas atsisake pripazinti kalifa virsesniu ir reikalavo jį pripazinti jo valstybes sultonu Mongolai tuo metu neturejo ketinimu pulti Chorezma Priesingai Cingischanas nusiunte is įvairiu tautu sudaryta penkiu simtu zmoniu diplomatu ir prekeiviu delegacija sveikindamas Sacha kaip sau lygu valdova ir tikedamasis uzmegzti diplomatinius ir prekybinius santykius o galbut net sudaryti sajunga Apkaltine snipinejimu chorezmiai sueme visa delegacija Tuomet Cingischanas nusiunte triju ambasadoriu grupe viena musulmona ir du mongolus įtikinti Sacha taikiais ketinimais ir deretis del prekeiviu delegacijos paleidimo Sachas abu mongolus liepe nuskusti plikai musulmonui nukirto galva ir pasiunte juos atgal Anksciau suimtam penkiu simtu zmoniu karavanui buvo įvykdyta mirties bausme Mongolai pradejo ruostis karui Kariniai pasiruosimaiKaip ir pries dauguma kitu musiu mongolai visu pirma nusiunte snipus ir pradejo rinkti informacija apie svarbius kelius chorezmiu armijos kiekybe ir sudetį karinį pajeguma Tuo metu surinkta Sacho armija sudare mazdaug 400 tukstanciu zmoniu taciau jie visi buvo isskaidyti po įvairias vietoves Sachas bijojo kad visa armija sutelkta vienoje vietoje gali pasijausti pakankamai stipri ir imti maistauti Chorezmiai per daug nebijojo mongolu atsilikusiu kiekybe ir pasak ziniu is ankstesniu karu Kinijoje neįgudusiu kariauti pries fortifikuotas tvirtoves Cingischano armija sudare mazdaug 200 tukstanciu kariu įvairus saltiniai nurodo skirtingus skaicius nuo 90 000 iki 250 000 Taciau siam zygiui buvo ruostasi dar rupestingiau nei ankstesniesiems Pasimoke is karu Kinijoje mongolai su savimi turejo ir apsiausties ginklus taranus paraka trebusetus bei įgudusius kinu karo inzinierius Invazijai vadovavo pats Cingischanas keturi jo sunus taip pat karvedziai Subudajus ir kiti Koviniai veiksmaiMuhammado pilies Urgence griuvesiai Tik persikelusi per Tiansanio kalnus nors ir pavargusi mongolu armija issyk pradejo puolima Mazdaug 30 000 zmoniu burys vadovaujamas Dzuci puldinejo Chorezmidu armija pietu Chorezme Tuo buvo siekiama neleisti daug gausesnei prieso kariuomenei susivienyti ir isnaudoti kiekybinį pranasuma Tuo tarpu pagrindines mongolu pajegos vadovaujamos Cingischano 1219 m rudenį pasieke miesta ir jį apsiaute Miestas krito po penkiu menesiu dar po menesio ir pagrindine miesto tvirtove Miesto valdytojas Sacho dede buvo paimtas į nelaisve ir nubaustas mirtimi pasak kai kuriu saltiniu pilant gerklen islydyta auksa Didele dalis miesto gyventoju iszudyti like paimti vergijon Karvedzio vadovaujama nedidele mongolu armijos dalis patrauke į imperijos pietus siekdama atkirsti Sachui visus atsitraukimo kelius Ju pirmine ir svarbiausia uzduotis buvo pagauti patį imperijos valdova Cingischanas su mazdaug 50 000 kariu armija padedamas vietiniu klajokliu kirto Kyzylkumo dykuma tais laikais laikyta nepereinama ir netiketai uzpuole Bucharos miesta Bucharos gyventojai suprato kad bus puolami tik tuomet kai mongolu armija jau buvo prie miesto vartu Daug istoriku tai laiko vienu is sekmingiausiu netiketu puolimu visoje istorijoje Apie 20 tukstanciu zmoniu Bucharos garizonas megino prasiverzti ir pabegti todel stojo į atvira musį uz miesto sienu ir buvo iszudyti Miestieciai atvere vartus ir pasidave mongolams taciau tvirtove viduje dar priesinosi dvylika dienu Galutinai uzemus miesta besipriesine buvo iszudyti nesipriesine tinkamo amziaus jaunuoliai paimti į mongolu kariuomene amatininkai issiusti į Mongolija like zmones paimti į vergija Miestas isplestas ir sudegintas taciau siuo konkreciu atveju neaisku ar padegtas tikslingai ar ugnis kilo atsitiktinai plesimo metu Po Bucharos Cingischanas su savo armija patrauke į Chorezmidu imperijos sostine Samarkanda kur atvyko 1220 m kovo menesį Cia prie jo prisijunge ir likusi mongolu kariuomene Samarkandas buvo vienas geriausiai fortifikuotu chorezmiu miestu ir turejo apie simto tukstanciu kariu garizona Naudodami belaisvius kaip gyva skyda mongolai puole miesta Po triju dienu kautyniu jie imitavo pralaimejima ir atsitraukima Apie 50 000 Samarkando kariu perejo į kontrataka ir isejo uz miesto sienu kur atviram lauke buvo mongolu apsupti ir iszudyti Pats Sachas du sykius nesekmingai megino pabegti is miesto Penktaja diena visa likusi Samarkando kariuomene isskyrus mazdaug 2 tukstancius kariu pasidave mongolams Like uzsidare miesto tvirtoveje Kritus ir tvirtovei visi iki siol nepasidave kariai buvo nuzudyti vietoje Like Samarkando gyventojai suvaryti į lyguma uz miesto iszudyti o is ju nukirstu galvu supiltos kelios piramides Pats Sachas sugebejo pabegti jo persekiojimu uzsieme karvedziai Subudajus ir Buves imperijos valdovas su sunumi ir keliais istikimiausiais kariais paspruko į maza sala Kaspijos juroje kur 1220 m gruodį mire tikriausiai nuo plauciu uzdegimo Chorezmiu rankose dar buvo likes Urgenco miestas Jo valdovu ir Sultonu pasiskelbe Chumaras Teginas anksciau buves Sacho karvedys Urgenco apsiaustis buvo bene sunkiausia mongolams visame kare Apylinkes buvo pelketos truko akmenu katapultoms Miestas priesinosi iki paskutines minutes vyko daug kautyniu gatvese Neprate kariauti tokiomis salygomis mongolai patyre didesnius nei įprastai nuostolius taciau musį laimejo Kaip ir anksciau amatininkai buvo issiusti į Mongolija jaunos moterys ir vaikai paimti į vergija likusi populiacija iszudyta didele dalis nuskendo mongolams sugriovus Amudarjos uztvankas ir miesta apsemus potvyniui Urgenco apsiaustyje nedalyvavo Cingischano sunus Tolujus kuris su mazdaug 50 tukstanciu zmoniu kariuomene buvo pasiustas į Chorezmiu provincija Chorasana Tolujus nukariavo Termezo Balcho ir pagrindinį Mervo miestus Mervas priesinosi ilgiausiai taciau uzemus miesta visa populiacija buvo iszudyta Po Mervo Tolujus uzkariavo Nisapura ir Herata Nisapuro musio metu zuvo Cingischano zentas Tokucaras ir kersydamas uz jo mirtį Tolujus įsake iszudyti visa kas gyva įskaitant sunis ir kates Herato miestas pasidave issyk be kovos ir jo buvo pagaileta Paskutiniai uzimti miestai buvo ir Mashadas Palikes Chorasano provincijoje garizonus Tolujus su likusia armija grįzo prisijungti prie tevo Po karoNukariavus paskutine besipriesinusia Chorasano provincija visa buvusi Chorezmidu imperija atiteko mongolams Sacho sunus Jalal al Din surinkes paskutinius karius dar bande kovoti ir 1221 m pavasarį prie Parvano miesto įveike vadovaujamus mongolus Taciau tuomet pries jį patrauke pats Cingischanas ir musyje prie Indo upes Jalal al Dinas buvo sutriuskintas Po pralaimejimo jis pabego į Indija Po Urgenco musio Cingischanas oficialiai paskelbe savo įpedinį treciajį sunu Ugedeju Chorezmidu imperijos uzkariavimas yra laikomas vienu kruviniausiu karu istorijoje Nuorodos ir saltiniaiThe Islamic World Mongol conquests Archyvuota kopija 2013 10 15 is Wayback Machine projekto Isnasos The Islamic World to 1600 The Mongol Invasions The Il Khanate Archyvuota kopija 2013 10 15 is Wayback Machine projekto Hildinger Eric Warriors of the Steppe A Military History of Central Asia 500 B C to A D 1700 Sarpedon Publishers 1997 https faculty washington edu modelski CAWC htm Archyvuota kopija 2012 01 18 is Wayback Machine projekto